Šaltuoju metų laiku daugeliui norisi sunkesnių patiekalų – taip esą ir kūnas įšils. Kugelis, bulviniai blynai kur kas dažniau atsiduria ant pietų stalo nei salotos. Skrupulingai prisižiūrintieji kūno linijas bulves įsigudrina keisti batatomis. Sako, valgai jas lyg orą. Dietologai gi teigia, jog saldžios bulvės energetine verte nuo tradicinių mažai tesiskiria. Tai - esą tik virtuvės mados ar skonio reikalas.
Batatai labiausiai vertinami dėl didelio vitamino A kiekio. Viena vidutinio dydžio bulvė, sverianti apie šimtą trisdešimt gramų, užtikrina šimtą procentų šio vitamino paros normos.
Menkas kalorijų skirtumas
Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova sako, jog batatai su tradicinėmis bulvėmis dažniausiai lyginami dėl angliavandenių kiekio. Nors tradicinių bulvių atsisakoma dėl neva pernelyg didelio kaloringumo, minėtų daržovių kilokalorijų skirtumas tėra menkas.
„Iš esmės glikeminis indeksas, kuris parodo, kaip greitai suvalgius tam tikrą maisto produktą pakyla cukraus kiekis kraujyje, mažai skiriasi: batatų šis indeksas - apie šešiasdešimt, bulvių - apie aštuoniasdešimt. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog yra papildomų veiksnių, kurie lemia gliukozės patekimo į kraują greitį – pavyzdžiui, jį skatina terminis produktų apdorojimas, didesnis fruktozės kiekis juose, o lėtina didesnis riebalų ir skaidulų kiekis“, - sako specialistė.
Taigi jei kasdien imsite kepti kugelį iš batatų ir manysite tai kūno linijoms išeis į gera – klystate. Batatai kaip ir bulvės – kaloringi.
„Vienas didelis batatas gali prilygti penkioms riekelėms duonos“, - atkreipia dėmesį gydytoja dietologė.
Turi savų pliusų
Vis dėlto tiek viena, tiek kita bulvė verta turėti vietą mitybos racione. Šios daržovės ypač turtingos maistinių skaidulų.
„Batatai labiausiai vertinami dėl didelio vitamino A kiekio. Viena vidutinio dydžio bulvė, sverianti apie šimtą trisdešimt gramų, užtikrina šimtą procentų šio vitamino paros normos. Be to, šiose daržovėse rasime C, B grupės vitaminų - tiamino, niacino, riboflavino, pantoteno rūgšties, piridoksino“, - maistinę batatų sudėtį vardina E.Kliukaitė-Sidorova.
Tiesa, per daug mėgautis batatais nereikėtų, jei sergate inkstų akmenlige. Mat ši daržovė turi oksalatų, kurie gali skatinti kalcio-oksalatinių akmenų inkstuose susidarymą.
Klasikinės bulvės, nors ir nusileidžia vitamino A gausa, kuris ypač svarbus regėjimui, odos būklei, dėl to jų nurašyti nederėtų. Šios batatams turi atsaką gausiu kalio kiekiu. „Kalis labai svarbus raumenų, nervų, širdies kraujagyslių sistemoms, taip pat dalyvauja reguliuojant kraujospūdį“, - pažymi specialistė.
Suteikia įvairovės
Tačiau maistą renkamės ne tik pagal jo vertę, bet ir pagal skonį. Salstelėję batatai primena moliūgą, morką, bulvės gi - neutralesnio skonio. Tačiau dėl skonio ginčytis negali. Gydytojai dietologai saldžiųjų batatų įsileidimą į virtuvę vertina dėl galimybės paįvairinti maisto racioną. Mat kuo jis įvairesnis, tuo turtingesnė ir mityba.
„Kiekvienas maisto produktas yra vertingas. Jį sugadinti gali tik netinkamas paruošimo būdas. Bulvės – ne išimtis. Šios mus tukina paruošus su gausiais padažais, keptos riebaluose. O pasirinkę tausojantį paruošimo būdą galime išsaugoti didesnį vitaminų ir mineralų kiekį. Visais atvejais, kepame orkaitėje, ar verdame, bulves patartina valgyti su odele“, - pataria gydytoja E.Kliukaitė-Sidorova.
Verta žinoti
Sportuojantieji ir auginantieji raumenis batatus dažnai įtraukia į valgiaraštį. Šiame produkte yra sudėtinių angliavandenių, kurie padeda augti raumenims. Saldžiųjų bulvių rekomenduojama suvalgyti likus 90 min. iki treniruotės.
Svajojantiems apie skaistesnę odą naudinga žinoti, kad batatuose esančios medžiagos neutralizuoja laisvuosius radikalus ir padeda išvengti raukšlių. Taip pat skatina kolageno gamybą, kuris odai suteikia elastingumo.
Tarp kitko
Saldžiųjų bulvių kitaip nei mums įprastų nepuola kolorado vabalai. Jos nėra lengvai pažeidžiamos kitų kenkėjų ir bulvių ligų.
Pažaliavusiose paprastose bulvėse susidaro nuodinga medžiaga – solaninas, kuris gali sukelti virškinimo ir neurologinius sutrikimus. Todėl bulvių, kurių nemaža dalis yra pažaliavusi, nereikėtų vartoti maistui. Jei pažaliavusi tik maža bulvės dalis, ją galima nupjauti iki baltos vietos ir likusią bulvę suvartoti.
Prekybai skirtos bulvės yra skirstomos į pirmą ir antrą klasę. Pirmajai yra leidžiama iki 3 proc. pažaliavusių bulvių, antrai klasei – 8 proc.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: