Respublikinė Kauno ligoninė diegia pažangios vadybos sistemą

Deimantė Zailskaitė
2016-11-15
Kiekviena organizacija – ar tai būtų privati verslo įmonė, valstybinė ar viešoji įstaiga – veikloje iš esmės siekia to paties tikslo – dirbti efektyviai. Respublikinė Kauno ligoninė – bene viena pirmųjų valstybinių gydymo įstaigų, pradėjusi sėkmingai diegti pažangios vadybos principus. „Siekiame, kad pas mus patekę žmonės pastebėtų ne tik atsinaujinusius pastatus, modernią įrangą, bet ir rūpestingus profesionalius darbuotojus“, – apie naujoves pasakoja Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius doc. dr. Linas Vitkus.
Respublikinė Kauno ligoninė diegia pažangios vadybos sistemą
Respublikinė Kauno ligoninė išsikėlė ambicingą tikslą – kad pacientai gautų ne tik kokybiškas paslaugas, bet ir aukščiausius standartus atitinkantį aptarnavimą.

Informacija pasiekiama per intranetą

„Norime, kad ligoninėse būtų taikomi pažangios vadybos principai. Nors daugelis direktorių baigia vadybos mokslus, gydymo įstaigose taip ir neįdiegia reikšmingų vadybinių pasikeitimų. Darbuotojų apmokymams pradėjome skirti pakankamai daug lėšų – maždaug šimtą tūkstančių eurų per metus. Ligoninės skyriaus vedėju paskiriamas ne tik geras profesionalas. Jam dar reikia pasižymėti administracinio darbo įgūdžiais. Tačiau jie nebūdavo paruošiami naujam darbui, o tiesiog „įmetami“ į vadovaujančias pareigas. Žinodami, kad tokia situacija yra ir mūsų ligoninėje, nusprendėme veikti“, – pasakoja Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius doc. dr. Linas Vitkus.
 
Visų pirma buvo įdiegta metinių pokalbių sistema, kuri jau pradėjo duoti teigiamus rezultatus. „Metinių pokalbių metodiką adaptavome patys, išskirtinai orientuodamiesi į ligoninės veiklos specifiką. Pirmieji metiniai pokalbiai tarp darbuotojų ir jų tiesioginių vadovų įvyko šiais metais. Džiaugiamės, kad rezultatai pranoko mūsų lūkesčius. Metinių pokalbių projektas bus tęsiamas ir esame tikri, kad tai nebus formali procedūra. Didžiausią dėmesį skirsime ne praeities rezultatams vertinti, o darbuotojų veiklos pokyčiams skatinti. Juk negalima gerai vairuoti automobilio, žiūrint tik į galinio vaizdo veidrodėlį“, – sako ligoninės direktorius valdymui Rimantas Autukas, Respublikinėje Kauno ligoninėje sėkmingai pritaikantis sukauptą darbo banke patirtį.
 
Dar vienas išskirtinis šios gydymo įstaigos bruožas – įdiegta metinių veiklos tikslų vykdymo stebėjimo sistema, kuri prieinama padalinių vadovams vidiniame ligoninės intranete. Rezultatai skelbiami kiekvieną mėnesį, tad padalinių ir ligoninės vadovai gali juos matyti ir, reikalui esant, operatyviai imtis veiksmų.
 
Investuoja į žmogiškuosius išteklius


Didelį dėmesį skiriant darbuotojų ir jų kompetencijos ugdymui Respublikinėje Kauno ligoninėje darbą pradėjo žmogiškųjų išteklių specialistas.
„Pirmas įspūdis buvo, kad iš tikrųjų reikia daug mokytis vadybos srityje, ypač vadovų grandžiai. Esame įpratę, kad skyriaus vedėju tampa geriausias gydytojas. Bet niekas jų nemoko būti gerais vadovais. Šiais metais pasirinkta mokymo programa puikiai atitiko mūsų lūkesčius. Pradėjome nuo klinikų vadovų, o dabar dirbsime su skyrių vedėjais. Vadybinių kompetencijų darbuotojams tikrai trūksta ir jiems yra ko pasimokyti“, – sako ligoninės žmogiškųjų išteklių specialistė Lina Norkevičienė.
 
Tiesa, ekonomistės išsilavinimą turinti specialistė iš pradžių susidūrė su skeptišku kai kurių darbuotojų požiūriu: o kam šito reikia? Tačiau netrukus darbuotojai įvertino tokių mokymų naudą ir įgytas žinias pritaiko praktiškai.
„Šiais metais pasirinkome „situacinės lyderystės“ modelį, kai yra reaguojama ne į situaciją, o į kiekvieną žmogų. Skiriant užduotį ar įgyvendinant pokyčius kasdienėje veikloje įvertinama kiekvieno žmogaus būsena, kaip prie jo prieiti ir jam deleguoti užduotį. Prieinant prie kiekvieno žmogaus individualiai – sėkmė užprogramuota“, – neabejoja žmogiškųjų išteklių specialistė L.Norkevičienė.
 
Aptarnavimo standartas iškėlė kartelę
Respublikinėje Kauno ligoninėje buvo sukurtas ir įdiegtas pacientų ir klientų (pacientų artimieji ir kiti asmenys, atvykę į ligoninę bet kokiu klausimu – red.) aptarnavimo standartas, kur aprašyta, kas svarbiausia kiekviename aptarnavimo etape. Esant skirtingoms bendravimo situacijoms, pateikiama tinkamo darbuotojo elgesio pavyzdžių.
Standartas netgi išleistas nedidelės knygelės pavidalu – čia pateikiamos skirtingos bendravimo situacijos, tinkamos aprangos pavyzdžiai ir pan.
 
„Norisi, kad pacientai, išėję iš mūsų gydymo įstaigos, prisimintų ne tik gražias ir jau atnaujintas patalpas, bet ir mūsų darbuotojus – malonų bendravimą ir iš jų sklindančią šilumą. Padaryti tai, ką įprasta privačiame sektoriuje ir verslo įmonėse, o ligoninėms trūksta – didžiulis uždavinys, bet mažais žingsneliais sėkmingai judame į priekį. Tikrai yra kur sodinti medį ir jo vaisius jau greitu metu raškysime“, – sako žmogiškųjų išteklių specialistė L.Norkevičienė.
Prieš trejus metus, L.Vitkui pradėjus dirbti generalinio direktoriaus pareigose, buvo išsikelti tikslai, kad ligoninė taptų viena patraukliausių gydymo įstaigų.
 
„Kaune turime ir daugiau gydymo įstaigų: universiteto klinikos, Kauno klinikinė ligoninė. Technologiniu požiūriu galbūt negalime konkuruoti su universitetu, bet galime išsiskirti mieliau ir širdingiau bendraudami su pacientu. Iš tikrųjų ligoninės įvaizdis keičiasi į gerąją pusę. Žmonės jau nebesako, kad „važiuojame į ligoninę numirti“, kaip tik yra norinčiųjų atvažiuoti gydytis. Įstaigoje pasikeitusi ir tvarka, ir bendravimo kultūra, ir estetika, ir kolegų požiūris į pacientą“, – sako ligoninės vadovas L.Vitkus.
 
Dar viena šių metų naujiena – spalio pradžioje centriniame Respublikinės Kauno ligoninės pastate duris atvėrė jauki darbuotojus, pacientus ir svečius aptarnaujanti valgykla. Kaip pasakoja įstaigos vadovybė, iki tol jų darbuotojai nelabai turėjo kur pavalgyti. Todėl centrinėje ligoninės vietoje, prie pat įėjimo, atsilaisvinus patalpoms buvo įrengta valgykla. Kiekvienas darbuotojas turi identifikacinį kodą ir atsiskaitant už maistą jam yra pritaikoma nuolaida.
 
Užsienio kolegos semiasi patirties

Į Respublikinę Kauno ligoninę pasisemti patirties atvyksta kolegos iš Uzbekijos ir Ukrainos. „Ne per seniausiai buvome Uzbekijoje, Taškento respublikinėje klinikinėje ligoninėje NR. 1. Uzbekijoje medicinos sistema yra tokia, kokia pas mus buvo prieš dvidešimt penkerius metus. Jie irgi nori daryti pakeitimus, tačiau nemoka užsienio kalbų ir neturi galimybės išvykti į Europą. Mes jiems esame įdomūs, nes mokame rusiškai, bet jau naudojame vakarietiškas technologijas. Buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Dar vasarą, kai buvo atvykusi Uzbekijos delegacija, nuvykome pas šviesaus atminimo sveikatos apsaugos ministrą Jurą Poželą. Suderinome, kad ministerijos pareigūnas pasirašys ant sertifikato, jog užsienio kolegos pas mus praėjo mokymus, kurie bus pripažįstami jų šalyje.
 
Iš Ukrainos irgi atvažiuoja kolegos pasisemti patirties. Tolesni tikslai – kad pritrauktume jų pacientus. Medicininis turizmas mums teiktų papildomų pajamų. Juk Lietuvoje žmonių mažėja. Įsivaizduokite, kokia situacija rajonuose, jeigu mums Kaune – viename didžiausių Lietuvos miestų – trūksta ne tik slaugytojų, bet ir gydytojų. Natūralu, kad jaunų specialistų neišlaikysime. Tuomet iš tikrųjų kyla klausimas valstybei: brangiai mokame už specialisto paruošimą ir paskui už dyką jį atiduodame kitai valstybei“, – sako L.Vitkus.
 
Tiesa, vertinant medikų atlyginimus šalies gydymo įstaigose, Respublikinei Kauno ligoninei pavyko išlaikyti gydytojų atlyginimus orius, nepaisant to, jog buvo vykdomi didžiuliai skyrių renovavimo darbai.
Ko Respublikinės Kauno ligoninės vadovai ir darbuotojai tikisi iš naujosios valdžios? „Tikimės, kad bus bendradarbiavimas ir darbų tęstinumas. Kadangi yra įtempta situacija su demografiniais rodikliais ir visuomenė sensta, iš tikrųjų turime nemažai minčių bei pasiūlymų. Dabar yra padidinti normatyvai slaugai – tūkstančiui gyventojų turėtų būti trys lovos. Pagal dabartinę statistiką Kaunui reikėtų dar dviejų šimtų slaugos lovų. Tačiau ir slauga yra priskirta savivaldybės sprendimų lygmeniui. Šiuo atveju turėtume patalpų, kurias, aišku, reikėtų pritaikyti ir suremontuoti, bet niekaip nerandame tam lėšų. Tikimės, kad galbūt su naująja Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybe surasime sprendimą, atsiras pinigų ir galėsime turimus pastatus efektyviau naudoti pritaikydami juos slaugos paslaugoms teikti.
 
Reziumuojant norėčiau pasidžiaugti ir padėkoti visiems darbuotojams. Be jų pastangų nebūtume tiek daug nuveikę – sutvarkę infrastruktūros ir ligoninė nebūtų taip gražiai pasikeitusi. Kolegoms iš tikrųjų buvo sunku. Kuris nors vienas skyrius visada buvo remontuojamas ir visi darbuotojai turėjo susispausti, kentėti triukšmą ir tam tikrus nepatogumus.
Jiems noriu padėkoti už kantrybę. Dabar rezultatais gali pasidžiaugti tiek mūsų darbuotojai, tiek pacientai“, – sako Respublikinės Kauno ligoninės vadovas L.Vitkus.

 

Interviu
Kalbamės su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu, kuris Respublikinėje Kauno ligoninėje pristatė piligriminėmis kelionėmis paremtą 2017 metų kalendorių „Išganytojo relikvijos“:

– Kas jus sieja su Respublikine Kauno ligonine, kur jau trečiąkart pristatote religinės tematikos kalendorių?
– Mano gimtinė yra Šančiai, todėl anksčiau į šią ligoninę dažnai kreipdavomės, mano abu broliai čia irgi buvo gydomi. Tad seniai bendraujame ir esame pažįstami su čia dirbančiais gydytojais. Todėl ir šis pristatymas yra labai savas, nuoširdus.
Dvasine prasme šis kalendorius yra brangiausias žvelgiant į užrašą „Išganytojo relikvijos“. Jau nieko nėra brangesnio pasaulyje, Europoje kaip šie relikvijoriai, išlikusios relikvijos. Nieko nėra brangesnio už Išganytojo relikvijas.
 
– Ar dvasininkai nepamiršta pasitikrinti sveikatos?
– Manau, kad tikrinasi. Gal ne visi. Ačiū, kad mums, dvasininkų bendruomenei, primenate, jog reikia pasitikrinti sveikatą. Aš visą laiką bendrauju su šeimos gydytoja. Reguliariai pasitikrinu ir kraują, ir spaudimą. Laiku kreipiantis į gydytojus pagalba visuomet yra greitesnė ir efektyvesnė.
 
– Ar matote daug sąlyčio taškų tarp gydytojų ir dvasininkų profesijos?
– Visuomet taip sakoma, kad gydytojai gydo kūną, o mes – dvasią. Taigi mes irgi tam tikra prasme esame gydytojai. Medikams noriu palinkėti ištvermės, kadangi jų darbas yra nepaprastai atsakingas. O žvilgsnis į ligonį tikrai yra aprašytas Šventajame Rašte.
„Aš buvau ligonis – mane aplankėte“, – sako Kristus. Ir ypač graži Viešpaties mintis: „ką padarėte vienam mažiausiųjų, padarėte man“.
Tad jeigu gydytojas žvelgs į ligonį kaip Kristus – su didele meile, tuomet, manau, ir rezultatai bus geresni.
 
– Ką norėtųsi pasakyti tiems, kurie guli ligos patale ir vaduojasi nuo mirties?
– Pirmiausiai norėčiau paskatinti, kad drąsiai kreiptųsi į kapelionus, kurie, manau, yra visose ligoninėse. Kunigas ateina sustiprinti ligonį. Meldžiamės, kad sergantysis atgautų jėgas ir galėtų sugrįžti prie darbų.
Todėl raginčiau nebijoti kunigo, nes jis ateina sustiprinti ir „pakelti“ paciento dvasios, kad jėgas atgavęs žmogus vėl galėtų sugrįžti į namus sveikas ir stiprus.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Pacientams po organų transplantacijos atstovaujanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ dar nuo šių metų kovo mėnesi...
    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas, doc. dr. gydytojas neurochirurgas Antanas Gvazdaitis (68 m....

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    Šaltuoju metu dažniau sergama peršalimo ligomis, pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė&ldqu...
    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima krit...

    Sveika šeima


    Spa namuose. Pradėkite nuo kūno žemėlapio

    Užkardą grožio centrams uždėjęs kranktinas, SPA ritualus verčia susikurti namuose. Jei skirtingos veido zonos daugeliui ne naujiena, kūno odos žemėlapis, ko gero, pažįstamas tik grožio specialistams.

    Sveikatos horoskopas


    Lapkričio 23 - 29 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kinija: pandemija plinta per šaldytą produkciją?

    Nuo pandemijos pradžios Kinija kaip įmanydama mėgina eliminuoti koronavirusą iš šalies, tačiau nedidelių židinių vis dar pasitaiko. Pastaruoju metu - dažniausiai įmonėse, kurios importuoja šaldyto maisto produkciją iš užsienio. Kinijos mokslininkai kelia versiją, kad koronavirusas gali plisti per ša...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Agnė Gaižauskienė Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Kiekvienam teks nuvykti...
    Henrikas Vaitiekūnas Kiekvienam teks nuvykti...
    Leonardas Cohenas ir jausmai
    Palmira Rudalevičienė Leonardas Cohenas ir jausmai

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica