Tarp Londono ir Vilniaus gyvenanti dainininkė Monika Linkytė (26 m.) pokalbiui susitiko vos grįžusi iš La Palmos, kur plušėjo prie naujo vaizdo klipo filmavimo.
„Man atrodo, kad pamiršti savyje gyvenantį smalsumą yra tarsi iš anksto numirti – egzistuoti, bet ne gyventi. Tikiuosi, jog to nepamesiu iki paskutinio savo įkvėpimo!“ – sako dainininkė Monika Linkytė.
- Monika, kai kurias tavo dainas gerbėjai moka atmintinai. O štai naujausius įrašus šiuo metu darai Londone. Leisk pajuokauti – ar svetur saulė skaisčiau šviečia, kūrybinės idėjos dažniau aplanko?
- Kūryba, mano nuomone, nepriklauso nuo vietos, kurioje būni. Laukti, kol aplankys įkvėpimas yra, tikriausiai, didžiausias laiko švaistymas. Kūryba reikalauja nuoseklumo, nuolatinio darbo su savimi ir muzika. Studijuoju Londone, tad natūralu, jog čia atsirado žmonių, su kuriais kartu noriu kurti. Tad saulė visur šviečia vienodai – tereikia plačiai atsimerkti (juokiasi).
- Įsivaizduokime, kad esamuoju laiku gali sukurti dainą išskirtinai Lietuvos žmonėms. Kokia būtų ta pagrindinė dainos „žinutė“?
- Apie vidinę laisvę! Išorinę laisvę mes jau turime, o vidinę laisvę dar auginame... Tai kiekvieno mūsų sąmoningumo ir darbo su savimi vaisius. Tikiu, kad su kiekviena karta jis bus vis saldesnis.
- Šiame skubančiame pasaulyje vis mažiau laiko lieka sau. Kaip tai išsprendi tu? Ar jo randi ir ką veiki?
- Tikiu, kad laikas yra pavaldus man, o ne atvirkščiai. Visada planuoju, ką ir kada veiksiu. Jei nelieka laiko pramogoms, taip yra ne dėl to, kad užgriuvo milijonas darbų, o todėl, kad pati pasirinkau juos daryti (
šypteli). Mano mėgstamiausias ir vertingiausias laikas sau – atitrūkimas nuo asfalto ir pasidavimas gamtai. Tai gali būti ir ryto meditacija, ir ėjimas gatve, besidžiaugiant pradedančiais sproginėti pavasario pumpurais. Iš esmės laikas sau yra visos akimirkos, kurias išgyvenu sąmoningai, priimdama jas tokias, kokios yra. Kartkartėmis man pavyksta. Ne visada... Kaip yra sakęs Jonas Mekas, kurio knygą šiuo metu skaitau, tai – kapituliavimas.
- Ar tu esi „ieškantis“, smalsus žmogus? Domiesi sveika gyvensena: mityba, sportu, kaip pabėgti nuo streso, tinkamai atsipalaiduoti? Pasidalink „radybomis“.
- Man atrodo, kad pamiršti savyje gyvenantį smalsumą yra tarsi iš anksto numirti – egzistuoti, bet ne gyventi. Tikiuosi, jog to nepamesiu iki paskutinio savo įkvėpimo!
Nežinau, ar gyvenu pagal sveikos gyvensenos planą, bet smalsumas mane skatina dažniau rinktis sprendimus vadovaujantis nuojauta, bet kartu nepamirštant ir sveiko proto.
Streso mano gyvenime tikrai nemažai. Bet kokios formos meditacija – ar atsisėdus lotoso poza, ar išėjus pasivaikščioti į mišką – man padeda su stresu susitvarkyti lengviau. Stresinėse situacijose tiesiog giliai šešis kartus įkvėpiu ir iškvepiu. Tai padeda nurimti.
- Esi atviras, visuomeniškas žmogus. Kokiose socialinėse iniciatyvose, akcijose pastaruoju metu tau teko dalyvauti ir kokią žinią, požiūrį neši?
- Trečius metus savanoriauju gerumo fonde „Ne Apie Mane“. Padedame cukriniu diabetu ir vėžiu sergantiems, skurdžiai gyvenantiems ir visiems, kuriems trūksta meilės bei šilumos, vaikams.
.jpg)
- Sakome, kad muzika gydo... Ką manai tu?
Taip, tikiu tuo. Manau, kad muzika gydo mūsų sielas, o sielos ligos yra pačios giliausios ir sunkiausios. Ne kartą esu sulaukusi ir žmonių žinučių, ir padėkų akis į akį, kuriems buvo sunkus laikas, bet jie jį išgyveno su mano muzika.
Esu lygiai toks pats žmogus kaip ir bet kuris jūsų – užplūdus negatyvioms emocijoms ar atėjus sunkiam laikotarpiui, tam tikra muzika padeda tai išgyventi. Pavyzdžiui, Aretha Franklin ir Tina Turner groja mano
playlist’e, kai noriu įsikvėpti jėgų sau. Čiurlionio ir Šopeno klausausi, kai ieškau nusiraminimo ar susikaupimo.
- Tamsus, šaltas rytas arba niūri, lietinga dienos pradžia – kokios mintys, motyvacija tave skatina keltis, judėti pirmyn?
- Metų laikai ar oras didelės įtakos mano motyvacijai neturi. Sielos žiema ar liūtys yra kur kas stipresnės už išorėje matomą sniegą ar niūrų orą. Tam nepasiduoti tikrai kartais būna sunku. Neviltis, man rodos, yra viena stipriausių griaunančių emocijų. Kai jaučiuosi liūdna, pikta ar išgyvenu neviltį, visada sau primenu: ir tai praeis. Viskas yra virsmas. Man galbūt dabar sunku suprasti, kodėl ir už ką aš turiu
tai išgyventi, bet tai tik viena dalelė didelėje dėlionėje...
- Ar gali pabaigai ką nors šviesaus palinkėti mūsų laikraščio skaitytojams?
- Linkiu vidinės laisvės ir noro pažinti save (
sako šypsodamasi).
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "„Man atrodo, kiekvienas drabužis atspindi mūsų išgyvenimus. Kartais norime ryškiai raudonos, o kartais pasineriame į tamsius atspalvius. Aš labai tikiu spalvų energija ir žinau, kad drabužiai mums duoda tam tikrą jausmą“, - sako stilistė Viktorija Šaulytė. J.Misevič nuotr.")
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: