Sėkmingiausias sveikatos sektoriaus optimizavimo projektas

Evelina Machova
2019-11-11
Netylant kalboms, kaip sveikatos sektoriui šiandien sunku, Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša sako, kad įvertinus realią situaciją priimti sprendimus kur kas lengviau. Benumojantiems ranka, jog tai nieko nereiškia, poliklinikos vadovas pateikia vieno ambicingiausių šalies sveikatos sektoriaus optimizavimo projekto rezultatus. Paslaugų spektras išaugo, padidinti atlyginimai medicinos personalui, pacientų skaičius po truputį stabilizuojasi, o ateityje planuojami nauji projektai.
Sėkmingiausias sveikatos sektoriaus optimizavimo projektas
Didžiausias progresas sujungus penkias poliklinikas įvyko laboratorijoje. Anksčiau buvo keturios atskiros ir viena privati, trečiosios šalies valdoma laboratorija. Dabar veikia viena centralizuota – tyrimų spektras žymiai išsiplėtė, savikaina krito. Išaugo net ir mokamų tyrimų skaičius: nuo pusantro tūkstančių iki daugiau nei 60 tūkst. eurų per mėnesį.

Kokio dydžio poliklinika?
Prieš porą metų Lietuvoje viešėjo Griffith universiteto profesorius iš Australijos Mark Avery, kurio dėstomas dalykas susijęs su sveikatos sistemos vadyba. Išgirdęs apie Kauno mieste planuojamą poliklinikų sujungimą, tikino, jog tai - ne Kauno ir net ne Lietuvos projektas. Nei daug, nei mažai - tai yra pasaulinio lygio projektas! Tiesa, iš pradžių buvo ir nemažai skeptikų, teigusių, jog vargu ar keliamus tikslus pavyks pasiekti. O jei ir pavyks, rezultatai nebus tokie optimistiški, kaip tikimasi.
Tačiau šiandien šis optimizavimo planas gali būti pavyzdys, kaip keliant tikslus ir pasirenkant pacientų poreikius atliepiančią strategiją galima pasiekti tai, kas galbūt atrodė net nelabai tikėtina.

Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša sako, jog šio projekto sėkme tikėjo nuo pat pradžių ir gerąja patirtimi noriai dalijasi. Pastaruoju metu dažnai girdime diskusijas, kokio dydžio turėtų būti gydymo įstaigos, kokios paslaugos jose turi būti teikiamos. Šį kartą galime panagrinėti realų pavyzdį.
Taigi, kokio dydžio poliklinika gali save išlaikyti? Remdamasis savo patirtimi P.Kibiša sako, jog turinti 50 tūkst. prisirašiusių pacientų gali sėkmingai veikti ir būti finansiškai stabili. Mažesnėms, kurios turi 15-20 tūkst. prisirašiusių pacientų, sunkumų kelia administracinė ir biurokratinė našta, mat ir ataskaitas pateikti, ir paslaugas ji turi užtikrinti tokias pačias kaip ir didelės. Todėl natūralu, kad mažos poliklinikos, dažnu atveju negalėdamos išlaikyti administracijos kaštų, dažnai eina į minusą. „Tokią situaciją turėjome su Šančių poliklinika. Iš penkių sujungtų gydymo įstaigų ji buvo mažiausia, nors darė nemažai optimizavimo sprendimų, tačiau vos laikėsi“, - sako P.Kibiša.


Pasiekimai
Kauno miesto poliklinikų sujungimas yra didžiausias Lietuvos medicinos istorijoje (1653 - darbuotojai, 176961 - pacientas, 29 mln. eurų pajamų)
Ne medicininio personalo sumažinta nuo 319 iki 157 (51 proc.).
Valdymo išlaidos sumažėjo 2 kartus: 2016 metais – 480282 eurų per metus; 2017 metais - 333097 eurų per metus; 2018 metais - 248846 eurų per metus.
Darbo užmokesčio augimas 2017 - 2019 metais:

gydytojams – 45,5 proc.,
slaugytojoms – 45,7 proc.,
pirmą kartą istorijoje visiems darbuotojams išmokėtos naujametinės premijos.
Visi padaliniai sujungti į saugų ir greitą duomenų tinklą, duomenys saugomi moderniame duomenų centre, visuose padaliniuose veikia vieninga medicininė informacinė sistema.
Vieninga darbo užmokesčio sistema, mokamų paslaugų kainynas, buhalterinės apskaitos ir dokumentų valdymo programos, poliklinikos skambučių centras, internetinis puslapis, intraneto puslapis informacijos sklaidai.

 
Nuo ko priklauso sėkmė?
Nors Kaunas kol kas yra vienintelis miestas, kuris optimizavo penkias atskiras miesto poliklinikas, į jų pusę dairosi ir kitų didmiesčių savivalda bei poliklinikų vadovai. Tiesa, gana dažnai girdima frazė, jog gydymo įstaigų stambinimas mažinant administraciją realiai nieko netaupo. P.Kibiša sako, jog priešingai – sutaupo ir nemažai.
 

„Maždaug aštuoniasdešimt procentų visų lėšų išleidžiame darbo užmokesčio fondui. Sujungus penkias poliklinikas administracijos kaštai sumažėjo daugiau kaip du kartus. Pasilikome tik tai, kas reikalinga. Juk sutikite, kad vienai poliklinikai nereikia penkių finansų direktorių. Panaši situacija ir kitose srityse. Iš viso ne medicininio personalo sumažinome per pusę, tačiau nė vienas gydytojas ir slaugytoja atleisti nebuvo“, - sako Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.


Kauno miesto poliklinika sėkmingas sveikatos sistemos optimizavimo pavyzdys. Klausimas, kur slypi sėkmės garantas? Politinė valia bei motyvuoti, reorganizaciją galintys įgyvendinti žmonės.
„Imantis tokių projektų be politinės valios nieko nepadarysi. Pokyčiams vadovavusią komandą formavome ne iš šalies, bet atrinkę ir išlaikę geriausius bei stipriausius žmones, dirbusius padaliniuose. Šiandien turime gerą komandą ir gerus rezultatus“, - sako P.Kibiša. Poliklinikos vadovas pabrėžia ir tai, kad norint pritraukti stiprių žmonių, reikalingi resursai. Dykai, kaip sakoma, į viešąjį sektorių dirbti niekas neina.

P.Kibiša teigia, kad kuo platesnį paslaugų portfelį turi, tuo lengviau. „Yra nemažai paslaugų, kurias teikiame nuostolingai, - jų TLK apmokėjimas net nesiekia savikainos. Negali atsisakyti paslaugų, kurios nors ir nuostolingos, bet reikalingos žmonėms. Tačiau kai matuoji, kas ir kiek pelninga, o kas - nuostolinga, žinai tikslus – atliepti viešąjį interesą, platesnį portfelį subalansuoti paprasčiau. Sujungus penkias poliklinikas sprendimų ieškoti buvo lengviau, nes lyginome, kodėl vienoje įstaigoje ta pati paslauga nuostolingesnė nei kitur“, - pasakojo P.Kibiša.
 
Svarbiausia nieko neslėpti
Kai kalba pasisuka apie optimizavimo procesus, nemažai priekaištų pažeriama, kad, bent jau sveikatos sistemoje, reformas stengiamasi nuleisti iš viršaus. Kauno miesto poliklinikos atveju pasirinkta kita strategija. Į projekto kūrimą buvo įtraukti visi dalininkai bei suinteresuotos grupės: visuomenines organizacijas, darbuotojai, vyriausi specialistai, profsąjungos. „Visos pusės turi prieiti konsensuso, kad neatsirastų nereikalingų trikdžių, tik todėl, jog kažkas buvo neišgirstas. Įtraukiant visas grupes nuo pat pradžių išsklaidomos ir nepagrįstos baimės. Reguliariai važiavome į kiekvieną polikliniką ir darėme vadinamąjį road show: susitikinėjome su visais darbuotojais, rodėme skaidres, aiškindavome, ką ir kaip darysime, ko tikimės, atsakinėjome į klausimus. Optimizuojant įstaigas neturėjome nė vieno teisminio proceso, nebuvo jokių piketų, nes žmonės aiškiai žinojo, kas vyksta. Dar labai svarbu, kad tai, ką žadėjome, tą ir įgyvendinome. Į visus šiuos susitikimus vykdavome tiek su profsąjunga, tiek ir savivaldybės atstovais. Žmonės patikėjo“, - teigė P.Kibiša.

Anot jo, dar prieš imantis veiksmų, būtina paruošti namų darbus: identifikuoti padalinių vadovus, parengti veiksmų planą bei strateginį pozicionavimą ir, žinoma, apie visa tai kalbėtis su darbuotojais ir visuomene. „Tikslas, kad visuose padaliniuose visos paslaugos būtų teikiamos vienodai, atlyginimai mokami pagal vienodą formulę. Puikus pavyzdys - tinklinės parduotuvės ar degalinės. Visur viskas vienodai, taip pat išdėliotos prekės, kad darbuotojas iš vienos parduotuvės ar degalinės galėtų lygiai taip pat dirbti ir kitoje. Toks pat principas ir čia. Viena užduočių – sukurti ir išpildyti prekės ženklo pažadątai yra, kad bet kurioje poliklinikoje pacientas gaus tokį pat aptarnavimą. Šiandien manau, kad mūsų, kaip gydymo įstaigos, stiprioji pusė yra tinklas“, - sako P.Kibiša.


Vieningos poliklinikos privalumai
Geresnis prieinamumas ir aptarnavimo kokybė pacientams
Vieninga registracijos sistema – mažesnės eilės
Vieninga medicininės informacijos sistema – visi pacientų tyrimai ir vaizdai prieinami bet kurioje poliklinikoje

Bendra visoms poliklinikoms laboratorija
Bendra visoms poliklinikoms pagalbos namuose tarnyba
Aukštesnė aptarnavimo kokybė, geresnis paslaugų prieinamumas
Patrauklesnis darbdavys medikams
Aukštesni, prie rezultatų pririšti atlyginimai medikams
Vieninga automatizuota Darbo užmokesčio sistema

Vidurinio lygio vadovų  (skyrių vedėjų, vyr. ordinatorių) ugdymas ir įgalinimas
Geresnė vidinė komunikacija
Efektyvus lėšų panaudojimas
Nemedicininių veiklų centralizavimas
Pirkimai – vieninga strategija, masto ekonomija

Dalinimasis gerosiomis praktikomis

 
Ko neįvertino
Klausantis poliklinikos vadovo atrodo, jog optimizavimo procesas ėjosi neįtikėtinai sklandžiai. P.Kibiša atviras – netikėtumų, žinoma, buvo. Kai kurie procesai galėjo vykti greičiau, buvo ir sričių, kurių neįvertino. „Nemaniau, kad tiek vargo bus su informacine sistema. Visuose padaliniuose jos atrodo panašios, bet iš principo skirtingos, nes kiekviena pasirinkusi tik jiems reikiamus prioritetus. Galutinis rezultatas - sistemos veikia skirtingai. Tai turbūt buvo brangiausias, sudėtingiausias ir ilgiausiai trukęs sujungimo sprendimas. Reikia pripažinti, kad šioje vietoje neturėjome galimybių viską įvertinti tiksliai“, - aiškina P.Kibiša.
 
Pasiteisinę sprendimai
Didžiausias progresas, pasak poliklinikos vadovo, įvyko laboratorijoje. Anksčiau buvo keturios atskiros ir viena privati, trečiosios šalies valdoma laboratorija. Dabar veikia viena centralizuotaą – tyrimų spektras žymiai išsiplėtė, savikaina krito. Vadovas pastebi, kad išaugo net ir mokamų tyrimų skaičius: nuo pusantro tūkstančių iki daugiau nei 60 tūkst. eurų per mėnesį. „Paklausa yra, mat žmonės labiau rūpinasi sveikata ir nori į ją investuoti. Mūsų, kaip paslaugų tiekėjų, užduotis - atliepti jų poreikius. Turėdami penkias atskiras laboratorijas didžiosios dalies šiandien atliekamų tyrimų pacientams negalėtume pasiūlyti. Be to, pas mus didžioji dalis tyrimų yra ženkliai pigesni. Laboratorijos darbuotojai stengiasi išmokti kiek įmanoma daugiau tyrimų, kad, esant reikalui, ligos ar atostogų atveju, galėtų vieni kitus keisti. Ambulatorijose dirbantys gydytojai pacientams gali pasiūlyti visus, net ir brangius tyrimus. Iš visų padalinių tyrimų mėginiai surenkami kelis kartus per dieną ir pristatomi į centrinę laboratoriją“, - pasakoja P.Kibiša.
 
Ką laimėjo Šančių poliklinika?
Prieš sujungiant gydymo įstaigas į vieną Šančių poliklinika buvo mažiausia. Nė nespėjus pasiteirauti, ar vis dėlto nenorėtų būti savarankiški, skuba patikinti: „Prijungimas geriausia, kas galėjo mums nutikti.“ Tad kas pagerėjo? Šančių šeimos sveikatos priežiūros centro vadovė Jadvyga Vaitkūnienė sako, jog pirmiausia - darbo sąlygos.
 

„Administravimas pagerėjo, rekomendacijos ir darbo paskirstymas. Žinoma, darbo krūviai nemažėja, bet atlyginimai padidėjo. Žodžiu, net sulyginti neįmanoma su tuo, kas buvo. Pakilom iš dugno. Pagrindinis šeimos gydytojo atlyginimas ant popieriaus buvo 455 eurai, dabar - tūkstantis. Kiekvienas gydytojas turi po atskirą kabinetą. Tai ypač patogu, kai reikia tvarkyti dokumentaciją“, - sako Šančių šeimos sveikatos priežiūros centro vadovė Jadvyga Vaitkūnienė.

 
Apsidairius aplink nepanašu, kad būtų išdygęs priestatas, kur šeimos gydytojams atsirastų daugiau kabinetų. „Kabinetų nepadaugėjo, bet dabar kiekvienas aprūpintas kompiuteriu ir reikiama įranga, todėl gydytojams nebereikia dalintis. Krūviai nesumažėjo, dirbame gal net ir daugiau, nes pacientų skaičius po truputį auga. Per šį laiką, kai esame viena poliklinika, atnaujinta nemažai įrangos: naujas echoskopas, šeimos gydytojų kabinetai aprūpinti kušetėmis, ruošiama įsigyti įrangą Diabeto pėdos kabinetui, naujos ir brangios įrangos laukia otorinolaringologai“, - pokyčius vardija Specializuotų paslaugų skyriaus vadovė Saulė Savickienė.
Šančių padalinio vadovė Rasa Marija Denisenko sako, kad vieni per tokį trumpą laiką vargu ar būtų galėję tiek investuoti.
 

„Darbuotojai džiaugiasi prijungimu. Sąlygos tikrai gerėja, kaip tik šiemet į pensiją išėjo pora garbaus amžiaus šeimos gydytojų, bet į jų vietą rastos dvi jaunos gydytojos, taip pat darbą pradėjo ir vaikų kardiologė. Pagal įvairius rodiklius, tarkim, prevencines programas, palyginti su kitais padaliniais, mums sekasi geriausiai. Turime kuo pasigirti ir kitose srityse. Nors esame mažiukai, nenorime kolegoms iš didesnių padalinių būti našta, todėl labai stengiamės“, - sako Šančių padalinio vadovė Rasa Marija Denisenko.


Bendrosios praktikos slaugytoja Laimutė Pužauskienė teigia, kad poliklinikų sujungimas išėjo į naudą. Netrukus otorinolaringologų kabinete bus pastatyta moderni įranga. Kaip sako gydytoja otorinolaringologė Raminta Večienė, anksčiau apie tokią įrangą tik svajodavo, o dabar kas mėnesį rengiamuose susitikimuose su centrine administracija išklausomi ir įgyvendinami medikų pasiūlymai. „Labai laukėm tokios įrangos. Apie tai kalbėjome gal penkerius metus, bet kol nesusijungėm, tam nebuvo pinigų. Įranga kainuoja trisdešimt tūkstančių eurų, tokiai poliklinikai kaip mūsų tai - dideli pinigai“, - sako R.Večienė.


Karjera
Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovas Justinas Dzidzevičius vos prieš metus džiaugėsi, jog jam, jaunam medikui, buvo patikėta Šilainių padalinio specializuotų paslaugų vadovo pozicija. Šiandien jis vadovauja Kalniečių padaliniui. Į klausimą, kokius privalumus mato sujungus penkias poliklinikas, padalinio vadovas siūlo patiems apsidairyti.

„Netrukus pradėsime registratūros rekonstrukciją, pacientams bus viskas patogiau. Toliau laukia dar vienas projektas - rekonstruosime Šeimos kliniką. Ji bus moderni, jauki, praplatinsime praėjimus, kad galėtų lengvai judėti mamos su vežimėliais, nereikėtų niekam stumdytis siauruose koridoriuose. Žinoma, kabinetuose bus nauja įranga. O po poros mėnesių duris atvers naujas Darbo medicinos centras, kur bus užtikrintos visos reikiamos paslaugos norintiesiems pasitikrinti sveikatą dėl darbo ar vairuotojo pažymėjimo. Anksčiau šis centras buvo įkurtas daugiabutyje, sąlygos apgailėtinos, žmonės stumdydavosi koridoriuje. Tokios investicijos savarankiškai Kalniečių poliklinikai vargu ar būtų įkandamos, na, bent jau tikrai ne per tokį trumpą laiką“, - sako J.Dzidzevičius.


Medikas sako, jog didelės gydymo įstaigos galimybės visai kitokios ne tik teikiant platų paslaugų spektrą, atsijauninat įrangą bei aplinką, bet ir investuojant į gydymo įstaigoje dirbančių medikų sveikatą. „Atsižvelgiant, kad vis daugiau medikų kenčia nuo perdegimo sindromo, administracija sudarė sutartį su trečiąja šalimi – psichologinę pagalbą teikiančiu centru, kuris poliklinikos lėšomis konsultuos darbuotojus.  Kam reikia, patogiu metu galės konsultuotis. Savo psichologų turime, tačiau administracijos sprendimas samdyti nepriklausomus profesionalus, kad užtikrintų visišką anonimiškumą ir kolektyvas tiesiog jaukiau jautųsi. Šią žinią kolegos pasitiko entuziastingai“, - sako J.Dzidzevičius.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris