Seksas – antrame plane
Tradicinėje porų psichoterapijoje, kuri gyvuoja jau 50 metų, seksas dažnai lieka antrame plane. Psichoterapeutai mokomi dirbti su giliai įsišaknijusiomis santykių problemomis, tokiomis kaip kaltė ar bendravimas, o apie poros seksą kalbama retai.
 
Tačiau per pastarąjį dešimtmetį psichologai vis dažniau kalba apie sekso svarbą santykiams, apie tai, kad poros, prieš spręsdamos kitas problemas, turi pasirūpinti seksualinio gyvenimo pagerinimu. Kitos temos, kurias dažnai nagrinėja vadinamieji „apostatai“, yra genderizmas, transeksualumas, BDSM ir pornografija.
 
Neištikimybė – ne nusikaltimas
Šios naujos tendencijos lyderė psichoterapeutė Esther Perel mano, kad paslaptis ir atstumas padeda išsaugoti ilgalaikius monogamiškus santykius. Jos provokuojanti koncepcija teigia, kad aptariant neištikimybę, žodžiai, apibūdinantys psichologinę traumą, turėtų būti vartojami ribotai.
 
„Žinoma, turint partnerį užmegztas romanas yra išdavystė, bet kartu ir augimo patirtis, – sako E.Perel. – Tai – trauma santykiams, bet ne nusikaltimas. Išgyvenusi šį epizodą šeima dažnai tampa stipresnė ir stabilesnė, kartais santykiai dėl to net įgauna antrą kvėpavimą.“
Paprastai E.Perel dirba su poromis, bet kartais veda individualius užsiėmimus su vienu partneriu. Tai, ką ji sužino per juos, lieka paslaptimi antram partneriui. Tokių užsiėmimų iššūkis – būti sąžiningam, jei ne su partneriu, bent jau su terapeutu.
 
Monogamijos kodeksas
O psichoterapeutė ir seksologė Tammy Nelson rekomenduoja poroms surašyti „monogamijos kodeksą“, kuriame gali būti nuostatos dėl sekso su kitais partneriais ar mylėjimosi tik savaitgaliais ir t.t. „Aš apibrėžiu monogamiją kaip tam tikrą moralinę priklausomybę, – sako T.Nelson. – Ji gali būti tokia, kokią pora nori matyti, tačiau lanksti, laikas nuo laiko atnaujinama, panašiai kaip ir vairuotojo pažymėjimas.“
 
Seksualus meniu
Psichoterapeutė Suzanne Iasenza žinoma dėl drąsaus požiūrio į lyties, seksualinės orientacijos ir malonumo klausimus. Ji supažindina klientus su modeliu, kuris prieštarauja JAV seksologų Williamas Mastersas ir Virginia Johnson ciklui (susijaudinimo, aukštumos, orgazmo, atsipalaidavimo fazės). S.Iasenza teigia, kad vienas partnerių gali inicijuoti lytinius santykius ne tik dėl emocinio susijaudinimo, bet kad seksualinis susijaudinimas gali būti pirmesnis už norą.
 
Tai yra puiki žinia moterims, kurios gyvendamos santuokoje daugiau nei dešimt metų, suvokia, kad troškimo laukimas tampa begalinis. Be to, psichoterapeutė veda individualius užsiėmimus su kiekvienu partnerių ir duoda jiems namų darbų – parašyti „seksualų meniu“ (sąrašą to, „kas užveda“). Tada partneriai perskaito vienas kito sąrašus.
 
Išgalvota problema?
Viena prieštaringiausių šiuolaikinių porų intymaus gyvenimo problemų, nepaisant jų seksualinės orientacijos, yra pornografija internete. Šeimos terapeutas ir seksologas Marty Kleinas mano, kad priklausomybės nuo pornografijos problema yra išgalvota, ir pabrėžia, kad niekas neturi teisės savo namų paskelbti zona be pornografijos, neaptaręs to su partneriu.
 
„Vis dėlto, jei žmogus negali susitaikyti su tuo, kad daugelis suaugusiųjų turi seksualinių fantazijų, partneriai negalės produktyviai kalbėtis apie pornografiją, – įsitikinęs Marty Klein.
Savo ruožtu klinikinė psichologė Sue Johnson, emociškai orientuotos terapijos kūrėja, dirbantis su poromis, sako, kad jei pornografija dominuoja gyvenime, ji neišvengiamai sunaikina santykius kaip ir bet kuri kita priklausomybė. Romanus kaip būdą sustiprinti ryšį tarp partnerių ji vadina beprotiškiausiu sprendimu, kokį galima pasiūlyti ieškantiems artumo, patikimumo ir lojalumo.
 
Atranda daugiau bendrų taškų
Kodėl į seksą orientuota psichoterapija laikoma nukrypimu nuo tradicijos? „Apostatai“ aiškina, kad porų terapijos koncepcija atsirado prieš seksualinę revoliuciją ir buvo plėtojama 1960-ųjų pradžioje. Sekso terapija, kurią išrado Williamas Mastersas ir Virginia Johnson, buvo plėtojama lygiagrečiai, o jos kūrėjai niekada nedirbo su poromis. Pasak E.Perel, kai ji mokėsi psichoterapijos, programoje seksui buvo skirta tik viena valanda. Todėl sekso terapeutės diplomą ji gavo tik po dviejų dešimtmečių.
 
„Porų terapija yra feminizuota, – teigia T.Nelson. – Ja siekiama išmokyti vyrą būti panašų į moterį. Jei ji nelaiminga, vadinasi, kažkas negerai. Siūlome vyrui elgtis su moterimi kaip su geriausiu draugu, o tada stebimės, kad ji nenori su juo mylėtis.“ Tačiau seksologijos ir porų psichoterapijos konvergencija jau prasidėjo. „Seksologijoje atsiranda vis daugiau gerų psichoterapeutų, todėl dvi kryptys vis dažniau atranda bendrų taškų“, – sako ji.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!