- Kai aplink daug skundų dėl pandemijos, jūs, regiu, gero ūpo nepraradote – rodote pavyzdį, kaip stiprinti sveikatą, grūdinatės, maudydamasis sniege, nerdamas į šaltą upę.
- Tokį nuolatinio aktyvumo ritmą palaikau jau dešimt metų. Tik kovo balandžio mėnesiais, kai net ir bėgioti reikėjo su kaukėmis, nubėgti dvidešimt penkis kilometrus buvo šioks toks iššūkis. Šalčiu organizmą bandau grūdinti jau keleri metai ir visai neblogai sekasi. Nepamenu, kad per paskutinius kelerius metus būčiau rimtai sirgęs. Grūdinimasis, mano galva, yra veiksmingas dalykas, tik reikia viską daryti pamažu. Kritimas į šaltą vandenį yra stiprus krūvis ir sukrėtimas organizmui, tad geriausia pradėti reguliariai maudytis vasarą, kai vanduo dar šiltas, ir rudenėjant tęsti. Žinia, nemirkstu nuolat tam šaltam vandeny – čia lyg greita, stipri, pikta treniruotė: greitai įlendi, susišaldai, iššoki kaip kamštis iš vandens, apsirengi sausais drabužiais, užsimauni šiltas vilnones kojines, arbatėlės išgeri ir puiku.
Mūsų visa šeima sportuoja. Kai nebuvo karantino, visi lankė savo būrelius – nuo gimnastikos iki futbolo, nuo plaukimo iki zumbos. Dabar turime savo mankštų sistemą, namuose pilna įvairių priemonių: prikabinėta žiedų, yra skersinis, kieme stovi batutas, krepšinio stovas, ištempta tampri virvė balansavimui. Visada sportuojame, judame, vaikai auga tai matydami ir jiems, manau, tai tampa natūraliu gyvenimo būdu.
 
- Rašėte, kad kaskart, kai pasirodote su marškinėliais „Aš už sveiką Lietuvą“, sulaukiate įtarių klausimų, kad jei jau į ledinį vandenį neriate, vadinasi, nesiskiepijate. Kaip ten yra iš tikrųjų?
- Mes su žmona skiepijamės, vaikus skiepijame, skiepysimės ir nuo koronaviruso. Augau mokytojų, gydytojų, mokslininkų šeimoje, tad man knygos ir mokslo pažanga abejonių nekelia. Pusiau skustų, pusiau luptų sąmokslo teorijų niekada neklausiau. Todėl apmaudu, kad garsusis Kepenis, su kurio vardu daugeliui asocijuojasi Sveikuolių sąjunga, yra užėmęs tokią apgailėtiną poziciją.
Nors pagal išsilavinimą esu istorikas, mėgstu skaityti mokslinę literatūrą ir daug kalbuosi su giminaičiais. Išsilavinę, skaitantys žmonės supranta, kad vakcina yra vienas didžiausių žmonijos atradimų ir pagrindinis ginklas su tokiomis epidemijomis.
 
- Prisidedate prie Rimanto Kaukėno paramos fondo rengiamos akcijos, kurios idėja – padėti sergantiesiems sunkiomis onkologinėmis ligomis. 
- Jau nemažai metų bendraujame su Rimantu ir, kiek galiu, prisidedu prie jo veiklos, kuri yra be galo svarbi, jautri. Dabar prisijungiau prie akcijos, reklamuojančios fondo išleistų daiktų ir drabužių seriją, pažymėtą tašku (akcija vadinasi #užsidėktašką, perfrazuojant – užsidėk karmos tašką – red.past.). Pinigus, gautus už šiuos gaminius, fondas skirs slaugos namams įkurti. Hospisas bus skirtas sunkiai vėžiu sergantiems žmonėms, kad jų paskutinės dienos būtų nors kiek saldesnės. 
 
- Nors sakoma, kad šiuo metu pasaulis sustojęs, turite tiek reikalų, kad vos spėjate suktis. Išleidote knygą, mokotės kinų kalbos – kokie dar projektai bręsta mintyse, o gal jau ir ant stalo? 
- Pandemija – puiki galimybė sau duoti naują startą. Jau kurį laiką man galvoje sukasi mintis parengti naujo formato knygą – vaizdo paskaitas, tai yra audiovizualinį kursą su interaktyviomis galimybėmis. Čia norėčiau sutalpinti patirtį, sukauptą kuriant ir auginant verslo, meno projektus, juos vėliau parduodant, investuojant ir paraleliai plėtojant sveiko gyvenimo kryptį. Turiu tam tikrą filosofiją apie tai, kad žmogus gali drąsiai svajoti ir įgyvendinti. Ar tai būtų noras pagerinti viešojo kalbėjimo įgūdžius ir tapti geru pardavėju, ar siekti mokslo žinių, o gal tobulėti asmeniniame gyvenime. Prieš pusmetį sukūriau instagramo puslapį, vaizdo kanalą ir matau, kaip auga jaunimo dėmesys šiems dalykams.
Praėjusiais metais išleidau knygą „Aistra gyventi sveikai“, taip pat ir anglišką knygos variantą. Turiu fantaziją ją matyti kinų kalba, bet tada, kai pats galėsiu ją išversti, kaip nutiko su angliškąja versija. Tada norėčiau išleisti knygą Kinijoje ir suorganizuoti jos pristatymą. Važinėti po Kiniją, rengti spaudos konferencijas ir pačiam bendrauti, atsakinėti į klausimus, pasakoti, kaip sveikas gyvenimo būdas gali tapti hobiu. Būtų įdomu.
Kinų kalbos mokausi savarankiškai, taip pat ir su mokytojais. Jau dabar, atsidūręs Kinijoje, galėčiau šiek tiek susikalbėti.
 
- Sakote, kad gyvenime reikia viską bandyti ir nebijoti klysti, nes tik suklupimai augina, skatina judėti toliau. Nebaisu nudegti? 
- Turėjau ambicijų įvairiausius verslo projektus daryti, bet ne viskas pavyksta, tenka sustabdyti ar pertvarkyti. Tačiau, kai žinai, kad tai – ne gyvenimo pabaiga, nusiteiki, kad geriau pabandyti ir gailėtis dėl to, kad kas nors nepavyko, negu gailėtis, kad išvis nepabandei. Toks požiūris mane lydėjo visada. Stengiausi nesilaikyti tos senovinės nuomonės, kad aštuoniolikos metų pasirenki studijų kryptį ir visą gyvenimą dirbi tą patį darbą. Man tai visada yra dinamiškas procesas, todėl viską esu išbandęs: buvau ir programuotojas, ir reklamos kūrėjas, ir fotomenininkas, dabar – autorius ir lektorius, susitelkiau į investavimą. Įdomu ir naudinga mokytis ko  nors naujo. Keičiasi gyvenimas, atsiranda naujų galimybių, naujų priemonių, formų. Tarkime, dabar mąstau apie virtualų „Neregėtos Lietuvos“ projektą.
 
- Ko šiandien labiausiai jums trūksta?
- Laisvo judėjimo. Kai negali nuvažiuoti aplankyti tėvų – tai yra tikrai skausmingas dalykas. Tad labai laukiame, kai apribojimus atlaisvins, kad tie du vadinamiieji ūkiai galėtų pasimatyti. Ilgimės gyvo bendravimo.
Aišku, trūksta ir kelionių. Buvome įpratę su šeima bent porą kartų per metus išvykti į ilgesnes keliones. O ir darbinių netrūkdavo. Išleidęs knygą ketinau surengti reklaminį turą Amerikoje, bet nebenuvažiuosiu. Norisi, kad grįžtų gyvenimas į savo vėžes, kad kuo greičiau krizė pasibaigtų.

---

 
Pabaikite sakinį…
Geriausi mano metai… tikiu kad dar ateityje.
Niekada nepamiršiu akimirkos, kai… pirmą kartą pamačiau savo būsimą žmoną Brigitą.
Mano gyvenimo credo yra… „visada pirmyn“.
Esu laimingas… kai matau, kad įdėtos pastangos atneša vaisių.
Svajonių rytas, kai… šviečia saulė ir su vaikais kalbame apie naują dieną.
Didžiausias mano pasiekimas – keturi nuostabūs vaikai.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!