Radviliškio ligoninės fenomenas: operacinės išnaudojamos šimtu dvidešimt procentų

Deimantė Gruodė
2018-02-05
„Mūsų ligoninėje operacinis aktyvumas iš tikrųjų didelis. Per metus atliekame apie tūkstantį keturis šimtus didžiųjų bei aštuonis devynis šimtus mažųjų operacijų. Septyniasdešimt procentų viso operacinio aktyvumo tenka ortopedijai traumatologijai“, – teigiamais rezultatais džiaugiasi VšĮ Radviliškio ligoninės direktorė Danutė Povelauskienė.
Radviliškio ligoninės fenomenas: operacinės išnaudojamos šimtu dvidešimt procentų
Anesteziologai reanimatologai Ruslanas Vyrtosu ir Evaldas Šimonis pasakoja, kad kur jau kur, bet Reanimacijos – intensyviosios terapijos skyriuje darbo niekada netrūksta.

Operacinėje sukasi kaip vijurkai
 

„Iš tikrųjų esame, kaip juokaujama respublikoje, Radviliškio fenomenas. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus, kad įstaiga išlaikytų chirurginį profilį, didžiųjų operacijų per metus turi būti atlikta nemažiau kaip keturi šimtai. Savo ruožtu mes atliekame apie tūkstantį keturis šimtus per metus. Dar priskaičiuokime aštuonis devynis šimtus mažųjų operacijų. Tad mūsų operacinis aktyvumas – net septyniasdešimt procentų tenka ortopedijai-traumatologijai – didžiulis“, – sako įstaigos vadovė Danutė Povelauskienė.

 
Radviliškio ligoninėje pastaraisiais metais itin stipriai išplėstas traumatologinių operacijų spektras: pradėtos vykdyti klubo sąnarių endoprotezavimo operacijos, kelio sąnario meniskų artroskopinės operacijos, koreguojanti osteotomija dėl deformuojančios kelio artrozės, peties sąnario rotatorių plyšimo operacinis gydymas, artroskopinis peties ankštumo pašalinimas, sąnarinės kremzlės rekonstrukcijos. Prieš porą metų pradėtos kelio sąnarių endoprotezavimo operacijos, priekinių kryžminių raiščių rekonstrukcijos.
Iš naujovių paminėtina tai, jog pernai gydytojas ortopedas-traumatologas Tomas Januševičius sėkmingai pradėjo atlikti vienpolį kelio sąnario endoprotezavimą. Pirmą operaciją padėjo atlikti Kauno klinikų profesorius Šarūnas Tarasevičius.
 
„Tokios operacijos iki tol buvo lokalizuotos didžiuosiuose centruose. Galime pasididžiuoti, kad su profesoriaus pagalba ir Radviliškio ligoninėje pradėjome tokią modernią operaciją, kuri atliekama su minimaliai invazine technika. Pacientas po operacijos atsigauna irgi ženkliai greičiau. Jau atliktos penkios tokios sąnario endoprotezavimo operacijos. Ligonių kasų eilėje stovi dar per dešimt pacientų, kurie laukia tokios operacijos, o dar penkios yra suplanuotos“, – naujoves pristato gydytojas ortopedas traumatologas T.Januševičius.
 
Netrukus dar labiau pagerės ortopedų traumatologų darbo sąlygos Radviliškio ligoninėje, nes savivaldybė operacinę žada aprūpinti nauju rentgeno aparatu, kuris, kaip pasakoja gydytojai, – modernesnis, našesnis, su mažesne apšvitos doze. Preliminari tokio aparato kaina – šimtas tūkstančių eurų. Kaip sako D.Povelauskienė, ortopedinių traumatologinių paslaugų poreikis išlieka didelis, o be normalaus diagnostinio įrenginio dirbti ir nepadaryti klaidų – sudėtinga.
 

„Mes, regioninės arba rajoninės ligoninės, gi neprašome kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso. Bet elementarus rentgeno įrenginys turėtų būti įstaigoje. Dabar Sveikatos apsaugos ministerijos pagal panaudą duoti įrenginiai yra pasenę – penkiolikos dvidešimties metų. Kalbant apie investicijas į pastatus, galbūt reikėtų eiti per Ūkio, Energetikos ministerijas, o Sveikatos apsaugos ministerijai palikti būtent diagnostinės įrangos užtikrinimą radiologijai, echoskopijai ir panašiai, be kurių ligoninė iš tikrųjų negali gyventi. Bet kada investuojame į pastatus, nebelieka pinigų įrangai“, – sako direktorė.
 


Stiprūs ortopedijos traumatologijos srityje
„Dar galime pasidžiaugti, kad iš šešiasdešimt devynių įstaigoje dirbančių gydytojų dvidešimt trijų amžiaus vidurkis – trisdešimt penkeri trisdešimt šešeri metai. Turime devynis reanimatologus. Jie yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės darbuotojai, kurie atveža ir pritaiko naujoves mūsų įstaigoje. Jiems sąlygos sudarytos tikrai geros. Kartais sakome, kad atvažiuoja darboholikai. Planinės operacijos mūsų ligoninėje kartais baigiasi ir ketvirtą valandą ryto“, – darbuotojų atsidavimu žavisi D.Povelauskienė.
Radviliškio ligoninėje dirba keturi ortopedai traumatologai, iš kurių trys aktyviai operuoja. Tą dieną, kai lankėmės gydymo įstaigoje, vien gydytojas Evaldas Kascėnas turėjo septynias operacijas. Kitą dieną jo laukė lygiai tiek pat.
 

„Negalime pavesti žmonių. Jei operacijos suplanuotos, jos turi būti atliktos. Suprantame, kad dažniausiai planinių operacijų laukia darbingi žmonės, kurie irgi būna susidėlioję dienotvarkę, numatę nedarbingumo laiką. Stengiamės išlaikyti pacientui duotą žodį. Jei buvo nuspręsta, kad tą dieną jis operuojamas ir nėra rimtų priežasčių operacijos nukelti, jis ir bus operuojamas“, – požiūrį į darbą dėsto gydytojas ortopedas-traumatologas E.Kascėnas.

 
Į konsultacijas ir operacijas atvyksta ne tik radviliškiečiai: pacientų taip pat sulaukiama iš Šiaulių, Joniškio, Akmenės, Kuršėnų, Pakruojo, Elektrėnų ir kitų rajonų.
„Kad gydymo įstaiga turėtų tokį stiprų kaip Radviliškio ligoninės Traumatologijos skyrių, priklauso nuo administracijos požiūrio, jog būtina stiprinti instrumentinę bazę, turi būti sudaromi lankstūs darbo grafikai. Svarbu turėti bendrą viziją su ligoninės administracija ir ją kartu įgyvendinti. Nuo tada, kai mes čia atvažiavome su gydytoju ortopedu traumatologu Laurynu Mažeika ir pradėjome dirbti, mūsų vizija, kaip matome, buvo teisinga, nes paslaugų spektras plečiasi, pacientų daugėja. Kai startavome, pirmaisiais metais įdėjome dvidešimt endoprotezų, dabar jau daugiau kaip tris šimtus“, – džiaugiasi E.Kascėnas.
 
„Kodėl mūsų įstaiga orientavosi būtent į ortopediją traumatologiją? Pirmiausia pamatėme, kad tai – didelė niša. Žiūrint į demografinę situaciją, vis dėlto jaunų žmonių skaičius mažėja, o garbingesnio amžiaus pacientų netrūksta. Antra, esame tokioje geopolitinėje situacijoje, kad šalia – stambiausias geležinkelio mazgas, kur krovinių judėjimas yra didelis. Bet kada gali įvykti avarija ir bus reikalinga skubioji medicinos pagalba. Taip pat netoliese yra Zoknių karinis dalinys. NATO jau mus užklausė, kokią turime medicininę įrangą, kaip galėtume teikti skubiąją pagalbą“, – sako D.Povelauskienė.
 
Gydytojai su administracija pasidomėjo, kas pagal ligas lemia pacientų neįgalumą. Pasirodė, kad atramos judamojo aparato ligos sudaro apie dvidešimt penkis procentus. Vadinasi, laiku neišoperavus tokio paciento jis taps potencialus socialinės paslaugos gavėjas.
 
Entuziastingas jaunimas
Kodėl rezidentams ir jauniems gydytojams apsimoka atvykti į regioną, – paklausiame Radviliškio ligoninės jaunųjų specialistų?
„Regionas regionui nelygus. Regioninėje ar rajoninėje ligoninėje turi būti sudarytos patrauklios, modernios sąlygos jauniems specialistams dirbti. Jei atvažiuosi į rajoninę ligoninę ir ten nieko nerasi, o galėsi tik žaizdą susiūti, nežinau, ar tokia įstaiga motyvuotų atvykti specialistą dirbti. O klinikose ir universitetinėse ligoninėse yra savų privalumų, bet yra ir minusų. Galbūt pagrindinis minusas – aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys mokslinius laipsnius, tad jaunam gydytojui gana sunku pramušti ledą, nors šiose gydymo įstaigose ir yra sukauptos visos modernios technologijos. O žinias, kurias įgijome mokydamiesi rezidentūroje ir perėmėme iš mokytojų, jei yra sudarytos sąlygos, galime atvežti ir pritaikyti ligoninėje“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas T.Januševičius.
 
Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Arvydas Budrikas priduria, kad regioninėms arba rajoninėms gydymo įstaigoms turi būti suformuotos aiškios gairės.

Jam antrina ir kolega E.Kascėnas: „Labai svarbu, kad būtų ilgalaikė vizija. Kad yra tokios ir tokios taisyklės, tokie ir tokie normatyvai. Jeigu mes juos vykdome, gyvuojame sklandžiai ir stabiliai. Kad nebūtų normatyvai kaitaliojami kas metus, kad nebūtų daromos dirbtinės kliūtys ir reikalaujama iš ligoninių tam tikrų mistinių tarnybų ar specialistų, pavyzdžiui, radiologo, nors visur propaguojama teleradiologija. Vienas įsakymas prieštarauja kitam.“
Jauni medikai reiškia susirūpinimą dėl regioninių bei rajoninių įstaigų išlikimo.
 

„Matau Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos norą žlugdyti rajonines, regionines ligonines. O to daryti tikrai nereikėtų, nes Lietuvoje žmonės nėra tokie turtingi kaip vokiečiai ar prancūzai, kurie be problemų nuvyks į didelį centrą. Tie įvedinėjimai užtikrinant ginekologo, radiologo etatus, užtikrinant laboratorijos darbuotojų, kurių per Lietuvą yra ruošiama vienas arba du per metus, ir kad rajoninės gydymo įstaigos tokių turėtų penkis, – visiška nesąmonė“, - sako gydytojas ortopedas traumatologas T.Januševičius.

 
„Ligonių kasų pozicija irgi diskriminuoja regionines ligonines. Kodėl universitetinės arba respublikinės ligoninės iš ligonių kasų gauna pinigus pirkti tam tikrus implantus, o regioninė ligoninė kaip, pavyzdžiui, mūsų Radviliškio tų pinigų negauna. Nors atliekame tą patį. Tai yra svarbus klausimas ir dėl jo ne kartą diskutuota su ligonių kasų atstovais. Kodėl Kauno klinikos arba Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė visa tai gali gauti už dyką, o Radviliškio turi visas konstrukcijas nusipirkti iš savų pinigų? Ir dar paskui turi iš savų lėšų padidinti darbuotojams atlyginimus? Tai yra protu nesuvokiami dalykai! Visos ligoninės – tiek klinikos, tiek rajoninės – turi gauti viską vienodai, galbūt tik pinigų proporcijos turėtų skirtis“, – sako T.Januševičius.
 
Jauni gydytojai, ypač pabendravę su vyresnės kartos atstovais, iš pacientų pusės pasigenda ir didesnės pagarbos. Kaip jie pasakoja, dabar už bet ką tu gali būti nubaustas, o pacientas faktiškai visą laiką lieka nekaltas. Iešmininku tampa gydytojas, tad nieko keista, kad jis pasigenda stabilesnio saugumo jausmo.

 
Interviu
Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis.


- Jūsų nuomone, kokia yra Radviliškio ligoninės sėkmės formulė?
- Anksčiau nebuvo traumatologų, nebuvo garsių chirurgų, bet mes, jausdami, kad turime chirurginį potencialą, apsisprendėme, kuria linkme turime eiti. Buvo priimti strateginiai sprendimai. Ne vieną kartą svarstėme ligoninės Gimdymo skyriaus uždarymo klausimą. Skaičiavome mamas-gimdyves, skaičiavome vaikus, už viską kovojome. Savo laiku Gimdymo skyriaus neuždarinėjome, jį išlaikėme savivaldybės biudžeto lėšomis. Galop supratome, kad kokybės atžvilgiu nepasieksime tokio lygio, kur didelis pacientų srautas, kur dirba geriausi specialistai, kur yra visa technika. Tada ieškojome, kur galime integruotis regione išlaikydami kaip vienetą sveikatos įstaigą – būtent į traumatologiją. 
Vienas pirmųjų darbų – sutvarkėme operacines beveik idealiai su visa šiuolaikine medicinine įranga. Kada turėjome įrangą, tada atvažiavo ir jauni gydytojai iš Kauno. Vienas– Tomas Januševičius – tarp kitko, radviliškietis, iš Baisogalos. Jie pradėjo dirbti kaip budintys gydytojai. Kai pamatė tokią įrangą ir tokias operacines, pradėjo svarstyti, kad čia gali save realizuoti kaip specialistai.
 
Mūsų operacinė išnaudojama šimtu dešimt procentų. Todėl, kad vienas gydytojas baigia operaciją, kitas jau pasirengęs ir laukia naujos. Pernai trukdė tai, kad buvo tik du įrankių komplektai. Vadinasi, po operacijos vieną komplektą reikia sterilizuoti ir tai užima keturias valandas. Operacija trunka apie dvi tris. Kitas gydytojas negali dirbti, nes neturi įrankių. Pernai nupirkome trečią komplektą įrankių. Matėme, kaip gydytojai džiaugiasi galėdami padėti pacientams. Nei už pinigus, nei už pagyrimus niekada nepasieksi tokio rezultato. Jie džiaugiasi savo darbu, be galo sutaria komandoje, kiekvieną vakarą susėda ir viską aptaria. Radviliškio ligoninėje dirba komanda, kuri auga ir, aš manau, dar augs. 
 
- Kaip priviliojate tuos jaunus specialistus į savo regioną?
- Mes, savivaldybė, turime Medikų rėmimo programą, kuri susideda iš kelių dalių. Viena dalis susijusi su kaimo šeimos gydytojais. Skiriama piniginė suma – penkiolika tūkstančių eurų, kurie išmokami per penkerius metus, bet jaunas specialistas turi dirbti. Jei penkerių metų neišdirbs, pinigus turės grąžinti. Kad nebūtų taip, jog mes mokame dvylika metų ir kitais metais jis išvažiuoja į užsienį. Dabar programa papildyta įrašant ir miesto gydytojus. Kiti kolegos sako: pirkite butą. Kodėl? Prisirišite ir jaunas specialistas pasiliks. Nereikia taip daryti. Žmogus būdamas laisvas gal labiau norės likti, negu turėdamas tokį įsipareigojimą. 
 
Ką šiandien turime? Visiškai sutvarkytą ligoninės infrastruktūrą: ir kabinetai, ir aplinka, ir išorė, ir šildymo kaštai, sterilizacinė naujai pastatyta ir pernai atidaryta. Turime komandą, kuria visiškai pasitikiu. Ilgametę direktorę, kuri turi be galo daug iniciatyvų. Jos įžvalgos duoda ramybę mums, kaip rajono vadovams. Kai įstaiga planuoja, pildo veiklos planus, negaila skirti ir pinigų. Dabar reikės šimto tūkstančių eurų operacinei naują rentgeno aparatą nupirkti.
 
- Kaip jūs reaguojate į sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos užmojus, kad ministerija būtų ligoninių dalininkė?
- Kada yra dešimt auklių, vaikas būna be galvos. Vienintelis, ką siūlau ir siūlysiu – ministerija gali pasiimti pavaldumą, bet turi būti jų atsakomybė ir įstaigos priežiūra. Bet jeigu būsime dviese šeimininkai, atsitiks taip, kad tik vieni į kitus žiūrėsime. 
 




lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris