Žinomas modelis, „Goddess Island retreat“ sąmoningumo stovyklų moterims įkūrėja, savo vardo vilos Maltoje šeimininkė Violeta Repčenkaitė dabar dažniausiai siejama su vidinio grožio ir sąmoningumo puoselėjimu. Ar lengva to pasiekti ir kur ieškoti įkvėpimo, kalbamės su Violeta.
„Per labai nelengvą savo gyvenime etapą suvokiau, kad nėra kito kelio pakilti iš pelenų, kaip tik imt išminties iš kasdienių sąmoningumo praktikų“, - sako žinomas modelis, „Goddess Island retreat“ sąmoningumo stovyklų moterims įkūrėja, savo vardo vilos Maltoje šeimininkė Violeta Repčenkaitė. Matthew B Spiteri nuotr.
- Esate viena tų moterų, kurios bet kokiomis gyvenimo sąlygomis atrodo elegantiškai, stilingai. Jūs ir naktį pakelta, tikriausiai taip atrodytumėte. Tai užprogramuota jūsų genuose? Juk galima ir pavargti visuomet atrodyti tobulai....
- Ačiū už komplimentus, tačiau gyvenimas nėra muilo opera ir aš nemiegu su makiažu bei šukuosena. Nesu lietusi veido ir permanentiniu makiažu (dar), taigi atsibundu natūrali kaip ir visos moterys. Vasarą tikrai visų makiažo priemonių norisi naudoti kuo mažiau. Oda įdegusi, tad tik tušo ir lūpų blizgesio bereikia. Tačiau jūs teisi! Laimingos moterys ir naktį atsikelia gražios. (
Juokiasi.).
-
Atrodo pozityvumas yra jūsų gyvenimo dalis. Atskleiskite paslaptį, kaip to pozityvumo surasti, kas jo šaltinis?
- Per labai nelengvą savo gyvenime etapą suvokiau, kad nėra kito kelio pakilti iš pelenų, kaip tik imt išminties iš kasdienių sąmoningumo praktikų. Nors pirmąjį dvasinį mokytoją sutikau labai seniai, praktikų imdavausi pripuolamai. Taigi tik pradėjus praktikuoti kasdien mano vidinis gyvenimas ėmė kurtis iš naujo. Atėjo nepajudinama stiprybė ir nuolatinės laimės būsena, kuriai įtakos neturi gyvenimiškos situacijos, o jų patiriame visi ir nuolatos. Žinau, kad laimė nepriklauso nuo vyro, kitų žmonių, pinigų kiekio ir statuso. Ji viduje yra arba ne, ir viskas.
Buvau palaiminta, nes pozityvumo bomba - mano mama. Didžioji mano mokytoja mane augino ir tą sėklą manyje pasodino. Sulaukus tam tikro amžiaus teko tuo rūpintis ir puoselėti jau pačiai. Tuomet mano gyvenimo kelionėje atsirado dvasiniai vedliai. Todėl visa tik augo ir skleidėsi. Dabar tas pozityvumo medis manyje tiek išsikerojęs, kad užtenka ne tik man, bet ir aplinkiniams įkvėpti. Šaltinis yra pasiekiamas visiems, tačiau ne visi nori dirbti ir ravėti savo daržus.
Ania Slota nuotr.
-
Socialiniame tinkle „Instagram“ įkėlėte vaizdo įrašą, kaip šokate su šluota ir pirštinėmis. Namų buities darbai pas jus taip ir vyksta?
- O kaip kitaip. Tik taip! Iš tiesų gyvenime, jei dirbu - tai iš širdies ir peties. Jei ilsiuosi, taip pat.
- Neseniai spaudoje buvo linksniuojami jūsų iširę santykiai su vyru. Skyrybos, natūralu, kainuoja emocinės sveikatos dalį. Kaip moteriai atsigauti po skyrybų, nenugrimzti į depresines nuotaikas?
- Nei skyrybos nutinka per naktį, nei žmogaus vidinė kelionė trunka kelias valandas. Kaip ir gamtoje, visur vyrauja etapai. Jeigu iki skyrybų visas dėmesys ir energija buvo nukreipti ne į savo vidų, bet į išorę, tada tikrai gali būti kritinis laikas. Tačiau, jeigu mes gyvename sąmoningą gyvenimą, vertybės ir prioritetai vietoje, tuomet viskas vyksta švelniau. Svarbu duoti sau laiko ir neužsisukti minčių rate. Kvėpuoti, būti... Viskas ir visada išsisprendžia. Upės tėkmės juk nereguliuojame, kodėl iš savęs tikimės tiek daug ir nuolat?
- Jūsų didelis turtas – trys nuostabūs vaikai. Bet buvimas mama irgi nėra lengviausias žemės darbas...
- Todėl, kad viskas prasideda ne nuo vaikučių šeimoje, bet nuo mūsų pačių. Jei būsime sukumpusios ir pamėlusios, nei vaikams, nei kam kitam geriau nebus ir duoti galime tik tai, ko pilni esame. Apie savęs pamiršimą neturėtų būti nė kalbos! Jei gyvename suvokimu „Dievas-Aš-Aplinka“, būna labai aišku, ko imtis, jei jaučiate nuovargį. Taip pat galima sau palengvinti gyvenimą ir kasdieniuose buities etapuose. Tarkime, jei jaučiatės pavargusi, bet galvoje sukasi planas „reikia susitvarkyti“, nespauskite savęs ir sustokite, pailsėkite. Juk kupina jėgų daug daugiau nuveiksite. Arba jei mažiukas miega, gal geriau ir pačiai mamai prigulti, o grindys palauks?
- Ką veikiate laisvalaikiu? Gyvenate aktyviai ar ramiai?
Gyvenu aktyviai. Tačiau šiuo metu ir laisvalaikį mėgstu leisti Villa Violoje. Viloje, kurioje ne tik gyvenu su vaikučiais, bet kuri yra atvira visiems keliaujantiems į Maltą.
-
Socialiniuose tinkluose dalijatės ankstyvo kėlimosi nauda. Ar pati tai praktikuojate?
- Aš nesiūlau nieko, ko pati nepraktikuoju. Gyvenimas gamtos ritmu duoda daug pliusų visiems. Mūsų protėviai nebuvo kvailesni, kai kėlėsi ir gulėsi su gamta. Nepažįstu nė vieno gyvenimą gamtos ritmu praktikuojančio žmogaus, kuris skųstųsi depresija ar prasta nuotaika. Įvedus tinkamą režimą jau atkrenta daug problemų ir aš visada siūlau tiesiog pabandyti. Subalansuota mityba taip pat turi būti sveiko gyvenimo dalis. Sąmoningo žmogaus gyvenime visur - režime, mityboje, mąstyme, elgesyje - vyrauja harmonija. Ir tai nėra skaidoma ar dalijama. Tačiau vėlgi – būkime sau švelnūs ir pakantūs. Nesame šventi ir tokiais nereikia dėtis. Tiesiog būkime pačios geriausios savo versijos ir veikime iš meilės, meilėje ir vardan meilės.
- Ko palinkėtumėte tiems, kurie dar neatrado savo vidinės stiprybės, pozityvumo resursų ir tiesiog meilės sau?
- Palinkėčiau sustoti. Pradėti lėčiau ir giliau kvėpuoti. Nebijoti kreiptis pagalbos, ieškoti mokytojų tol, kol rasite siūlo galą ir pajusite tą džiaugsmingą būseną - gyventi.
Komentuoti: