Grupinio gyvenimo namai – utopija daugeliui neįgaliųjų

Amelija Trumpytė
2024-02-22
Jau dešimtmetį Lietuvoje vykdoma institucinės globos pertvarka kelia daug aistrų. Savivaldybės pripažįsta nespėjančios patenkinti asmenų su intelekto negalia poreikių. Socialiniai darbuotojai rėžia: intelekto negalią turintys asmenys nelaikomi žmonėmis.
Grupinio gyvenimo namai – utopija daugeliui neįgaliųjų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2023 m. pabaigoje Lietuvoje veikė pusė šimto grupinio gyvenimo namų, juose gyveno beveik pusė tūkstančio asmenų su negalia. Iki šių metų liepos vidurio siekiama šiuos skaičius padvigubinti.

Dvigubai daugiau namų

„Nesvarbu, koks žmogaus intelekto koeficientas, pirmiausiai jis yra žmogus. Ir šiam žmogui šalyje turėtų būti sudarytos sąlygos gyventi tokį gyvenimą, kokį gyvename visi. Deja, Lietuvoje į negalią turinčius žmones vis dar nežiūrima kaip į homo sapiens“, – sako Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ programų vykdytoja Dana Migaliova.

 
Keisti situaciją ir pertvarkyti institucinės globos modelį stengiamasi jau gerą dešimtmetį. Siekiama atsisakyti didelių globos namų ir sudaryti galimybę intelekto negalią turintiems žmonėms gyventi namų aplinkoje, gauti individualius poreikius atitinkančias paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje. Šiam tikslui pasiekti Lietuvoje steigiami grupinio gyvenimo namai – nedideli būstai, kuriuose, padedant darbuotojams, gyvena iki 10 intelekto ar psichikos negalią turinčių žmonių.
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2023 m. pabaigoje Lietuvoje veikė pusė šimto grupinio gyvenimo namų, juose gyveno beveik pusė tūkstančio asmenų su negalia. Iki šių metų liepos vidurio siekiama šiuos skaičius padvigubinti.
 
Mažai pagalbos šeimai

„Mes raginame Lietuvos politikus, o ypač savivaldybes steigti kaip galima daugiau tokių namų. Bet šiandien kalbame apie ledkalnio viršūnę. Modelis yra toks, kad septyni žmonės iš dešimties į grupinio gyvenimo namus ateina iš didelių socialinės globos įstaigų. Visa kritinė masė – didžioji dauguma žmonių su intelekto sutrikimais – gyvena šeimose. Reikia suprasti, kad tėvai negyvens amžinai, jie pavargsta. Kas nors jiems turi padėti“, – teigia sūnų su negalia auginanti D.Migaliova.
 
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas pripažįsta, jog daugelio asmenų su intelekto negalia poreikiai Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, nėra patenkinami. „Sostinėje gyvena apie 3,5 tūkst. intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią turinčių žmonių. Šiuo metu mieste veikia 5 grupinio gyvenimo namai, juose iš viso gali gyventi 45 asmenys. Savivaldybė stengiasi, kad grupinio gyvenimo namų tinklo plėtra vyktų maksimaliai greitai“, – sako G.Grubinskas.
 
Pašnekovas primena, kad asmenims su negalia teikiamos įvairios socialinės paslaugos: asmeninė pagalba, socialinių dirbtuvių, pagalbos į namus, dienos socialinės globos paslaugos. „Dalis asmenų lanko dienos centrus, naudojasi socialine reabilitacija asmenims bendruomenėje. Skiriant socialines paslaugas, kiekvieno asmens poreikiai paslaugoms yra vertinami individualiai“, – pažymi specialistas.
 
Ne pinigų klausimas
Bendrijos „Viltis“ atstovė įsitikinusi: intelekto negalią turintiems asmenims ir jų šeimoms skiriama per mažai dėmesio. Tai, anot pašnekovės, nėra vien nepakankamo finansavimo klausimas: „Viską lemia požiūris. Ko dar šitiems reikia? Tas to neturi, tas ano, o dar pandemija, o dar karas… Jūs pensijas gaunate. Ko jūs dar norit? Toks požiūris žemina žmogų ir menkina problemą.“
 
Moters teigimu, asmuo nesirenka, kokiam ateiti į šį pasaulį, tačiau didelė visuomenės ir valdininkų dalis to vis dar nesupranta. Abejingas jų požiūris asmenis su negalia stumia į paraštes, o šeimas, besirūpinančias neįgaliais asmenimis, veda į neviltį. „Vilniaus universiteto atliktų šeimų gerovės tyrimų duomenimis, žmonės, gyvenantys su raidos ir kompleksinių sutrikimų turinčiais asmenimis, teigia esantys pavargę ir nusivylę. Jie visą laiką jaučiasi prašytojais ir dar kalti, kad prašo pagalbos“, – pasakoja D.Migaliova.
 
Aplinkiniai nepriima

Grupinio gyvenimo namuose nuotaika kita. Čia gyventojai jaučiasi laimingi, džiaugiasi gyvenimo sąlygomis, sulaukiama pagalba ir galimybėmis. „Gyvename Paprūdžių kaimelyje, kurio pagrindinis objektas – parduotuvė. Mūsų gyventojai eina čia apsipirkti, vaikšto po kaimelį, kai kada autobusu važiuoja į Kelmę. Vasarą patys grybauja, uogauja miške. Savarankiškesni išvažiuoja į kitus miestus aplankyti giminių“, – pasakoja Kelmės r. socialinių paslaugų centro Grupinio gyvenimo namų vyriausioji socialinė darbuotoja Simona Geštautaitė.
 
Specialistės teigimu, grupinių namų gyventojams organizuojamos ekskursijos, išvykos prie jūros, į parodas, koncertus, filmus bei šventes: „Kokį mes gyvenimą gyvename, tokį stengiamės suteikti ir šių namų gyventojams. Vis dėlto kartais kyla sunkumų, nes visuomenės požiūris kinta pamažu. Iš pradžių kaimo bendruomenė baiminosi ir šalindavosi, smalsesni klausdavo: „kas jūs čia tokie?“, „ar neužpuls?“. Mėginome užmegzti ryšį su bendruomenėmis, organizavome šventes, tinklinio varžybas. Deja, sulaukėme ir negražių replikų. Bandėme vienyti, bet buvome atstumti“, – sako aštuonerius metus grupinio gyvenimo namuose dirbanti socialinė darbuotoja.
 
Randa meilę
Kol aplinkiniai įtariai šnairuoja, grupinio gyvenimo namų gyventojai džiaugiasi laisvalaikiu ir namuose gimstančiomis draugystėmis. „Dauguma namų gyventojų sutaria gražiai, vienas kitą palaiko, pamoko. Užsimezga ir romantinių draugysčių. Iš viso nuo atidarymo 2016 metais buvo jau keturios porelės. Matome tokias situacijas, jų santykius, sveikatos būklę, kaip sutaria, kaip dera charakteriai. Šiuo metu namuose yra dvi rimtos poros“, – sako S.Geštautaitė.
 

Pašnekovės teigimu, porai išreiškus pageidavimą ir esant galimybėms, įsimylėjėliai apgyvendinami kartu.
Šiuo metu grupinio gyvenimo namuose yra dvylika vienviečių kambarių ir keturi dviviečiai. Kiekviename kambaryje yra atskiri dušai, tualetai, televizoriai. „Didžioji dauguma sąlygomis ir apskritai gyvenimu grupiniuose namuose džiaugiasi. Be jokios abejonės, jų Lietuvoje turėtų būti daugiau“, – įsitikinusi S.Geštautaitė.

 
Komentaras
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie SADM direktorė Eglė Čaplikienė:

- Grupinio gyvenimo namų steigimas – reikalingas žingsnis, siekiant gerinti asmenų su negalia gyvenimo kokybę, įgalinti juos būti savarankiškesniais, įsilieti į bendruomenės gyvenimą. Svarbiausia šiuose grupinio gyvenimo namuose sukurti atitinkamą kultūrą, skatinančią pačius gyventojus priimti sprendimus dėl savo buities ir kitų dalykų, savarankiškai tvarkytis, daugiau bendrauti, lankytis įvairiose renginiuose, būti užimtiems darbo rinkoje, gauti reikalingas socialines paslaugas bei kitą pagalbą.
 
Tačiau ne vien grupinio gyvenimo namai užtikrins lygiavertį ir orų gyvenimą asmeniui su negalia – esminiai dalykai yra bendruomeninių paslaugų, asmeninės pagalbos, pagalbos priimant sprendimus plėtra ir visuomenės nuostatų kaita.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    „Šeimos medicina mane sužavėjo pacientų įvairove, galimybe dalyvauti paciento diagnostikoje ir ilgalaikiame stebėjime...
    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    Ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­ja Vik­to­ri­ja Žu­kaus­...

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...
    Mokys, kaip vartoti vaistus

    Mokys, kaip vartoti vaistus

    „Oficialiai vaistinėse surenkamų ir sunaikinamų vaistų kiekis – 20 tonų per metus – rodo, kaip netinkamai vartojami ar neva...

    razinka


    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Ksenotransplantacija: vis daugiau vilčių pacientams

    Daugiau negu 100 tūkst. JAV gyventojų laukia organų transplantacijų. Ksenotransplantacijos (iš gyvūno žmogui) pasiekimai laukiantiesiems gali suteikti naujų vilčių. Kovo viduryje Masačiusetso ligoninės Bostone gydytojai žmogui atliko sėkmingą kiaulės inksto persodinimą.   

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia
    Kas po devintu prakaitu slypi?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas po devintu prakaitu slypi?
    Pavėlavęs perspaudų rinkinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pavėlavęs perspaudų rinkinys

    Naujas numeris