Galimas vaistų šalutinis poveikis 
Sveikatos specialistai pastebi, kad žmonės visai nelinkę sieti to, ką vartoja vardan savo sveikatos ir to, ką tepa ant odos, nors organizmas veikia kaip vientisa sistema. Štai dėl ko ne tik nuolat vaistus vartojantiems, bet ir, rodos, visai nekaltas žolelių arbatas geriantiems žmonėms verta pasidomėti, ar šios priemonės nesukelia specifinių šalutinių poveikių sąveikaudamos su saule. 
 

„Saulėtomis dienomis ypač atidūs turi būti žmonės, reguliariai vartojantys odos ir viso organizmo jautrumą saulei didinančius preparatus: kai kuriuos geriamuosius ar tepamuosius nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, antidepresantus, tetraciklinų grupės antibiotikus, kraujo spaudimą mažinančius vaistus, geriamuosius kontraceptikus, širdies ritmui reguliuoti skirtus preparatus, šlapimą varančius bei tuberkuliozei gydyti skirtus vaistus“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Edita Stankevičiūtė. 

 
Pasak jos, kai kurie iš šių preparatų slopina ir apsauginių priemonių nuo saulės poveikį bei gali sukelti fototoksinę reakciją, pasireiškiančią silpnumu, šaltkrėčiu, bėrimais, galūnių patinimais. Todėl dėl vaistų suderinamumo su saulės apsaugos priemonėmis visuomet verta pasikonsultuoti gydymo įstaigoje ar vaistinėje. 
 
Jonažolės nedera su saulės voniomis 
Problema gali tapti net ir kai kurie žoliniai preparatai, jei juos vartojant neatsižvelgiama į galimą saulės poveikį. To pavyzdys – vaistu nuo šimto ligų laikomos jonažolės. Šis augalas didina organizmo jautrumą saulės spinduliams, todėl net jo arbatos nerekomenduojama vartoti prieš deginimąsi. 
 
„Natūralu, kad farmakologinio ar medicininio išsilavinimo neturinčiam žmogui sunku susigaudyti aktyviųjų medžiagų gausybėje, o dar sudėtingiau suprasti, kaip jos sąveikauja tarpusavyje. Net jei atrodo, kad arbatžolių arbata yra tikrai „nieko tokio“, dėl viso pikto pasitarkite su vaistininku, išsiaiškinkite, kaip ir kiek dera tai, ką vartojate, kad nenukentėtumėte“, – teigia E.Stankevičiūtė. 
 
Aukšto SPF pralaidumo kremai tinka ne visuomet
Saulės apsaugos priemonės yra dvejopos ir gali turėti cheminius arba fizinius saulės filtrus. Pirmieji įsiskverbia į odą ir saulės spindulių poveikį neutralizuoja ten, o fiziniai filtrai veikia atspindžio principu. 
Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės, apsaugines priemones nuo saulės reikia rinktis ypač atsakingai. Taip pat svarbu, kad nurodytas kremų apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) nebūtų per didelis. 
 
„Lietuvoje pakanka SPF 8 – SPF 25 pralaidumo kremo, atsižvelgiant į odos tipą ir jautrumą. Atostogaujant pietuose būtina turėti apsaugos priemones su SPF 25, 30, 40, ar net 50 pralaidumu. Tačiau verta prisiminti, kad ypatingas saulės vengimas ar nuolatinis apsaugos priemonių su aukštu SPF rodikliu naudojimas stabdo vitamino D, gaunamo su saulės spinduliais, pasisavinimą ir ypatingai svarbaus odai pigmento – melanino – gamybą, kuri gali vykti tik saulėkaitoje“, – perspėja E.Stankevičiūtė. 
Vaistininkė priduria, kad joks kremas visiškai neapsaugo odos ir organizmo nuo pažeidimų deginantis aktyviuoju saulės periodu – vidurdienį, tarp 11-15 val. 
 
„Jei dažnai maudotės, geriate daug vandens, gausiai prakaituojate, apsauginiais kremais reikia teptis dažniau. Be to, jei netenkate daug skysčių, vartojate šlapimą ar prakaitavimą skatinančius, aknės gydymui skirtus preparatus, naudokite ne aukščiausio, bet vidutinio SPF filtro kremus, tačiau jais tepkitės dažniau – bent kas kelias valandas. Taip efektyviau apsisaugosite nuo pavojingo saulės veikimo bei neribosite saulės naudos pasisavinimo“, – pataria specialistė.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!