Į mokyklą – be streso

Aigustė Tavoraitė
2018-08-27
Paauglio pykčio priepuolis ar mažylį užklupę pilvo skausmai gali įspėti apie tą patį: vaikas sunkiai pakelia stresą, atsiradusį nenumaldomai artėjant naujų mokslo metų pradžiai.
Į mokyklą – be streso
Kartais tėvai prieš rugsėjo pirmąją išties nerimauja labiau nei vaikai. Pagrindinė taisyklė – į pasiruošimą mokyklai nepamiršti įtraukti vaikų, klausti jų nuomonės apie mokyklines priemones, kartu domėtis pasikeitimais, įvykusiais mokykloje, kartu planuoti dienotvarkę

Pataria specialistė
Kaip su juo kovoti ir kokias klaidas išlydėdami atžalas į mokyklą daro tėveliai, pasakoja psichologė psichoterapeutė Kristina Paradnikė:
 
Pasireiškia skirtingai

Darželinuko, pirmoko ir abituriento nerimas prieš naujų mokslo metų pradžią, savaime suprantama, skiriasi. Natūralu, jog nevienodos ir jo išraiškos. Mažiesiems didžiausią stresą sukelia atsiskyrimas nuo tėvų. Pradėjus eiti į mokyklą nerimas gali kilti dėl pasikeitimų, nežinios, kokia bus mokytoja, ką toje mokykloje reikės veikti ir pan. Paauglių stresas dažniau atsiranda dėl įvairių socialinių situacijų, bendravimo, artėjančių egzaminų ir panašiai.
 
Aišku, tam tikras streso lygis adaptuojantis mokymo įstaigoje yra normalus. Žalingas jis tampa tada, kai užsitęsia, ima keistis vaiko ar paauglio elgesys, atsiranda nuotaikų kaita, itin stiprus nenoras eiti į mokyklą, užsisklendimas. Kartais vaikų ir paauglių stresas pasireiškia pykčiu, agresija, miego sutrikimais, mažesniesiems būdingesni fiziologiniai negalavimai – pilvo, galvos skausmas ir pan.
 
Kaip suvaldyti stresą 
Kokiais būdais būtų galima tą stresą sumažinti? Pirmiausia, kalbėtis su vaiku ar paaugliu, nuoširdžiai mėginti jį suprasti. Nereikėtų neigti vaiko jausmų: jei vaikui liūdna ar neramu, kad reikės eiti į mokyklą, svarbu priimti ir suvokti, jog vaikas iš tiesų gali taip jaustis.
Jei stresas atrodo tiek stiprus, kad vien pasikalbėjimo su vaiku nepakanka, visuomet galima kreiptis pagalbos į specialistus – kone kiekvienoje mokykloje dirba psichologai, jie tikrai neretai susiduria su vaikais ir paaugliais, kuriems mokykla kelia įvairių iššūkių.
 
Aišku, streso prieš naujus mokslo metus bus mažiau ir tuo atveju, jei tėvai kartu su vaikais ruošis mokyklai iš anksto. Nepalikite paskutinei akimirkai mokymosi priemonių pirkimo, uniformos siuvimo ir kitų dalykų. Išsiaiškinkite, ar mokykloje bus naujų mokytojų, ruoškite vaiką prie būsimo mokslo metų režimo – po truputį ankstinkite atsikėlimo laiką. Pasidomėkite, kokius būrelius nori lankyti vaikas, išsiaiškinkite, ar bus tam galimybė. Tokie, regis, nedideli ir savaime suprantami pasirengimo mokyklai dalykai tikrai pamažins stresą, bus mažiau skubėjimo ir chaoso prasidėjus mokslo metams.
 

Tėvų klaidos
Kartais tėvai prieš rugsėjo pirmąją išties nerimauja labiau nei vaikai. Pagrindinė taisyklė – į pasiruošimą mokyklai nepamiršti įtraukti vaikų, klausti jų nuomonės apie mokyklines priemones, kartu domėtis pasikeitimais, įvykusiais mokykloje, kartu planuoti dienotvarkę ir pan. Kalbėti su vaiku apie naujus mokslo metus verta tiek, kiek jis nori to pats. Jei šis nestresuoja, pasidžiaukite kartu, kaip puikiai jis pasiruošęs mokyklai. Tačiau jei vaikas neramus, neigti jo jausmus irgi nėra geriausia išeitis.
 
Be to, prasidėjus mokslo metams svarbu nepulti reikalauti, kad mokinukas jau antrą mokslo metų dieną grįžtu su aukščiausiais įvertinimais ir keturiais pagyrimais už tinkamą elgesį. Gali prireikti šiek tiek laiko „įsibėgėti“ į mokymosi rutiną (ypač jei vaikas atėjo į naują mokyklą ar, pavyzdžiui, iš ketvirtos klasės perėjo į penktą – tokiu atveju pirmiausia reikia apsiprasti su pasikeitusia sistema).
 

Į naują mokyklą
Jei nuo rugsėjo pirmosios atžalos lankys naują mokyklą, taip pat verta padaryti tam tikrus „namų darbus“. Visų pirma tėvai gali pasidomėti nauja įstaiga, kartu su vaiku pasidaryti ekskursiją į ją dar iki rugsėjo pirmosios, jei tik tai įmanoma. Kai kuriose mokyklose būna galimybė ne tik susipažinti su mokyklos pastatu, bet ir pabendrauti su mokytojais – tai irgi gera galimybė padėti vaikui jaustis naujoje vietoje ramiau.
 
Verta pasidomėti, kokios yra mokyklos ar naujos klasės taisyklės, kokių priemonių reikėtų pasiruošti, ar bus reikalinga uniforma ir pan. Pirmą mokslo metų dieną verta pasistengti ir užtikrinti, kad vaikas nevėluotų, būtų pailsėjęs – tokie elementarūs dalykai mažina stresą. Jei yra galimybė per kokias nors veiklas susipažinti su būsimais klasės draugais dar iki naujų mokslo metų, verta paskatinti vaiką į jas įsitraukti.

 
Verta žinoti
Mokyklos pakeitimas dažniausiai kelia labai didelį stresą vaikams dėl to, kad tenka ieškoti naujų draugų. Integraciją palengvina būreliai ir panašios popamokinės veiklos. Tiesa, svarbu suprasti, kad kaip tėvams besinorėtų padėti, už vaikus jie nei susidraugauti su bendraamžiais, nei mokytis negali. Bet tėvai tikrai gali palengvinti atžalų adaptaciją išklausydami, palaikydami, padrąsindami ir paskatindami.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Psichologas per ekraną: už ir prieš

      Psichologas per ekraną: už ir prieš

      Šiais laikais žmogus psichologo ar psichoterapeuto paslaugas gali gauti ir neiškėlęs kojos iš namų. Visgi spe...
      Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

      Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

      „Pagaliau nebereikės, negražiai kalbant, virti gydytojui kavos“, – ilgai lauktais pokyčiais džiaugiasi Lietuvos ...

      Budinti vaistinė


      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

      razinka


      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Su kiekvienu laipsniu kyla ir savižudybių skaičius

      JAV psichiatrė dr. Narissa Price perspėja, kad ekstremalaus karščio pavojai kur kas didesni nei vien dehidratacija ar šilumos smūgis. „Jei turite psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuotaikos, nerimo sutrikimų, sergate depresija ar šizofrenija, ekstremalus karštis situaciją gali dar labiau paa&...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Pagalbos mirti dilemos
      Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
      Pažinti sapioseksualą
      Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą

      Naujas numeris