Dideli fiziniai krūviai – bijoti ar ne?

Sima Kazarian
2021-08-02
Aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės, šimtai kilometrų dviračiu per parą – kai kurie sporto entuziastai tikrina galimybių ribas ir sunkių treniruočių metu jas stumia tolyn. Vieni juos stebintys žavisi, kiti žiūri skeptiškai – tai vadina žaidimu su savo organizmu. Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, profesorė Jelena Čelutkienė teigia, kad fizinis krūvis sveikatai naudingas, tačiau atkreipia dėmesį į keletą detalių. 
Dideli fiziniai krūviai – bijoti ar ne?
Sveikiems žmonėms Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 3 kartus per savaitę užsiimti ne mažiau kaip 20 min. didelio intensyvumo fizine veikla.

Žada greitą rezultatą
Fizinis pasyvumas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei tampa reikšminga priešlaikės mirties priežastimi. O reguliari fizinė veikla stimuliuoja organizmo gyvybinę veiklą, didina nespecifinį organizmo imunitetą, išlaiko ir gerina judamojo aparato funkcijas.
 
Tačiau lengvai suprakaituoti šiuolaikiniams sporto mėgėjams tapo negana. Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusios aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės (angl. HIIT – high-intensity interval training), pasižyminčios itin didele fizine apkrova, kurios metu sportuojantysis atiduoda visas jėgas. Keliasdešimt sekundžių poilsį keičia keliasdešimt sekundžių itin didelio intensyvumo veikla. Šis treniravimosi būdas ypač sužavėjo tuos, kurie nuolat skuba: aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės užima mažiau laiko.

 
Treneriai teigia, kad puikus efektas bus pasiektas treniruojantis 30 minučių tris kartus per savaitę ir žada naudas sveikatai: greitesnis kalorijų deginimas, raumeninės masės ir ištvermės didinimas, cukraus kiekio kraujyje mažinimas.
 
Sveikiems nekenkia
Dalis norinčių išbandyti aukšto intensyvumo intervalines treniruotes nerimauja, ar tokie krūviai nepakenks sveikatai?
 

Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, profesorė Jelena Čelutkienė ramina, kad sveikiems žmonėms net ir dideli fiziniai krūviai paprastai nėra pavojingi: „Absoliučiai sveikam žmogui žala pasitaiko retais atvejais.“

 
Net ir Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 3 kartus per savaitę užsiimti ne mažiau kaip 20 min. didelio intensyvumo fizine veikla.
Profesorė vardija judėjimo naudas ir teigia, kad yra daug mokslinių tyrimų, rodančių fizinio aktyvumo naudą: „Kuo didesnis fizinis aktyvumas, tuo mažesnė rizika susirgti širdies nepakankamumu bei kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Sveikiems žmonėms ligos riziką stipriai mažina intensyvus fizinis krūvis bent pusvalandį per dieną.“
 

Kokias rizikas įvertinti
J.Čelutkienė atkreipia dėmesį, kad šios naudos negalioja širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms. „Turintiems rimtų sveikatos problemų žmonėms, sergantiems širdies nepakankamumu reikalingas nedidelio intensyvumo krūvis, nerekomenduojami nei jėgos, nei ištvermės pratimai“, – aiškina kardiologė.
 
Profesorė teigia, kad niekas nėra apdraustas nuo nelaimių ir priduria: į tai, kad savo sveikatos būklės iki galo žinoti neįmanoma, taip pat reikia atsižvelgti.

J.Čelutkienė primena vasaros pradžioje vykusias futbolo varžybas tarp Suomijos ir Danijos, kai aikštėje susmuko danų rinktinės futbolininkas Christianas Eriksenas: „Tai rodo, kad kai kurios ligos nėra lengvai atpažįstamos ir diagnozuojamos. Jos gali būti beprasidedančios, organizmas gali turėti pakitimų, apie kuriuos nežinome.“
 
Profesorė mano, kad verta sau užduoti retorinį klausimą: ar tikrai reikia spausti save treniruočių metu iki „negalėjimo“? Prie aukštesnio intensyvumo fizinio krūvio saugiau pereiti pamažu: „Prieš keliaudamas iki galimybių ribos sveiko proto žmogus visada pagalvoja, ką jis daro ir kodėl jam to reikia.“
 
Visiems sportuojantiems žmonėms yra svarbu gerti pakankamai skysčių, o vasarą jų reikėtų dar daugiau. Mat dideli fiziniai krūviai sveiką žmogų gali paveikti dėl skysčių ir elektrolitų disbalanso, kai netenkama kalio. „Todėl treniruojantis visuomet reikėtų stebėti, kad būtų išlaikytas elektrolitų balansas“, – patarė J.Čelutkienė.
 
Visgi didesnę riziką sveikatai kelia ne aukšto intensyvumo fiziniai krūviai, o sėdėjimas ant sofos, mano Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė: „Negalima paneigti didelių fizinių krūvių rizikos net ir sveikais save laikantiems asmenims, tačiau tas pavojus nedidelis. Kur kas didesne problema laikyčiau žmonių tingėjimą ir nejudrumą.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Psichologas per ekraną: už ir prieš

    Psichologas per ekraną: už ir prieš

    Šiais laikais žmogus psichologo ar psichoterapeuto paslaugas gali gauti ir neiškėlęs kojos iš namų. Visgi spe...
    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    „Pagaliau nebereikės, negražiai kalbant, virti gydytojui kavos“, – ilgai lauktais pokyčiais džiaugiasi Lietuvos ...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Su kiekvienu laipsniu kyla ir savižudybių skaičius

    JAV psichiatrė dr. Narissa Price perspėja, kad ekstremalaus karščio pavojai kur kas didesni nei vien dehidratacija ar šilumos smūgis. „Jei turite psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuotaikos, nerimo sutrikimų, sergate depresija ar šizofrenija, ekstremalus karštis situaciją gali dar labiau paa&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą

    Naujas numeris