- Ką tik minėjote penkiasdešimtmetį, tačiau neretai su dukra Monika esate pavadinamos sesėmis. Atskleisite neblėstančio žavesio receptą?
- Matyt, pirmiausia pasisekė su genais (šypsosi). Tačiau manau, kad amžius žmogui visgi nėra svarbiausias. Arba jis būna vėjavaikis ir amžinai jaučiasi jaunas, arba visą gyvenimą atrodo vyresnis, nei yra iš tiesų. Aš, kaip ir visos moterys, turiu raukšlių ir šiek tiek antsvorio. Tačiau myliu save tokią, kokia esu. Neleidžiu sau panikuoti, galvoti, kiek man dabar metų, ir panašiai. Taip pat stengiuosi bendrauti su optimistiškai nusiteikusiais žmonėmis. Natūralu, kad jaunatviškumo įkvepia ir dukra.
 
- Teigiamas požiūris padeda ir sveikatą palaikyti?
- Aišku, kad kai blogų minčių mažiau, tai ir ligos ne taip puola arba jas yra lengviau pakelti. Be to, svarbus yra mylimas darbas, veikla. Gyvenime turi atrasti save, išreikšti emociškai, kūrybiškai. Kūryba žmogui yra viskas. Nesvarbu kam – ar virėjui, ar vairuotojui. Juk ir vairuodamas gali grožėtis gamta, stebėti aplinką. Manau, kad kiekvienas žmogus į pasaulį turėtų stengtis žiūrėti šiek tiek kitaip arba bent jau pasistengti matyti tai, kas aplinkui vyksta gražaus.
 
- Skamba kaip iš vadovėlio, tačiau realybė dažnai būna daug proziškesnė.
- Nesakau, kad šitai visiškai paprasta pasiekti. Daug kas ateina augant, bręstant. Su savimi reikia daug dirbti. Būna dienų, kai jau atsibundi piktas ir susiraukęs. Tuomet reikia pastangų save nuteikti – pavyzdžiui, užsidegi žvakę, pasidarai skanios arbatos, susikuri tinkamą aurą ir tik tada eini į gatvę.
 
- O prie veidrodžio prieš išeinant ilgai tenka stovėti?
- Laiminga, save mylinti moteris savaime spinduliuoja grožį. Jos akys švyti. Ir visai nebūtina atitikti kažkokius grožio standartus. Jei moteris savęs negerbia, nemyli, aplinkiniai tai iškart pastebi. O gražintis reikia su saiku. Dėl konkrečių grožio priežiūros priemonių geriausia kreiptis į specialistą, rinktis tai, kas labiausiai tinka ir išties būtina. Lazdos perlenkti niekur nereikėtų.
 
- Šiandien daugybė jaunų merginų scenoje, atrodo, siekia sužavėti tik išvaizda.
- Scena yra išbandymas. Gražiai atrodant galima porą metų padainuoti, bet vėliau tave greitai pamirš. Gali scenoje būti trisdešimt metų ir gražiai senti. Be to, scena ir muzika stipriai jaunina žmogų. Kelia ne tik emociškai, bet kartu padeda palaikyti ir fizinę formą.
 
Apskritai kuo daugiau jaunų gražių žmonių bus scenoje, tuo geriau. O visa kita parodys laikas: išsilaikys tie, kurie dirba rimtai, turi ką pasakyti. Kita vertus, žmonės klausosi įvairios muzikos. Tai kiekvieno pasirinkimas – vieni nori tik pasigrožėti, kiti ir turinio ieško. Vis tiek tikiu, kad po keletos metų neliks tokių koncertų, kur nėra dainuojama gyvai.
 
- Pačiai yra tekę laikytis dietų?
- Aišku, kad per didelis antsvoris scenoje trukdo dirbti, todėl visi joje esantys žmonės stengiasi išlaikyti normalų svorį. Tačiau jokiu būdu nereikia vaikytis perdėto lieknumo. Dabar juokinga prisiminti, kai jaunesnė būdama visai liekna galvojau, kad esu stora (juokiasi). Ir atrodydavo, kad būtinai reikia ką nors daryti.
 
Tačiau gerai laiku suvokti, kad daug svarbiau būti sveikam, nes galbūt išvis tektų su scena atsisveikinti...
Žmonės dažniausiai nori greito rezultato, o visur yra kruvinas darbas. Dietos problemos neišspręs, jei nepakeisi gyvenimo būdo.
 
- Turite griežtus sveikos gyvensenos orientyrus?
- Režimas turi būti, bet tikrai nesu geležinė moteris, gyvenanti pagal griežtas taisykles. Paprasčiausiai reikia pasaugoti save, normaliai prižiūrėti. Stengiuosi, kiek leidžia aplinkybės, gerai išsimiegoti, kokybiškai maitintis, derinti maisto produktus, šiek tiek ir pajudėti. Tik intensyvus sportas – ne man, nes gydytojai pataria patausoti širdį.
 
Esu iš tų žmonių, kurie valgo viską, neatsisakau jokių produktų, bet, pavyzdžiui, nemaišau bulvių su mėsa. Kaip kiekvienas normalus žmogus ir torto paskanauju, ir vakare mėgstu pavalgyti. Bet tikrai nesiskundžiu, kad tai yra blogai (juokiasi). Juk negali savęs visąlaik varžyti. Reikia pasilepinti, nes kaip kitaip būsi laimingas?
 
- Lipant į sceną dar tenka jaudintis?
- O kaip gi ne? Apskritai įtampos kasdien netrūksta. Jau atsikėlus ryte ir susidėliojus darbus stresas apima vien galvojant, kaip viską spėti. Tada sėdi prie vairo, tai – vėl stresas. Lipdama į sceną stresuoju, nes ne nuo manęs vienos priklauso pasirodymo kokybė. Po koncerto nerimauju, ar viskas gerai pavyko...
 
Aišku, šiek tiek streso turi būti. Kitu atveju, jei žmogus nieko per daug neims į galvą, daug ko ir nepadarys. Taigi neretai tas stresas greičiau pereina į didžiulę atsakomybę. Būtent dėl jos atsiranda vidinė graužatis, ar viską teisingai padarei. Bet tai reikia labai valdyti, nes perlenkęs lazdą gali visai save sugraužti.
 
- Kaip tuomet atsipalaiduojate?
- Svarbu yra emociškai „pasikrauti“, pakeisti bent trumpam vietą, kur nors nuvažiuoti. Labai padeda paprastas ramus pasivaikščiojimas. Jei jautiesi vienišas, gali nusipirkti gėlių, pabendrauti su draugais, išgerti kavos. Svarbu neužsidaryti, pabūti su kuo nors. Visuomet reikia mokėti rasti laiko ne tik sau, bet ir jausti malonumą padėti kitam.
Tai, matyt, yra svarbiausias dalykas.