Vilniaus gimdymo namuose – ir šeimoms reikalinga psichologinė pagalba

Gintarė Kaminskienė
2015-05-04
Sekmadienį šventėme vieną gražiausių pavasario švenčių – Motinos dieną. Kūdikio gimimas susijęs tiek su kūno, tiek ir psichologiniais pokyčiais. Tuomet būtina ne tik artimųjų, bet ir profesionali medikų pagalba. Jos visos būsimos mamos gali sulaukti Vilniaus gimdymo namuose. „Stengiamės vykdyti visus norus ir atitikti lūkesčius. Tačiau taip pat suprantame, kad žmogiškosios galios visuomet reikalingiausios“, – sako gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė. Vadovė akcentuoja, kad šie gimdymo namai draugiški kūdikiui ir juose užtikrinama kartais taip šeimoms reikalinga psichologinė pagalba.
Vilniaus gimdymo namuose – ir šeimoms reikalinga psichologinė pagalba
Mažasis Matas pasaulį išvydo vos prieš pusantros valandos. Jo tėvus Tomą ir Neringą į Vilniaus gimdymo namus atvedė sentimentai: kadaise čia gimė ir Matuko tėtis.

Kūdikiui draugiška aplinka

Atžalų šiuose gimdymo namuose susilaukia ir čia dirbančios medikės. Štai gydytoja akušerė ginekologė Agnė Dičiūnienė, prisipažįsta, kad pirmąjį vaikelį sutikti ruošiasi būtent čia. „Lankausi ir mūsų konsultaciniame centre. Gimdymo terminas numatytas birželio pabaigoje. Jau kaip ir turėčiau būti nėštumo ir gimdymo atostogose, bet dar nusprendžiau padirbėti. Žinoma, kaip ir kiekvienai nėščiai moteriai, būklė ypatinga, tačiau jaučiuosi gerai“, – šypsojosi medikė.
Ir iš tiesų, kiekviena moteris, pravėrusi Vilniaus gimdymo namų duris, pasitinkama su šypsena bei atsakymais į visus klausimus. Turbūt todėl gimdyvių čia netrūksta. „Šiuo metu pas mus yra pusė šimto mamų. Retai kas gali pasidžiaugti tokiu vienoje vietoje pagimdžiusių moterų skaičiumi“, – sakė ilgametę patirtį turinti gydytoja akušerė ginekologė ir įstaigos vadovė Kornelija Mačiulienė (nuotr.).
Šioje įstaigoje siekiama, kad motina ir naujagimis kartu palatoje būtų visą parą. O naujagimiams palankios ligoninės statusas Vilniaus gimdymo namams suteiktas už mamų skatinimą maitinti kūdikį savo pienu. Žindyti skatinama tiek, kiek reikia ir kada jis nori. Čia dirbančių specialistų nuomone, tai geriausias ir vertingiausias kūdikio maitinimas, o kartu puiki apsauga nuo ligų.
Vyresnioji slaugos administratorė Ilona Chatkevičienė mano – kiek žmonių – tiek nuomonių, tačiau jų pagrindinė pareiga, užtikrinti mamos ir vaiko gerovę. „Dėl žindymo būna įvairiai. Pasitaiko, atvyksta ir sako, kad žindyti nenori. Mūsų pareiga tokias mamas perkalbėti“, – įsitikinusi specialistė.
Visos kalbintos mamos tvirtino, kad Vilniaus gimdymo namuose sulaukė išsamių rekomendacijų. Kaip privalumą išskyrė ir tai, kad kūdikiams taip pat nerekomenduojami dirbtiniai spenelių pakaitalai - čiulptukai.
Dukrelės gimimą sutikti šioje įstaigoje atvykę Justė ir Jonas teigia, kad apie Vilniaus gimdymo namus girdėjo daug teigiamų atsiliepimų. Tiek apie personalą, tiek apie priežiūrą. „Net draugai rekomendavo. Juk čia – draugiški kūdikiui gimdymo namai. Mums patiko tai, kad čia padeda žindyti, supažindina su kūdikio maitinimu“,– kalbėjo būsima mama.
 
Tenkina visus norus
Kalbėdama apie būsimas ir jau esamas mamas, Vilniaus gimdymo namų direktorė K.Mačiulienė prisipažįsta, kad būna visko. „Pavyzdžiui, jei eini gatve arba parduotuvėje, pastebėsi, kad vis tiek nors vienas žmogus bus nepatenkintas. Taip ir čia. Tačiau manau, kad negali būti kitaip. Juk mūsų šalis – labai marga“,– pasakojo vadovė.
Anot jos, jaučiamas ir skirtumas tarp rajono ir sostinės gimdyvių. „Klausinėja visos, tačiau moterys iš rajono man kol kas pasirodė kantresnės. Jos yra labiau linkusios pasitikėti gydytoju. Vilnietės, pasitaiko, mėgsta atsikalbinėti. Tačiau aš jau esu taip pripratusi prie visko, kad man niekas netrukdo. Dirbu savo darbą. Esu atsakinga, kad tik gimdyvei ir naujagimiui viskas būtų gerai. Tačiau tai yra didžiulė atsakomybė – viską sužiūrėti. Akušerijoje-ginekologijoje visi darbai yra dideli ir sudėtingi, todėl mes siekiame ne tik teikti geras sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir būti geri, malonūs ir atidūs“,– tikino specialistė.
Vilniaus gimdymo namuose, kiek įmanoma, stengiamasi išpildyti visus gimdyvių norus. K.Mačiulienė pasakoja, kad moterys atvyksta ne tik su vyrais, bet ir pagalbininkėmis dulomis. „Dulų esama nuo antikos laikų. Tačiau nauja jų banga kilo iš Amerikos. Dėl žmonių susvetimėjimo. Moterys paprasčiausiai nebeturi į ką atsiremti. Tad kai į gimdymus pradėjo leisti kitus asmenis, netrukus atsirado ir moterų, atvykstančių su dulomis“,– prisimena direktorė. Tik priduria, kad vis dėlto svarbiausias gimdyvės ir mediko kontaktas. Vyras ar dula tegali prašomi padėti.
 
Suteikia ir psichologinę pagalbą
Kol daugelis pacientų organizacijų susirūpinę dėl psichologinės pagalbos pacientams sveikatos priežiūros įstaigose trūkumo, Vilniaus gimdymo namuose ji užtikrinama kasdien.

Savo darbą Vilniaus gimdymo namuose perinatalinė psichologė - psichoterapeutė Inna Samuchova galėtų išskirti į dvi dalis: Nėštumo patologijos ir Akušerijos skyriuje. „Pirmajame daugiau dirbu kaip psichoterapeutė. Tenka susidurti su psichosomatiniais atvejais, kai gydytojai nenustato fiziologinės problemos. Tuomet kviečia mane ir bandome aiškintis. Pavyzdžiui, fiziologinio paaiškinimo neturinčių skausmų priežastis“,– paaiškina specialistė.
O po gimdymo, anot jos, mamos pastaruoju metu dažniausiai patiria išskyrimo nerimą. „Jei vaikas dėl tam tikrų priežasčių, tarkime, kažkokios infekcijos, yra atskiriamas nuo mamos, ji labai išgyvena. Tai yra normalu. Tačiau pagalbos ir palaikymo moterims po gimdymo bet kokiu atveju reikia“,– įsitikinusi psichologė.
I.Samuchova pastebi, kad mamos dažniausiai atvyksta psichologiškai gimdymui pasiruošusios. Nors teigia, kad tai būtų galima įvertinti ir prieš gimdymą. „Kol kas dirbu tik su pagimdžiusiomis ir nėštumo patologijų turinčiomis moterimis. Tačiau, manau, kad psichologinio pasiruošimo motinystei įvertinimą reikėtų atlikti dar prieš atvykstant gimdyti. Turiu tam reikiamą kvalifikaciją ir net specialius testus“,– sako psichologė.
Vilniaus gimdymo namų direktorė K.Mačiulienė, artėjant Motinos dienai, savo ruožtu, prisimena ir ne visai laimingas mamas. „Liūdna tai, kad tiek karo regionuose, tiek išsivysčiusiose šalyse mes vis girdime apie beprasmes motinų žūtis nuo smurto. Moteriai labai svarbu ne tik laisvai dirbti ir mokytis, ji visų pirma turi gyventi. Atvažiavusios gimdyvės dažniausiai net neslepia, kad patiria smurtą namuose. Gimdymo metu matosi, kuris vyras gali būti į tai linkęs. Tokie vyrai dalyvauja gimdyme, nori parodyti labai daug valdžios, iš jų sulaukiame daug komandų. Stengiamės moterims tokiu atveju patarti, kur kreiptis, ką daryti. Rekomenduojame būti susidėjus daiktus, jei reikėtų išeiti. Be to, jei tik mums kyla problemų, visuomet į pagalbą atskuba psichologė. Ji visuomet dirba su tokiomis moterimis, išaiškina, ką reikia daryti“,– pasakojo K.Mačiulienė.
Psichologė - psichoterapeutė I.Samuchova atskleidė, kad į ją besikreipiančios mamos iš tiesų turi daug problemų. Nors apie smurto šeimoje atvejį išgirsti teko tik kartą. „Žmonės apie tai bijo kalbėti. Esu turėjusi tik vieną tokį atvejį, kai po kelių susitikimų man labai atsargiai apie tai buvo pasakyta. Tačiau pora norėjo išspręsti šią savo problemą“,– prisiminė specialistė.
 
Kalba apie gyvybės išsaugojimą
Natūralu, kad nėščiosios ir pagimdžiusios mamos turi be galo daug stipriai išreikštų emocijų. Perinatalinė psichologė - psichoterapeutė akcentuoja, kad jos itin ryškios, kai kalbama apie nėštumo išsaugojimą, gresiantį priešlaikinį gimdymą. „Mamos atvirai kovoja ir reiškia jausmus, kurie rodo, kad jos bet kokiomis priemonėmis nori išsaugoti savo kūdikį. Mano darbas rasti su tokiomis moterimis kontaktą. Ir kartais mes iš tiesų sukuriame stebuklus. Esu turėjusi tokį atvejį, kai buvau be galo nustebinta, jog dirbant kartu su mama, pavyko išsaugoti jos nėštumą. Tam turėjome tik tris dienas“,– su džiaugsmu prisimena I. Samuchova.
Ji Vilniaus gimdymo namuose taip pat konsultuoja ir dėl šeimos pagausėjimo abejojančias moteris, kurios svarsto apie nėštumo nutraukimą. „Joms reikia pagalbos priimant vienokį arba kitokį sprendimą. Ateina ne tik vienos, o kartu su šeima, vyru. Dažnai tokios poros per dvi konsultacijos valandas siekia apsispręsti, identifikuoti problemą, kodėl jie taip jaučiasi ir ką šioje situacijoje reikėtų daryti. Ir priežasčių būna įvairių. ne tik finansinė šeimos padėtis. Turėjau savo praktikoje vieną porą, kuri problemomis dėl pinigų tikrai negalėjo skųstis. Tiesiog nėštumas buvo neplanuotas, vaikų jau buvo, sukurti verslai. Jei žiūrėtume giliau į tokių porų santykius, dažniausiai išryškėtų vidinės šeimos problemos: neišspręsta poros santykių krizė“,– patirtimi dalijasi specialistė.
Tačiau ji patikina, kad ir kaip būna prašoma, visuomet išlaiko profesionalumą ir susilaiko nuo asmeninės nuomonės išsakymo: „Niekuomet negaliu kovoti už ar prieš. Nors pacientai, tikrai būna, prašo. Konsultacijos metu stengiuosi, kad pati pora prieitų prie jiems tinkamos išvados.“
 

Mini interviu
Būsimoms mamoms dažnai kyla įvairių klausimų. VšĮ Vilniaus gimdymo namų Nėščiųjų priėmimo ir gimdymo skyriaus akušere Božena Kačanovska sako, kad Vilniaus gimdymo namuose į juos visus tikrai bus atsakyta.
 
- Būsimos mamos dažnai bijosi, kad gimdymo metu joms neleis pasirinkti patogios pozos, todėl jos jaus diskomfortą. Kaip įprastai gimdymas vyksta jūsų skyriuje?
- Šitų gandų bijoti nereikia. Tikrai leidžiame pasirinkti ir padėtį ir pozą. Mamoms duodame visišką laisvę pasirinkti, kuo užsiimti, kol neprasidėjo išvarymo laikotarpis. Moterys mėgsta būti vertikalioje padėtyje, pasėdėti ant kamuolio, nueiti į dušą. Atsigulti pati gimdyvė nori kai reikia stangintis. Tačiau gimdome ir ant čiužinio. Pagal kiekvienos poreikius, žinoma, atsižvelgiant į akušerinę situaciją.
 
- Nors visai neseniai gimdyme dalyvauti vyrui buvo tabu, dabar, ko gero, tokių atvejų daug. O gimdyvių, atvykstančių su dulomis, pasitaiko?
- Gimdyme vyrai šiuo metu dalyvauja dažnai. Jie dabar ir ruošiasi rimčiau nei anksčiau. Drauge su moterimis lanko specialias mokyklėles būsimiems tėvams, todėl žino savo vietą ir dalyvavimo gimdyme svarbą. Leidžiame dalyvauti ir duloms. Tokių atvejų, kai atvyksta ir šios gimdyvių pagalbininkės, pasitaiko. Esu klaususi, kokia jų funkcija. Atsakymas buvo, kad vyras nesugeba tiek padėti, kiek toji moteris. Iš tiesų jos gimdyvėms padeda. Negalime skųstis, kad trukdo.
 
- Būsimos mamos atvyksta pasiruošusios?
- Pas mus galima ateiti iš anksto pasidomėti, apsižiūrėti. Nors iš tiesų būsimos mamos pas mus jau atvyksta paruoštos. Lankiusios kursus, skaičiusios literatūros. Būna tikrai malonu ir lengva bendrauti.
 
- Ką atvykstant į Vilniaus gimdymo namus didžiąją dieną su savimi reiktų turėti? Kai kuriose ligoninėse reikalingų priemonių sąrašas būna nemenkas.
- Juokiuosi, kad tik nuotaiką. Tikrai nereikia nieko, nebent sau kokių muzikos įrašų. Esame viskuo aprūpinti ir net neįsivaizduoju, ko galėtų papildomai prireikti. Kūdikiui rūbelių ir sauskelnių taip pat turime. Kitąkart mamos nori atsivežti savo rūbelius. Mes tam tikrai neprieštaraujame. Nors iš tiesų tėvai dabar labai neskuba aprengti vaikučio.
 
- Tačiau konfliktų su mamomis, spėju, neišvengiate. Kaip juos sprendžiate?
- Gimdykloje to nepastebime. Viskas „išlenda“ pogimdyminiame skyriuje. Pasimato ir pogimdyminė depresija, streso padariniai. O gimdymo metu dažniausiai viskas vyksta sklandžiai. Jei kyla klausimų, paaiškiname, kokia situacija, ir jei reikia pakartojame, išklausome. Net kai gimdyvė nori vienaip, o mes rekomenduojame kitaip, randame kompromisą. Norime geranoriškai bendradarbiauti. Sudarome planą, kuriam gimdyvė dažniausiai pritaria.

 
Nuomonės
Kodėl vienai svarbiausių gyvenimo akimirkų – kūdikio atėjimui – pasirinkote Vilniaus gimdymo namus?
 

Mama Agnė su močiute Daiva ir mažąja Barbora:

- Esu po cezario pjūvio. Tiek pirmą, tie antrą vaikutį rinkausi gimdyti čia pas gerbiamą gydytoją Bronių Žaliūną. Viskas šiuose gimdymo namuose labai puiku. Jaukios palatos, gera gydytojų priežiūra. Mamos žino, kaip būna po Cezario. Man buvo labai svarbu ir paliko gilų įspūdį tai, kad po operacijos buvo užtikrinamas odos kontaktas. Be to, sulaukiau didelės pagalbos žindant.
 








Mama Tatjana:

- Internete skaičiau atsiliepimus. Apie šią įstaigą, joje dirbančių medikų kompetenciją atsiliepta geriausiai. Taip pat lankiau čia nėščiųjų kursus, kurie tikrai paskatino. Nebekilo jokių abejonių, kad gimdysiu būtent Vilniaus gimdymo namuose. Pirmasis vaikelis gimė po cezario pjūvio tuometinėje Raudonojo kryžiaus ligoninėje. Šis antrasis gimdymas buvo natūralus. Labai to norėjau ir puikiai pavyko. Palyginti, kur geriau būtų sunku. Tačiau, žinoma, dabar geriau čia, nes tiek pati medicina, tiek technika labiau pažengusi į priekį.
 






Mama Sandra, tėtis Darius ir mažasis Matas:
 
- Buvome nėščiųjų kursuose tiek Santariškėse, tiek čia. Apsižiūrinėjome. Mūsų nuomone, žmogus, kuris pristatinėjo šią įstaigą, savo darbą dribo geriau. Nepaisant gražios Santariškių išorės, vidus labiau patiko čia. Paskaitos buvo įdomesnės, išsamesnės. Personalu taip pat esame labai patenkinti.
 








Viktorija:

- Iš tikrųjų sulaukiau daug rekomendacijų: tiek medikų atsiliepimų, tiek pažįstamų. Prisidėjo ir asmeninė patirtis, nes čia jau gimdau antrąją savo atžalą. Su pirmu vaikeliu labai sėkmingai lankėmės Vilniaus gimdymo namuose, todėl ir su antruoju kreipėmės būtent čia. Man patinka viskas: nuo priėmimo konsultuojant iki paties gimdymo, priežiūros po jo. Sulaukiau daug patarimų dėl vaikelio priežiūros.
 







Tarp kitko:
Motinos diena šalyje pirmąjį gegužės sekmadienį oficialiai švenčiama nuo 1928 metų. Ne visas pasaulis ją švenčia tuo pačiu metu. VšĮ Vilniaus gimdymo namai direktorė Kornelija Mačiulienė pasakoja, kad pavasarį mūsų kraštuose Motinos diena minima, nes ji – gyvybės nešėja, prilyginama Žemei. „Nuo tų laikų motinos samprata visiškai pasikeitė. Seniau motina išleisdavo dukras, sūnus į karą. Buvo apdainuojamos motinos švelnios rankos ir ašaros. Dabar ji įsivaizduojama kitaip: dirbanti, aktyvi, lygi vyrui“,– pamąstymais dalijasi direktorė.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Nekrozuojantis fascitas: mėsą ėdanti bakterija

    Nekrozuojantis fascitas: mėsą ėdanti bakterija

    Monika (50 m.) gyveno saugų gyvenimą, kol vieną dieną nesusirgo mirtina liga, kurios per stebuklą ir juodą gydytojų darbą pavyko a...
    Iš pirmų lūpų: ką reiškia būti pacientu ir gydytoju Švedijoje

    Iš pirmų lūpų: ką reiškia būti pacientu ir gydytoju Švedijoje

    „Kartais atrodo, kad čia daug kas palikta natūraliai atrankai. Kita vertus, kai būklė rimta, reaguojama greitai“, &nda...

    Budinti vaistinė


    Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

    Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

    Vasaros laikas neatskiriamas nuo išvykų ir atostogų. Visai nesvarbu ar renkamės ilgesnę kelionę, ar savaitgalio poilsį pajū...
    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti kompensuojamųjų vaistų kainodarą, kuria skatintų pacientus rinktis tik vaistus s...

    Sveika šeima


    Aktyvių pramogų priešas – mėšlungis

    Karštos vasaros dienos, aktyvus sportas ar mėgavimasis vandens telkinių teikiamais malonumais gali pasižymėti ne tik smagiomis akimirkomis, bet taip pat ir veriančiu raumenų skausmu – mėšlungiu. Jis gali surakinti šlaunis, blauzdas, pėdas, kaklą, rankas, plaštakas, pilvą ir net raumenis ties šonkauliais. BENU vaistinės ekspert...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Narkotikai karo lauke: visi kaltina visus

    Dar gegužės mėnesį Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė perėmusi intriguojantį rusų kario skambutį namo, kuriame jis prašė atsiųsti narkotikų. Tiesa, visomis įmanomomis nuodėmėmis priešus kaltina abiejų kovojančių šalių propagandos.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Diena, nepanaši į kitas
    Henrikas Vaitiekūnas Diena, nepanaši į kitas
    Egzistencija, pagrindžianti realybę
    Henrikas Vaitiekūnas Egzistencija, pagrindžianti realybę

    Naujas numeris