Kai oras - lyg šuo su kate
Greta Vanagienė
2020-06-12
Lauke rodos pešasi šuo su kate. Dar prieš savaitę termometro stulpelis rodė dešimt laipsnių šilumos, o šią jau šoktelėjo iki trisdešimties. Alinantis karštis, kaitri saulė, po valandos - liūtys. Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis gera savijauta dabar turbūt negali pasigirti. Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė sako, jog per karščius tokiems žmonėms reikia ne tik gerti daug vandens, bet ir būtina atidžiai stebėti kraujo spaudimą.
Kaitriu oru dažnas skundžiasi silpnumu ar galvos skausmu. Medikai aiškina, jog taip nutinka, nes žmogus neišgeria pakankamo skysčio vandens ir dehidratuoja.
Kenčia imuninė sistema
„Lietuvoje numatomi audringi orai su perkūnijomis, vietomis su smarkiomis liūtimis, kruša, škvalu, 16-21 m/s. Pasirūpinkite savo gyvybės ir turto saugumu, perspėkite kitus“. Tokia žinutė su grėsmingu įspėjamuoju signalu šią savaitę ne kartą atskriejo bene kiekvienam į mobilųjį telefoną.
Liaudies medicinos žinovai širdininkams, o taip pat ir kenčiantiem nuo žemo kraujospūdžio vyraujant kaitriems orams primena nepersitempti, pailsėti, šeimos gydytojai – gerti daug vandens ir... neperšalti. Mat kai už lango vyrauja permainingi orai, kenčia imunitetas.
„Išsirengiame, puolame prie vandens telkinių, geriame šaltus gėrimus. Atrodo, kad grūdiname organizmą, o iš tiesų padarome sau meškos paslaugą. Gegužės ir birželio mėnesiais labai daug žmonių suserga tonzilitu. Vargina didžiulis gerklės skausmas, stiprus karščiavimas, o gydymui dažniausiai prireikia ir antibiotikų“, - teigia šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.
Nepalankus sveikatai ir stiprus vėjas prie jūros, prie kurios veržiamasi išsiilgus kaitrios saulės. Specialistė sako dažnai taip pasigaunama herpesvirusinė infekcija, dažniausiai ant lūpų pasireiškianti pūsleline.
Peržiūrėti vaistų dozes
Kaitriu oru dažnas skundžiasi silpnumu ar galvos skausmu. Šeimos gydytoja aiškina, jog taip nutinka, nes žmogus neišgeria pakankamo skysčio vandens ir dehidratuoja.
„Jei žmogus išprakaituoja ir neišgeria pakankamai skysčio, tirštėja kraujas ar net gali keistis kraujo krešumas. Išprakaitavus organizmas netenka dalies mikroelementų. Vertėtų išsitirti, koks kraujyje magnio, chloro, natrio kiekis. Jei jo trūkta, reikia gerti sūraus mineralinio vandens. Pusė litro šio buteliukas galėtų būti dienos įprotis“, - pataria specialistė.
Kenčiantiems nuo širdies ir kraujagyslių ligų, J.Dūdienė pataria karštą dieną atidžiau stebėti kraujospūdį. Vieniems jis gali pakilti, kitiems gi, priešingai, – nukristi. „Derėtų kreiptis ir į šeimos gydytoją, ar nereikia sumažinti vartojamų vaistų dozės, tartis, kaip vaistus vartoti vasaros metu“, - pataria gydytoja.
Tarp kitko
Vaikams gydytoja siūlo vengti žaidimų lauke nuo 11 iki 15 valandos, kai saulė būna aktyviausia. Mat mažieji gali labai greitai dehidratuoti.
„Auklėtojos, seneliai, kurie prižiūri vaikus, turėtų jiems vis priminti atsigerti, stebėti suvartojamų skysčių kiekį“, - atkreipia dėmesį specialistė.
Aktyvaus sporto mėgėjams kaitriausiu paros metu siūloma veiklą taip pat atidėti vėsesniam orui.
Verta žinoti
Sinoptikės Audronės Galvonaitės teigimu, antrąją birželio pusę didesnių karščių ar orų anomalijų tikėtis nereikėtų. Toliau seks vidutiniškai šiltas mėnuo, o temperatūros sieks daugiamečius vidurkius. Anot jos, birželis – dar nėra vasara, o tik pavasario tęsinys. Tad jo temperatūra prognozuojama artima normai (vidutinė šio mėnesio temperatūra - 15,5 laipsnio), t.y. apie pusę, gal kai kur iki vieno laipsnio aukštesnė, nei turėtų būti.
Komentuoti: