Prienų ligoninė: apie pašaukimą ir skausmingas reformas

Evelina Machova
2015-02-06
„Medikas - neginčijamas autoritetas visuomenėje. Todėl galiu drąsiai teigti, kad mūsų ligoninė yra ne tik didžiausia rajone, bet ir prestižinė darbovietė,- įsitikinusi Prienų ligoninės vadovė Jūratė Milaknienė. - Daugumai mūsų baltas mediko chalatas yra ir pašaukimas, ir jaunystės svajonių išsipildymas. Todėl, nepaisant skausmingų reformų, finansinių sunkumų bei apribojimų, stengiamės dirbti profesionaliai. Juk mūsų rankose pats brangiausias žmogaus turtas – gyvybė.“
Prienų ligoninė: apie pašaukimą ir skausmingas reformas
Pasak ne vienerius metus Prienų ligoninėje dirbančių medikų, viskas pasikeitė kardinaliai. Tiek gydymo įstaigos vaizdas, tiek ir teikiamos paslaugos. Tačiau labiausiai pasikeitė pacientai. Nuotr. iš dešinės: vyresnioji slaugos administratorė Ona Marija Mickevičienė, vidaus ligų gydytojai Jonas Silvestras Limantas ir Snaiguolė Garmuvienė, skyriaus vedėja Violeta Purvinienė.

Nestovi vietoje
Slaugytoja Angelė Marija Mickevičienė, Prienų ligoninėje dirbanti penkis dešimtmečius, sako, jog per šį laikotarpį viskas pasikeitė kardinaliai. Tiesa, kaip pripažįsta medikė, kuomet rinkosi specialybę, tikrai negalvojo, kad medikams teks spręsti daugelį, atrodytų, su gydymu nesusijusių klausimų. „Anksčiau tikslas buvo tiesiog gydyti pacientą, kad jis pasveiktų. Dabar medikams sunkiau. Tenka nemažai skaičiuoti, kokį vaistą skirti, kad viskam užtektų lėšų. Specialybę rinkausi iš pašaukimo ir niekada nesigailėjau. Gal jau būtų laikas eiti pailsėti, bet taip nesinori. Man gera čia, jaučiuosi reikalinga, darbo sąlygomis taip pat negaliu skųstis. Dirbčiau ir dirbčiau... Juk sutiksite, kad pas mus labai jauku, patalpos suremontuotos, už lango – pušynas. Ne ligoninė, o sanatorija“, - šypsosi A.M.Mickevičienė.
„Pas mus iki šiol galvojama, kad būsi geras gydytojas tuomet, kai paskirsi pacientui brangiausių tyrimų ir išrašysi brangiausių vaistų. Šiuo metu medikas privalo turėti ir vadybos pagrindus, nes sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir gavimas turi būti vykdomi efektyviai ir racionaliai, naudojant ribotus išteklius. Kolegas pratinu skaičiuoti, žinoma, nepažeidžiant tiek medicinos etikos, tiek ekonomikos principų“, - sako gydymo įstaigos vadovė J.Milaknienė.
Pasak Prienų ligoninės kolektyvo, labiausiai ligoninė, jei taip galima sakyti, „atjaunėjo“ prieš kelerius metus, vadovaujant Aldonai Martusevičiūtei, tačiau ir nauja vadovė nesėdi rankų sudėjusi. Vos per metus beveik sutvarkyta ligoninės teritorija, planuose automobilių stovėjimo aikštelės projektas, sutvarkytas morgas, baigiama remontuoti ligoninės konferencijų salė, įkurta ir koplyčia. Šiuo metu įstaiga tęsia dalyvavimą projekte „Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Kauno regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose“.
Renovuota sterilizacinė, įsigytas naujas, ES reikalavimus atitinkantis sterilizatorius ir dabar ligoninė papildomai užsidirba parduodama šią paslaugą tiek pirminės sveikatos priežiūros centrui, tiek ir sanatorijoms. Maža to, per metus atsirado ir naujų paslaugų: teleradiologijos, geriatrijos. Taip pat plečiamos ir ambulatorinės paslaugos, įsteigtas ir į tuščias ligoninės patalpas perkeltas Reabilitacijos skyrius. Ligoninė įsigijo deguonies koncentratorių, kurį galima nuvežti prie kiekvienos lovos. Pradėjo dirbti vaikų endokrinologas, greitu laiku dirbs ir vaikų kardiologas, plečiamas dantų protezavimo paslaugų spektras. Kaip sako čia dirbantys medikai, viskas pacientų patogumui.
 
Reformų poveikis
Pasak Prienų ligoninės administracijos, galima pasidžiaugti, kad stacionariniam gydymui eilių nėra. Turbūt kaip ir daugelyje asmens sveikatos priežiūros įstaigų, yra eilė slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugoms gauti.
Visgi ligoninė pastaruoju metu išgyvena ne pačius geriausius laikus, nes, vykstant sveikatos reformai, buvo uždaryti Akušerijos, Neurologijos, Chirurgijos skyriai, ligoninėje nebeatliekamos sudėtingos operacijos, nebegalima teikti reanimacijos 2 paslaugų. Minėtų paslaugų gauti pacientai vežami į Kauno, Alytaus ligonines.
Sveikatos sistemos reforma vienaip ar kitaip paveikė visas Lietuvos ligonines.
Ir nors rajonų ligoninių vaidmuo sveikatos sistemoje yra labai svarbus, tačiau jos susiduria su akivaizdžiomis finansavimo problemomis. Pasak vadovės, finansines įstaigos problemas didina sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka, kuri dėl augančių rinkoje kainų neatitinka paslaugų savikainos. Įkainiai nebuvo didinami net išaugus komunaliniams mokesčiams, padidinus minimalų darbo užmokestį. Neskirta papildomų lėšų technologijoms atnaujinti ir kitoms panašioms būtinoms išlaidoms padengti.
Teikiama daugiau prioritetinių ambulatorinių paslaugų, o jos yra žymiai pigesnės negu stacionarinės. „Esame priversti taupyti paslaugų kokybės, darbuotojų sąskaita. Sunku užsidirbti, nors kolektyvas labai darbštus ir kantrus“, - sako J.Milaknienė.


 
 Apie ligoninę
Prienų ligoninė – daugiaprofilinė gydymo įstaiga teikianti antrinio lygio ambulatorines ir stacionarines bei pirminio lygio stacionarines (slauga ir palaikomasis gydymas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Aptarnauja Prienų rajono ir Birštono savivaldybės gyventojus. Būtinoji pagalba teikiama visiems besikreipiantiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Ligoninėje - 105 lovos, dirba – 216 darbuotojų.
Stacionare gydoma 2000 - 2500 ligonių per metus.
Priėmimo skubios pagalbos skyriuje kasmet suteikiama paslaugų apie 10 tūkst. pacientų.
Konsultacinė poliklinika 
Poliklinikoje dirba 22 specialybių gydytojai - 64 707 apsilankymai pas gydytojus specialistus per metus. Ambulatoriškai gydyta 35 tūkst. pacientų. Paslaugos laukimo eilės iki vienos savaitės, o pas kai kuriuos specialistus galima patekti ir tą pačią dieną.
Pacientų patogumui konsultacinė poliklinika dirba ir vieną šeštadienį per mėnesį. Taip gydytojo specialisto konsultaciją lengvai gali gauti dirbantis žmogus.
Reabilitacija: 
Ambulatorinė reabilitacija taikyta 648 pacientams, iš jų 144 vaikams.
Diagnostika:  
Laboratorijoje atliekama per 20 tūkst. tyrimų per metus.
Rentgenologinių tyrimų atliekama apie 15 tūkst.
Echoskopijų 12 tūkst.
4700 funkcinės diagnostikos tyrimų.


Interviu
„Gyvybes gelbėti privalome pažeidinėdami įstatymą“


Per pusantrų metų, kai Prienų ligoninei vadovauja gydytoja endokrinologė Jūratė Milaknienė, išbandymų būta nemažai. Vieni, kaip sako gydymo įstaigos direktorė, - skaudūs, bet labai reikalingi, kiti ženkliai prisidėję prie gydymo įstaigos paslaugų gerinimo. Tiesa, medikė neslepia, kad rajoninės ligoninės yra atsidūrusios nepavydėtinoje padėtyje – pacientų gyvybes gelbėti privalu, bet pagal įstatymus dalies paslaugų jie nė negali teikti. 
 
- Kokie gi skaudžiausi sprendimai, kuriuos teko priimti vadovaujant gydymo įstaigai?
- Nėra ko slėpti, vykdant gydymo įstaigų restruktūrizaciją, kai kurių  paslaugų apimtys sumažėjo trisdešimčia procentų. Natūralu, kad darbuotojų pasidarė per daug, ypač viduriniojo personalo.
Treti metai iš eilės ligoninės veiklos finansinis rezultatas buvo neigiamas.

Turbūt sutiksite, kad taip tęsti nebebuvo galima, Todėl aš, kaip vadovė, turėjau perorganizuoti įstaigos veiklą. Siekiant stabilizuoti  padėtį, buvo priimami vadybiniai sprendimai, kurių dauguma nebuvo malonūs darbuotojams, nes tai buvo darbo vietų ir išlaidų mažinimas, veiklos efektyvumo didinimas, persiorentavimas į kitas veiklas, sumažinta etatų.
Darbuotojams pokyčių patyrimas tapo profesiniu išbandymu, reikalaujančiu išlaikyti emocinę pusiausvyrą, keisti mąstymą, įgyti naujų profesinių gebėjimų.
Morališkai man buvo labai sunku, bet žvelgiant iš gydymo įstaigos perspektyvų toks sprendimas buvo būtinas. Jam pritarė ir savivaldybės Stebėtojų taryba, susipažinusi su atlikta gydymo įstaigos analize.
 
- Daugelis gydymo įstaigų skundžiasi tiek gydytojų, tiek ir slaugytojų trūkumu, tuo tarpu jūs priėmėte sprendimą jų skaičių sumažinti. Ar dėl to nenukentėjo paslaugų kokybė? 
- Šiuo metu tikrai nejaučiame darbuotojų stygiaus. Tai nulėmė gera geografinė padėtis - šalia dideli miestai Kaunas, Alytus, Marijampolė. Turime keturiasdešimt šešis iš kitų rajonų važinėjančius darbuotojus.  Stengiamės išlaikyti visas esamas paslaugas, teikti jas kokybiškai ir kvalifikuotai. Pertvarkos metu buvo sumažinti tik pertekliniai etatai, atsižvelgta į teisės aktų rekomendacijas, todėl paslaugų kokybė nenukentėjo.
 
- Neišgąsdino kalbos, jog slaugytojoms, kadangi visoje sveikatos sistemoje, kaip paaiškėjo, jos uždirba mažiausiai, turės būti didinami atlyginimai?
- Reikia prisipažinti, kad vos pasigirdus tokioms šnekoms, šiek tiek išsigandau. Tačiau gerai viską įvertinusi, nusiraminau. Pas mus slaugytojos neuždirba nei tūkstančio eurų, nei minimumo. Atlyginimas svyruoja nuo 460-ies iki 520 eurų. Todėl nemanau, kad jo kėlimas ar slaugytojų skirstymas į kategorijas, mus labai palies. Jei turėsime resursų, be įsakymų didinsime darbuotojų atlyginimus.
 
- Nemažai kalbama apie dabar veikiančius insulto bei širdies ir kraujagyslių ligų klasterius. Jūs bendradarbiaujate su Kauno klinikomis. Kaip vertinate šį klasterį?
Puikiai. Neturime jokių problemų perkeliant pacientus. Norėtųsi, kad ne tik insultų ar infarktų atvejais turėtume tokias galimybes. Ne viena rajoninė ligoninė susiduria su šiuo metu turbūt aktualiausia problema - reanimacijos II paslaugų teikimu.
 

- Ką turite omenyje?
- Prieš penkerius metus vykdant trečiąjį restruktūrizacijos etapą, kaip žinia, buvo uždaryti chirurgijos skyriai, o reanimacijos II paslaugos nutrauktos. Rajoninėms ligoninėms paliktos tik Reanimacija I-1 ir reanimacija I-2 paslaugos. Dėl šių paslaugų apmokėjimo esame sudarę sutartis su ligonių kasomis.  Įstaiga turi licenziją teikti reanimacijos II paslaugas, ir tam tikrais  atvejais priversta jas teikti, gelbėdama paciento gyvybę (kraujavimas, šokas, kvėpavimo nepakankamumas ir kt.). Tačiau šių paslaugų nekoduojame ir  apmokėjimo už jas negauname. Vadinasi gelbstim gyvybes, pažeidinėdami įstatymus.
Pacientui,  gydomam paliatyvos pagalbos skyriuje, galime taikyti  dirbtinę plaučių ventiliaciją ir už tai gauti apmokėjimą, o gydomam reanimacijoje – ne. Tai - paradoksalu
 
- Kaip į tai reaguoja sveikatos politikai. Gal jie turi siūlymų šiai situacijai spręsti? Kiek maždaug savo lėšų skiriate reanimacijos išlaikymui?
- Pradėkime nuo to, kad dirbti be reanimacijos tiesiog nesaugu. Suprantu, kad šios paslaugos nėra pigios, bet kalbame apie žmones. Per metus reanimacijos paslaugoms iš ligoninės lėšų skiriame maždaug apie septynis šimtus tūkstančių litų. Teko girdėti, kad kituose rajonuose prisideda savivaldybės, skirdamos lėšų. Prienų savivalda prie šios paslaugos išlaikymo neprisideda. O sveikatos politikai, sutinka, kad čia yra įstatymo spraga, bet kol kas jokių veiksmų nesiima.
 
- Tokiu atveju jums paprasčiausias variantas turbūt pervežti pacientą į gydymo įstaigą, kuri teikia reanimacijos II paslaugą ir už šias gauna apmokėjimą iš ligonių kasų?
Toks variantas galimas, jei ligonio būklės nereikia stabilizuoti. Bet čia susiduriame su kita problema. Kartais derybos su kita gydymo įstaiga, kur teikiamos reanimacija II paslaugos, trunka nuo kelių valandų iki kelių parų. Nekalbu apie pacientus, kurie pas mus patenka dėl infarkto ar insulto. Veikiant klasteriui, jų perkėlimas vyksta sklandžiai. Maža to, tokiais atvejais atvyksta reanimobilis, už kurio paslaugas mums mokėti nereikia. Tačiau jei bandome ligonį perkelti į kitą gydymo įstaigą, už reanimobilį turime sumokėti. Labai gaila, kad garbaus amžiaus pacientas dažnai vadinamas neperspektyviu, todėl kitos įstaigos nenori jų priimti.
 
- Iš jūsų žodžių galima suprasti, kad rajoninėms ligoninėms nemažai paslaugų tenka dengti iš savo lėšų, tačiau galimybių jų užsidirbti papildomai irgi nelabai yra. Kokių sprendimų, jūsų nuomone, reikia nedelsiant?
- Sveikatos politikos srityje turėtų būti daugiau nuoseklumo, aiškumo ir  mažiau viešųjų ryšių. Šiandien man,  kaip gydymo įstaigos vadovei, sunku numatyti ligoninės perspektyvas, prioritetus, strategiškai planuoti.
Jei mūsų politikai galvoja, kad tokios rajoninės ligoninės kaip mūsų, Lietuvai reikalingos, turi skirti pastovų ir pakankamą finansavimą ir tobulinti įstatymus, reglamentuojančius mūsų veiklą.
Laukiame permainų sveikatos apsaugos sistemoje, racionalių, solidžių darbų.
 
Komentaras
Direktorės pavaduotojas medicinai Vaidotas Karvelis:


- Turime licenciją, leidžiančią teikti reanimacijos II paslaugas, visą reikiamą medicininę įrangą bei kvalifikuotą personalą. Tačiau sutartyje su ligonių kasa, kuri sudaryta remiantis šiuo metu galiojančiais įstatymais, nurodyta, kad mes galime teikti tik reanimacijos I-1 bei I-2 paslaugas. Gelbėdami pacientų gyvybes, privalome taikyti visas įmanomas reanimacines priemones (dirbtinę plaučių ventiliaciją, kardioversiją ir t.t), o tai jau reanimacija II. Susidaro paradoksali situacija - privalome teikti paslaugas, už kurias niekas nemoka.
Daugelis rajoninių ligoninių, kurios reformos pasekoje atsidūrė analogiškoje situacijoje, panaikino reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius. Bet mes galvojame, kad be šios paslaugos nesaugūs tampa ne tik ligoniai, bet ir kituose skyriuose dirbantys gydytojai. Todėl stengsimės, kad reanimaciją, kaip vieną iš paslaugų kokybės garantų, išsaugotume.





Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris