Jauni specialistai – poliklinikos ateitis 

Graži, moderni ir renovuota Konsultacijų poliklinika – ligoninės padalinys, teikiantis antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijas. Konsultacijos yra teikiamos pacientams, atvykusiems su šeimos ar kito gydytojo specialisto siuntimu.
„Džiaugiamės, kad mums pavyksta pritraukti naujų gydytojų. Pernai įdarbinome šešis ką tik medicinos studijas baigusius specialistus. Trijų pagrindinė darbo vieta - Konsultacijų poliklinikoje, viena gydytoja įdarbinta ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje, kiti du gydytojai darbuojasi stacionare. Kuo pavyksta pritraukti specialistus? Mūsų darbo apmokėjimas yra susietas su atliekamu darbu. Gydytojams sumokame, priklausomai nuo konsultacijų kiekio. Aišku, kiekviena konsultacija turi įkainį, kuris priklauso nuo konsultacijos sudėtingumo. Tai irgi skatina specialistą. Jis yra suinteresuotas stengtis, dirbti, pritraukti pacientą ir teikti kokybiškas paslaugas.
 
Analizuojant praėjusių metų atlyginimus, kai kurie poliklinikos gydytojai yra prie lyderių pagal darbo užmokestį.
Jau daugybę metų kryptingai dirbame, jog būtų plėtojamos ambulatorinės paslaugos kaip prioritetinės, mažinančios pacientų hospitalizacijos skaičių. Dabar turime visus specialistus, kurie rajone gali dirbti, nesiorientuojant į siauras specializacijas, kurios reikalingos didžiosiose gydymo įstaigose. Nebent šiemet įdarbintume gydytoją gastroenterologą“, - sako į specialistus investuojantis Raseinių ligoninės direktorius Vidmantas Merkliopas.
 
Raseinių ligoninės vadovybė planuoja priimti dar keturis jaunus specialistus.
Kaip skaičiuoja, dirbančių medikų amžiaus vidurkis siekia auksinį viduriuką – maždaug keturiasdešimt devynerius metus.
Dalis jaunų gydytojų atvažiuoja iš kitų regionų, dažniausiai Kauno, kiti sėkmingai įsikuria įsiliedami į Raseinių bendruomenę. Nemaža dalis atvykstančių jaunų specialistų – kraštiečiai, kurie baigę studijas sugrįžo dirbti gimtojo miesto gerovei.
Ko iš tiesų reikia jaunam specialistui, kad darbo vieta Raseinių ligoninės Konsultacijų poliklinikoje jam būtų patraukli?
 
„Pirmiausia reikia, kad darbo vieta nelabai skirtųsi nuo to, ką jis matė studijuodamas didelėse gydymo įstaigose. Stengiamės, kad jis turėtų analogiškas darbo sąlygas, reikiamus medicinos prietaisus mūsų poliklinikoje. Esame numatę, kad šešiuose gydytojų kabinetuose turi būti echoskopai. Atėjo toks laikas, kai apsirūpinimas reikiama modernia medicinine įranga nėra prabanga. Negi prabanga turėti ultragarso prietaisą? Tai yra gydytojo darbo kasdienybė. Nejaugi juo turi dalintis keli specialistai. Gydytojo kabinete turi būti viskas, kas reikalinga jo darbui. Tiek akušerio ginekologo, tiek urologo, tiek endokrinologo, tiek kardiologo kabinete jau naudojami visi reikiami prietaisai“, - sako V.Merkliopas.
 
Ne ką mažiau svarbios šiuolaikinės informacinės technologijos ir šalies gydymo įstaigose diegiama e.sveikatos sistema.
„Jauni žmonės kitaip nebeįsivaizduoja darbo. Džiaugiamės, kad yra diegiamos informacinės sistemos, su kuriomis stengiamės žengti koja kojon. Elektroninio recepto kol kas nė vieno neišrašėme. Bet nesakau, kad receptas - pagrindinis indikatorius, galbūt daugiau svarbus visuomenei, o mūsų darbe ne mažiau reikšmingi ir kiti dalykai. Pavyzdžiui, Konsultacijų poliklinikoje yra kompiuterizuota registracija, eilių valdymas.
 
Statistinių formų, kurias anksčiau ranka pildydavome, jau dvejus metus nebeturime. Siuntimas gydytojo gydytojui vyksta per informacinę sistemą, laboratorinių tyrimų užsakymai ir atsakymai irgi matomi kompiuteryje“, - gydytojams palengvėjusiu darbu džiaugiasi vadovas.
Anot jo, kartais gydytojai išsako vienokių ar kitokių pastabų e.sveikatos sistemai.
„Norėtųsi, jog darbai kai kur judėtų sparčiau. Pavyzdžiui, labai laukiame elektroninio siuntimo, iš tiesų jis mums palengvintų registracijos procesą.
 
Labai džiaugiamės informacine sistema ir matome jos privalumus. Kuo daugiau įdiegiama elementų, tuo daugiau sulaukiame naudos. Pavyzdžiui, fizinės medicinos ir reabilitacijos pacientų registraciją sutvarkėme grynai pagal informacinę sistemą – atėjimą procedūroms konkrečiu laiku. Pacientas užsiregistravo, jis žino, kada jam reikia ateiti. Viskas aiškiai ir tvarkingai sudėliota. Personalas sako, kodėl jūs anksčiau neįdiegėte informacinės sistemos, kaip mums palengvėjo darbas. Iš tiesų, anksčiau būdavo gyva eilė už durų, kai kurie pacientai būdavo nepatenkinti, kad reikia ilgai laukti. Kartais su informacinėmis technologijomis ir eiles pavyksta sutvarkyti“, - džiaugiasi įstaigos vadovas.
 
Laboratorijoje tyrimai atliekami žaibiškai 
Informacinių technologijų privalumus ir naudą jau įvertino ir ilgametės Raseinių ligoninės Klinikinės laboratorijos darbuotojos.
„Viskas pas mus kompiuterizuota, esame labai patenkintos. Nors mano amžiuje buvo sunku išmokti dirbti su kompiuterine sistema, jaunesniems – lengviau. Sakiau, nesugebėsiu dirbti, dedu pareiškimą direktoriui ant stalo ir išeinu iš darbo. Dvi mokymo savaitės tikrai buvo sunkios, užtat dabar džiaugiamės palengvėjusiu darbu – mums daug mažiau reikia rašyti. Viską atlieka programa“, - sako laboratorijos darbuotoja Ona Urniežienė.
Dauguma laboratorinių tyrimų stacionariniams ir ambulatoriniams pacientams atliekama per vieną valandą nuo pateikimo laboratorijai. „Mes atliekame labai daug tyrimų. Šiuo metu turime padarytus du šimtus šešiasdešimt keturis“, - sako Klinikinės laboratorijos darbuotoja Birutė Vaičiulienė.
 
Visą parą dirbančioje Klinikinėje laboratorijoje atliekami hematologiniai, imunologiniai (kraujo grupės, prostatos specifinio antigeno, skydliaukės hormonų, antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę ATPO), biocheminiai (glikozilintas hemoglobinas, gliukozė, bendras baltymas, šlapalas, kreatininas, šlapimo rūgštis, kalis, natris, kalcis, jonizuotas kalcis, magnis, geležis, cholesterolis ir kiti), kraujo krešėjimo, bendraklinikiniai (šlapimo, punktatų, lytinių organų tepinėlių mikroskopija, mikroskopiniai tyrimai grybams nustatyti). „Kuo jau kuo, bet mūsų Klinikine laboratorija pasitikiu šimtu procentų. Pasitikiu darbuotojais, nuolat atnaujinama įranga, žinau, kad specialistai viską daro atsakingai. Be to, yra atliekama tarptautinė kontrolė, ir mūsų parodymai tiriant visada atitinka“, - sako įstaigos vadovas.
 
Dėmesį kreipia į išplėstines konsultacijas
Raseinių ligoninės Konsultacijų poliklinikoje dirba gausus būrys kompetetingų specialistų: endokrinologas, kardiologas, vaikų neurologas, akušeris-ginekologas, anesteziologas-reanimatologas, chirurgas, dermatovenerologas, endoskopuotojas, oftalmologas, ortopedas-traumatologas, otorinolaringologas, pulmonologas, urologas, vaikų ligų gydytojas, vidaus ligų gydytojas, neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistas, radiologas ir kiti specialistai.
 
„Mūsų Konsultacijų poliklinikoje didžiausios eilės yra nusidriekusios pas kardiologą. Tikrai paslauga kokybiška su visu įmanomu ištyrimu: ultragarsiniais tyrimais, monitoravimais, veloergometrija. Kai pacientas žino, kad paslauga kokybiška, jis verčiau palaukia nei kreipiasi į kitos gydymo įstaigos specialistą.
Galbūt galime įdarbinti dar vieną žemesnės kvalifikacijos gydytoją ir eilių nebeliktų, bet tuomet paslaugos nebus tolygios kokybiškai konsultacijai, kurią dabar gauna mūsų pacientai.
 
Pagal sergamumo rodiklius, Raseinių kaip ir kituose rajonuose dominuoja širdies ir kraujagyslių ligos“, - sako V.Merkliopas.
Akcentas dedamas į išplėstines konsultacijas, kad jos būtų visavertiškesnės su laboratoriniais, mikrobiologiniais tyrimais, ultragarsiniu ištyrimu, jeigu reikia, ir chirurginėmis intervencijomis.
 
„Kai kurios konsultacijos, ypač sudėtingos, galėtų būti brangiau apmokamos.
Dabar yra paprasta ir išplėstinė konsultacija su ultragarsiniais, hormoniniais, mikrobiologiniais tyrimais ir visa kita. Taigi, ar ji yra išplėstinė su viena ar dešimt manipuliacijų – įkainis vis tiek yra tas pats. Tai iš dalies neskatina arba skatina per kelis kartus konsultuoti pacientą. Vis tiek įstaigos ieško įvairių būdų, kaip padengti konsultacijos sąnaudas. Tai galbūt kai kurios sudėtingos, pavyzdžiui, kardiologo konsultacijos su ultragarsiniu ištyrimu ar holterio stebėsena – galėtų būti viena kaina, jeigu papildomai prisideda veloergometrija – didesnė kaina. Galėtų būti konsultacijos, ne tik kardiologų, bet ir kitų specialistų, padalinamos ne į dvi, o keletą grupių pagal sudėtingumą.
 
Manau, kad taip būtų teisingiau apmokama už suteiktas paslaugas. Nes mes ambulatorines paslaugas šiek tiek (bet nedaug) kompensuojame iš kai kurių stacionaro paslaugų. Jos yra prioritetinės, labai svarbios, jas reikia plėtoti, todėl ambulatorinių paslaugų finansavimas galėtų būti didesnis“, - svarsto V.Merkliopas.
Pacientams svarbios ne tik kokybiškos paslaugos, bet ir tvarkinga gydymo įstaigos aplinka, kurioje kai kada reikia praleisti nemažai laiko.
 
Raseinių ligoninėje dauguma skyrių yra renovuoti. Šiuo metu atnaujinamas Akušerijos ir ginekologijos skyrius, dar lieka sutvarkyti kai kurias Vidaus ligų skyriaus patalpas.
„Kaip tik šiuo metu esame užsisakę energetinį auditą, ruošiame investicinį projektą ir remonto darbams ieškosime finansinių galimybių. Patalpos kapitaliai sutvarkytos. Paskutinį liftą, kurį dar turėjome ne automatinį, pernai pakeitėme. Du jau buvo pakeisti seniau. Pas mus įrengti trys automatiniai liftai, kad pacientams nekiltų jokių nepatogumų atvykstant vizitui pas gydytoją.
Vien tai, kad išorinis pacientų srautas, kaip mes vadiname atvykstančius iš gretimų rajonų gyventojus, stacionare sudaro dešimt procentų, rodo, jog pacientai noriai renkasi mūsų gydymo įstaigą“, - džiaugiasi Raseinių ligoninės vadovas V.Merkliopas.

---

 
Jaunų specialistų balsas
 Gydytoja otorinolaringologė Rimantė Lapinskaitė:
- Raseiniuose dirbu nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio. Kadangi esu kraštietė, man patinka dirbti gimtinėje, nors šiek tiek darbuojuos ir Kaune. Vis dėlto pagrindinis mano darbas - Raseinių ligoninės Konsultacijų poliklinikoje.
 
Turime didelių ateities planų, įvyks nemažai pasikeitimų, sulauksime naujų medicininių prietaisų, planuojama įsigyti endoskopinę įrangą.
Pacientų tikrai netrūksta. Konfliktiškų asmenybių nepasitaiko, kadangi rajone gyvenantys pacientai skiriasi nuo Kauno miesto bendruomenės. Labai gerbia mane ir myli. (Šypsosi.)
 
Kalbant apie ligas, vyrauja įprastinė ausų, nosies, gerklės patologija. Jeigu įtariame ką nors netikėto, iš karto siunčiame į Kauno klinikas.
Įsivaizduojate, kokia man garbė – direktorius man patikėjo operuoti studentą sūnų, kuris buvo susirgęs. Dabar jaunuolis jaučiasi gerai, pasveiko ir toliau studijuoja.
 
 Gydytoja dermatovenerologė Vaida Laurynė:
- Raseiniuose dirbu daugiau nei pusę metų. Esu vietinė, bet mokiausi Kaune, buvau ištremta, kaip aš sakau, ir sugrįžau į savo kraštą.
Turbūt didžiausias privalumas tas, kad Raseiniuose žmonės yra nuoširdūs. Jie visai kitokie negu didmiestyje. Visąlaik stengiuosi dėl paciento šimtu procentų. Manau, kad daugelis lieka patenkinti mano darbu.
 
Iš esmės mums didelės įrangos nereikia. Turime minimalias priemones, su kuriomis galime atlikti didelį darbą. Gal tik vienintelis įrankis, kurio trūksta, - vudo lempa, bet, kiek žinau, ji kaip tik yra užsakyta.
Šeimos gydytojai, įtardami menkiausią odos naviko galimybę, pacientus siunčia pas mus. Dažniausiai susiduriame su seborėjine. Taip pat dažnai sutinkama odos bazalioma –vienas dažniausių šiame regione nustatomų navikų.
Pacientų, sergančių odos vėžiu, kol kas tikrai nėra daug. Juos po profilaktinio patikrinimo dažniausiai siunčia šeimos gydytojas.
 
Kadangi mes neatliekame operacijų, pacientą nukreipiame į Kauno klinikas, kitą didesnį gydymo centrą, kur galima padaryti eksciziją.
Iš tikrųjų norėčiau paraginti pacientus, kad apgamus reikia pasitikrinti bent vieną kartą per metus, ypač tuos, kurie yra padidėję daugiau negu vieną centimetrą, nelygiais kraštais, yra netolygios spalvos – rekomenduoju visiems ateiti pasitikrinti, nes pas dermatovenerologą siuntimo nereikia. Nereikia laukti eilėse, pacientas gali kreiptis tą pačią dieną ir gauti konsultaciją.
 
 Gydytoja urologė Dalia Jasinauskaitė:
- Penkerius metus dirbau Priėmimo -skubios pagalbos skyriuje, o dabar kaip urologė darbuojuosi daugiau nei pusę metų. Taip atsitiko, kad aš tik pabaigusi studijas ieškojau darbo ir radau Raseiniuose, pradėjau dirbti priėmimo skyriuje ir man patiko.
Kitiems galbūt atrodo, kad mažas miestelis yra provincija, bet pacientai visur yra tokie patys - tiek mieste, tiek rajone. Galbūt darbas rajone yra šiek tiek dėkingesnis, ramesnis, nėra didelio skubėjimo, paciento apžiūrai gali skirti užtektinai laiko.
 
Vyrai ateina siunčiami šeimos gydytojų, jeigu kyla koks nors įtarimas arba atsiranda šlapinimosi sutrikimų. Esu daug komentarų išgirdusi, kad buvo baisu prieš ateinant, bet dabar, jeigu kada prireiktų, jie tikrai nebijotų eiti pas gydytoją moterį. (Šypsosi.) Noriu pasakyti, kad gėdytis ligoniui tikrai nėra ko, nes gydytojui neturi reikšmės, ar pacientas yra moteris ar vyras.
 
Džiaugiuosi, jog aktyviai vykdoma prostatos vėžio prevencijos programa, kuomet kartą per dvejus metus vyrams, kuriems yra penkiasdešimt metų, kai kuriems jau nuo keturiasdešimt penkerių galima pasitikrinti, jeigu jų šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų, tai yra sirgo pirmos eilės giminės – tėtis, dėdės, broliai, pusbroliai. Tokiu atveju yra padidėjusi rizika ir vyrai gali tirtis nuo keturiasdešimt penkerių metų. Kartą per dvejus metus yra atliekamas PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas. Šeimos gydytojai yra gerai supažindinti su šia programa ir ją vykdo aktyviai, esant reikalui, atrenka pacientus pagal padidėjusį PSA rodiklį ir siunčia gydytojui urologui. Aišku, labai svarbu skatinti vyrus tikrintis sveikatą.