Nusprendus sportuoti mėgėjiškai neretai kyla daug klausimų, nuo ko reikėtų pradėti ir kaip tą daryti saugiai. Apie tai kalbėdamas garsus sporto medikas Dalius Barkauskas laikosi gana kategoriškos nuomonės – dabar itin madingi sporto klubai tikrai nėra pats geriausias pasirinkimas renkantis fizinio aktyvumo rūšį.
Jei jau žmogus nusprendė gyventi sveikiau, labai svarbu fizinio aktyvumo rūšį nesirinkti vadovaujantis požiūriu „reikia“. Ši veikla pirmiausia turi teikti pasitenkinimą ir malonumą. Todėl svarbu fizinio aktyvumo priderinti pagal savo charakterį, darbo pobūdį.
Ne ta sporto šaka
Ilgamečio Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo pastebėjimu, viena iš didžiausių klaidų kalbant apie mėgėjiškai sportuojančius žmones yra ta, kad pasirenkama netinkama sporto šaka. „Pavyzdžiui, antra religija mūsų krašte laikomas krepšinis nėra fizinio aktyvumo rūšis. Norint jį žaisti, jau reikia būti fiziškai pasirengus“, - kalbėjo specialistas.
„Kasdien sėdint aštuonias devynias valandas biure staiga nusprendžiama įveikti Vilniaus maratoną. Iš to didelės naudos tikrai nebus, nes mūsų kūnas, nors ir turi daugybę adaptacinių mechanizmų, kad galėtume ilgai bėgti, propaguojant pasyvią gyvenseną, nėra pasiruošęs ilgam bėgimui. Taigi jį reikėtų iš naujo tam ruošti“, – sako sporto medikas Dalius Barkauskas.
Pasak jo, jei nuprenus įveikti triatloną, pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ar motyvacija tiek stipri, kad asmuo galės tam skirti pakankamai laiko. „Visi maksimalūs tikslai pasiekiami, bet jie reikalauja laiko, pastangų, net materialinio indėlio. Jei neplanuojama pakeisti gyvenimo būdo, toliau eiti miegoti antrą valandą nakties, ištisai sėdėti prie kompiuterio, absurdiška būtų svajoti įveikti triatloną. O jei siekiama kompensuoti neigiamus pakitimus, kurie atsiranda ilgai sėdint, galbūt visiškai užteks išeiti prasivaikščioti, padaryti lengvus sąnarių paslankumo pratimus“, –patarė gydytojas.
Sporto klubai – nenatūralu
Kaip optimalų variantą fiziniam aktyvumui palaikyti nemažai žmonių šiandien renkasi sporto klubus. Vis dėlto, anot D.Barkausko, šis dabar vyraujantis fizinio pasirengimo modelis visiškai nesusijęs su sveiku kūnu ir gera savijauta.
„Šis modelis daugiau ateina iš kultūrizmo, kada yra treniruojamos atskiros raumenų grupės. Tai yra kūno linijoms gerinti skirtas sportavimo būdas. Jis yra saugus, bet tikrai nėra sveikas ir natūralus.
Tikrai galima diskutuoti, kokia yra nauda, jei aštuonias valandas prasėdėjęs žmogus vėliau persėda ant treniruoklio, – svarstė sporto medikas. – Be to, dažniausiai atėjęs į sporto salę žmogus gauna standartinį pratimų rinkinį, kuris neva tinka visiems. Bet taip nėra. Juk kaip ir bendro fizinio parengimo pratimai bėgikui bus vienokie, tinklininkui bus kitokie, o mėgstančiam futbolą – dar kitokie.“
Pirmiausia siekti emocinės naudos
Jei jau žmogus nusprendė gyventi sveikiau, labai svarbu fizinio aktyvumo rūšį nesirinkti vadovaujantis požiūriu „reikia“. Ši veikla pirmiausia turi teikti pasitenkinimą ir malonumą. Todėl svarbu fizinio aktyvumo priderinti pagal savo charakterį, darbo pobūdį.
„Pavyzdžiui, jei flegmatiką ar melancholiką nusiųsime į sportinės aerobikos salę, jis jausis ne savo vietoje, tą patį bus galima pasakyti ir ekstravertą, choleriką nuvedus į jogos klasę. Mūsų emocinis tipas turėtų apspręsti mūsų pasirinkimą“, – kalbėjo D.Barkauskas.
Specialisto konsultacija
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad ne mažiau svarbu prieš pradedant sportuoti įvertinti sveikatos būklę ir pasikonsultuoti su profesionalu. „Tik labai svarbu, kad tai būtų žmogus, kuris supranta sportą. Problema, kad šiandien daug žmonių pasitiki vadinamaisiais ekspertais, kurie kartais patys nelabai žino, ką daro. Bet kuriuo atveju žmogus turėtų išlikti pakankamai kritiškas. Juk niekas kitas nei jis pats savo kūno geriau nepažįsta“, – kalbėjo gydytojas.
Į sporto mediką kreiptis jis patarė, jei žmogus yra mažai arba apskritai nejudėjęs. „Šis specialistas padėtų bendrai įvertinti, kokios būklės yra jūsų kūnas. Jei judate daug, bet jaučiate, kad kažkas negerai, galbūt pakaktų kineziterapeuto konsultacijos. Po to jau eitų treneris, bet vėlgi svarbu, kad jis suprastų kūno fiziologiją, anatomiją, ne vien tai, kaip kelti ir nuleisti svarmenį“, – aiškino D.Barkauskas.
Verta žinoti
Žaidžiant krepšinį statistiškai dažniausiai pasitaiko blauzdinio pėdos sąnario – čiurnos raiščių – traumos, futbole dėl avalynės ypatybių dažniau pasitaikančios yra kelio sąnario traumos ir raumenų patempimai (jie būdingi ir krepšiniui). Viskas priklauso nuo fizinio pasirengimo, bet tinklinis, tenisas yra ganėtinai saugios sporto šakos.
Kalbant apie ištvermės sporto šakas – maratoną, triatloną, vyraujančios traumos – perkrovos arba mikrotraumatizmo reiškiniai, kai tam tikros struktūros dėl to, kad yra nuolatos perkraunamos, ilgainiui pakinta ir atsiranda skausmas.
Komentuoti: