Norite sugrįžti į sportą, tačiau po vaikelio gimimo nedrįstate? Bėgikė Agnė Šerkšnienė (30 m.) jums pasakytų: „Drąsiau, pirmyn!“. Ji yra puikiausias pavyzdys moters, kuriai vaikelio gimimas sporte padėjo pasiekti geriausių rezultatų. Agnės klausiame, ar lengva suderinti motinystę ir sportą.
„Judėti yra būtina, nes tai - daugelio ligų prevencija, o taip pat ir geros nuotaikos garantija. Galima vaikščioti, plaukioti, minti dviratį, žaisti žaidimus, kopti į kalną, jau nekalbant apie jogą, pilatesą, fitnesą... Ir tą daryti reikėtų reguliariai, manau, bent du tris kartus per savaitę“, - sako bėgikė Agnė Šerkšnienė.
- Kaip bėgikė pernai pagerinote net septynis Lietuvos rekordus. Sporto žiniasklaidoje esate vadinama nesustabdoma. Tačiau kas liko tų pasiekimų užkulisiuose: kiek prakaito išlieta treniruotėse, o kiek čia sėkmės uodega kyšo?
- Sportuoti rimtai pradėjau būdama penktokė. Taigi lengvoji atletika manyje jau daugiau negu pusė gyvenimo... Ir darau tai rimtai – nuo pat pradžių nepraleisdavau nė vienos treniruotės (
šypteli). Vėliau supratau, kad svarbu ne tik nepraleisti treniruočių, bet ir laikytis režimo, pakankamai ilsėtis, prižiūrėti mitybą, nepervargti... Sėkmingiausi metai kaip tik buvo pernai. Tad turbūt galiu sakyti, kad svarbiausia – kantrybė ir nuoseklus darbas. Ir tik kai viskas susistyguoja – ima ir pasiseka.
- Prieš trejus metus susilaukėte dukrelės Audros. Mamoms ne visuomet paprasta grįžti į darbus ūgtelėjus vaikams. Ar atsimenate savo apsisprendimo grįžti momentą?
- Mano grįžimas prasidėjo, kai Audrutė buvo ūgtelėjusi... iki dviejų mėnesių (
juokiasi). Tuomet jau privalėjau apsispręsti, ar noriu grįžti, ar – ne. Vėliau jau būtų buvę per vėlu. Iškart reikėjo pradėti sportuoti. Neslėpsiu, užtruko, kol vėl pradėjau jaustis kaip sportininkė: tiek fiziškai, tiek emociškai. Pirmus pusę metų dažnai kito mintys: ar noriu būti mama namuose, ar noriu siekti sportininkės karjeros...
Apsispręsti padėjo momentas, kai išvažiavau į pirmą po vaikučio priežiūros treniruočių stovyklą. Būtent ten sutikau kitą profesionalią sportininkę, kuri irgi neseniai buvo susilaukusi vaikelio. Abi labai gerai supratome viena kitą ir palaikėme šiame kelyje. Galiu tik džiaugtis – abi sėkmingai grįžome į sportą.
.jpg)
- Geri jūsų sporto rezultatai yra įrodymas, kad dabar puikiai pavyksta suderinti mamos ir sportininkės vaidmenis. Nuo ko prasideda jūsų diena?
- Galiu pasakyti, kad šiuos dalykus suderinti nėra lengva. Bet įmanoma. Diena būtinai prasideda nuo pusryčių su Audrute. Pusryčiai man – svarbiausia dienos dalis, be jų neįmanoma nei dirbti kitų darbų, nei treniruotis, nei ilsėtis. Tada tvarkomės namuose, gaminame pietus, važiuojame į treniruotes, žaidimų kambarius. Kiekviena diena yra vis kitokia, bet visada – su laiku treniruotėms.
- Beje, ar daug pažįstate mamų, kurios, grįžusios į profesionalųjį sportą, pasiekia stulbinamų rezultatų? Norisi, kad jūsų pavyzdys būtų užkrečiamas.
- Tokių sportininkių nėra labai daug... Bet pažįstu bent keletą iš lengvosios atletikos, taip pat iš kitų sporto šakų, lietuvių ir ne lietuvių mamų. Kiekviena jų turbūt pasakytų tą patį – tai yra didelis iššūkis ir išbandymas ir sau, ir šeimai. Bet mes juk nebūtume profesionalios sportininkės, jeigu netrauktų nauji iššūkiai, neturėtume tokio „kieto“ charakterio (
šypteli).
- Suprantame, kad kiekvienas mūsų negalime tapti bėgikai. Tačiau, kaip manote, kiek bėgimo vertėtų būti kiekvieno žmogaus gyvenime?
- Profesionaliais bėgikais galbūt ne, bet, manau, judėjimas yra labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime. Ir tai nebūtinai turi būti bėgimas. Judėti yra būtina, nes tai - daugelio ligų prevencija, o taip pat ir geros nuotaikos garantija. Galima vaikščioti, plaukioti, minti dviratį, žaisti žaidimus, kopti į kalną, jau nekalbant apie jogą, pilatesą,
fitnesą... Ir tą daryti reikėtų reguliariai, manau, bent du tris kartus per savaitę.
- Įdomu, ar savo mažąją taip pat pratinate sportuoti? Kokių esminių sveikos gyvensenos momentų ją mokote? Pasidalinkite patirtimi.
- Su Audra pradėjome lankyti plaukimo pamokėles mažyliams, kai jai buvo trys mėnesiai. Lankome iki dabar ir tuo abi mėgaujamės. Taip pat ji su manimi dažnai eina į treniruotes, ten „nusižiūri“ įvairių pratimų ir bando pamėgdžioti. Pripažinkime, vaikai daugelio dalykų išmoksta būtent iš tėvų. Beje, mano vyras, važiuodamas į sporto klubą, taip pat pasiima Audrą.
Sveika gyvensena labai siejasi ir su mityba, todėl visada bandau mažajai paaiškinti, koks maistas turi daugiau vitaminų ar yra sveikesnis pilvukui. Aiškinamės, kad šokoladas ir sultys – tai desertas.
- Ar jums pačiai pasitaiko momentų, kai norisi pailsėti nuo bėgimo, ir ką tuomet veikiate?
- Labai retai, bet pasitaiko. Dažniausiai trenerio programa būna gerai apskaičiuota ir, kai jau norisi pailsėti, tada kaip tik ir būna laisvadienis. Apskritai esu iš tų žmonių, kurie mėgaujuosi tuo, ką daro. Taigi fizinis nuovargis man - ne problema, svarbiausia – mintys ir nusiteikimas. Poilsiui svarbiausia miegas ir geros emocijos.
- Pasidalinkite sveikos mitybos įpročiais, kurių laikytis praverstų ir ne sportininkams.
- Aš mitybą reguliuoju pati, todėl negaliu pasakyti, ar praverstų ir kitiems. Valgau tokį maistą, kuris man yra skanus ir padeda gerai jaustis. Pusryčiams visada kiaušinienė, kartais su avokadu. Pietums ir vakarienei mėgstu valgyti šviežias daržoves su mėsa, taip pat labai mėgstu bulves, bet jų negaliu valgyti per dažnai. Stengiuosi ir beveik visai nevalgau miltinių patiekalų. Užkandžiams dažniausiai valgau riešutus, džiovintus arba šviežius vaisius.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "„Man atrodo, kiekvienas drabužis atspindi mūsų išgyvenimus. Kartais norime ryškiai raudonos, o kartais pasineriame į tamsius atspalvius. Aš labai tikiu spalvų energija ir žinau, kad drabužiai mums duoda tam tikrą jausmą“, - sako stilistė Viktorija Šaulytė. J.Misevič nuotr.")
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: