Pasaulinę insulto dieną Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai uostamiesčio gyventojus pakvietė į žygį pėsčiomis

Evelina Machova
2016-11-03
Tai, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai investuoja į visuomenės švietimą, žino daugelis uostamiesčio gyventojų. Kovodami su širdies ir kraujagyslių ligomis kasmet klaipėdiečius kviečia į dviračių žygį, o bandydami apsaugoti nuo insultų ragina jungtis prie trijų kilometrų žygio pėsčiomis. Minėdami Pasaulinę insulto dieną, medikai teigė turintys tikslą – priminti visuomenei negailestingą šios ligos statistiką, išmokyti atpažinti pirmuosius insulto požymius, taip pat atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius. Mokslininkai tvirtina, jog 80 procentų insultų būtų galima išvengti, jei tik žmonės įsiklausytų į medikų perspėjimus ir patarimus.
Pasaulinę insulto dieną Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai uostamiesčio gyventojus pakvietė į žygį pėsčiomis
Minėdami Pasaulinę insulto dieną Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai, vadovaujami ligoninės vadovo prof. dr. Jono Sąlygos, studentai, su insultu jau susidūrę klaipėdiečiai praėjusią savaitę nuo prekybos centro „Studlendas“ leidosi į žygį iki Atgimimo aikštės, pakeliui dalindami skrajutes.

Konsultacijos po atviru dangum
„Sukrypo veidas? Neklauso ranka ar koja? Nedelsk ir skambink 112“, „1 iš 6 žmonių kasmet patiria insultą. Nebūk šeštas!“ – tokie šūkiai puošė Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikų, kurie Pasaulinę insulto dieną ragino visuomenę atkreipti dėmesį į pavojingą ligą, liemenes. Antrus metus rengiamo žygio iniciatoriai sako, kad didžiosios dalies insultų galima išvengti, tačiau, nepaisydamas sveikos gyvensenos principų ar nekreipdami dėmesio į pirmuosius ligos simptomus, kas šeštas žmogus jo neišvengia.
 
„Statistika – negailestinga. Lietuvoje kasdien insultas pasiglemžia dešimt gyvybių. Norime padėti žmonėms, kad jie laiku kreiptųsi į šeimos gydytojus, domėtųsi prevencinėmis programomis, apsisaugotų nuo insulto. Šiuo metu veikiančios širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos yra efektyvi priemonė apsisaugoti nuo šios klastingos ligos, tačiau ne kiekvienas žmogus jomis pasinaudoja“, – sako Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas prof. dr. Jonas Sąlyga.
 
Prieš trejus metus pirmą kartą minėdami Pasaulinę insulto dieną Jūrininkų ligoninės medikai surengė paskaitą Trečiojo amžiaus universiteto studentams, o pėsčiųjų žygis rengiamas jau antrą kartą.
„Siekiame žinią skleisti garsiai ir gyvai. Medikai ne tik supažindina visuomenę su galvos smegenų insulto rizikos veiksniais, pirmaisiais simptomais ir būtinybe kuo skubiau kviestis greitąją pagalbą, bet ir primena, kaip galima išvengti ligos. Be to, pagrindinėje miesto aikštėje, kur baigiame savo žygį pėsčiomis, improvizuotame gydytojo neurologo konsultacijų kabinete kiekvienas praeivis gali pasikonsultuoti su medikais“, – sako J.Sąlyga.
 
Ligą galima valdyti

Kas penkta moteris ir kas šeštas vyras per gyvenimą patiria insultą. Pasaulyje kas dvi sekundes vienas žmogus patiria insultą, kas šešias sekundes nuo jo miršta. „Mūsų tikslas – ne tik paminėti Pasaulinę insultų dieną, bet ir priminti visuomenei pirmuosius insulto požymius, paaiškinti, kaip juos atpažinti. Norime atkreipti dėmesį ir į rizikos veiksnius“, – akcijos tikslus vardina Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Robertas Urbutis.
 
Mirtingumas nuo insulto daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje, yra trečioje vietoje po širdies bei onkologinių ligų. Statistika byloja, kad iki trečdalio žmonių, patyrusių insultą, neišgyvena, trečdalis lieka neįgalūs, pusės jų neįgalumas yra sunkaus laipsnio, kai reikalinga nuolatinė globa. Pasak R.Urbučio, kalbant apie ligos rizikos faktorius, jie praktiškai tokie patys kaip ir visų širdies ir kraujagyslių ligų: rūkymas, nutukimas, kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimai, cukrinis diabetas. Insultas yra viena dažniausių cukrinio diabeto komplikacijų. Ši liga tuo ir grėsminga, kad žaloja daugelio organų funkcijas bei skatina aterosklerozės formavimąsi, žaloja kraujagyslių sieneles ir skatina trombų susidarymą.
 
„Man, kaip medikui, norisi, kad žmonės apskritai nesusirgtų insultu. Tačiau viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio. Juk vienas laikosi sveikos gyvensenos principų vien tam, kad gyventų kuo ilgiau, kitas gi vadovaujasi filosofija – gyvenu tik kartą, todėl geriau trumpiau, bet labai linksmai. Dažniausi insulto rizikos faktoriai yra mūsų įpročiai, kuriuos koreguojant galima ligos išvengti. Tarkim, didelis kraujospūdis insulto riziką padidina nuo dviejų iki keturių kartų, lyginant su to paties amžiaus ir lyties asmenimis, kurie neturi padidėjusio kraujospūdžio problemos. Fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba, didina kraujo riebalų koncentraciją. Mokslininkai teigia, kad gyvenant sveiką gyvenimo būdą, sveikai maitinantis, gydant lėtines ligas, atsikratant antsvorio ir žalingų įpročių insulto rizika sumažėja net iki aštuoniasdešimties procentų“, – sako R.Urbutis.
 
Turi žinoti simptomus
Pacientui susirgus insultu ūmai sutrinka galvos arba stuburo smegenų kraujotaka ir dėl to neišvengiamai žūva neuronai – nervų sistemos ląstelės. Nuo to priklauso, kokios bus ligos pasekmės. „Insulto simptomai atsiranda staiga, todėl svarbu visuomenei priminti, į ką atkreipti dėmesį. Visa tai nėra naujiena, tačiau žmonėms reikia kartoti svarbiausius dalykus: insulto priežastis, simptomus, gydymo galimybes“, – įsitikinęs R.Urbutis.
 
Kaip pastebi Neurologijos skyriaus vedėjas, skaudžių insulto pasekmių galima išvengti, jei pagalba pacientams būtų suteikiama per vadinamąsias auksines valandas. Bėda, tik ta, kaip rodo pasaulinės apklausos, kad daugiau nei pusė respondentų negali įvardinti nė vieno ligos simptomo. „Sergamumo ir mirtingumo statistika Lietuvoje nėra tokia, kokios norėtume. Kol kas, nepaisant visų pastangų, ženk-laus pagerėjimo nematyti. Žinoma, norint pasiekti rezultatų dirbti reikia ne vienerius metus. Minima insulto diena yra puiki proga priminti visuomenei, kokie yra ligos simptomai, bei paraginti vos tik juos pastebėjus kreiptis į medikus“, – sako R.Urbutis.
 
Maždaug 80 proc. pacientų, kuriuos ištinka insultas, pasireškia trys pagrindiniai simptomai: nusvyra vienas burnos kampas, nusilpsta viena kūno pusė, sutrinka kalba. „Galima sakyti, tai yra pagrindinių pirmųjų insulto simptomų ABC, kuriuos privalo žinoti kiekvienas žmogus. Tiesa, daugelis pacientų galvoja, kad vienas pagrindinių insulto simptomų yra stiprus galvos skausmas. Staigus, stiprus galvos skausmas, kokio žmogus niekada nėra patyrę, gali būti vienas hemoraginio insulto simptomų.
 
Paprasčiau kalbant, tokiais atvejais plyšta kraujagyslė. Statistiškai hemoraginių insultų būna apie penkiolika procentų. Likę aštuoniasdešimt penki yra išeminiai insultai, kurių pagrindinė priežastis – kraujagyslės užsikimšimas ir jam būdingi trys anksčiau išvardinti simptomai. Net jei minėti simptomai greitai praėjo, negalima numoti ranka. Svarbu išlikti budriam“, – sako R.Urbutis.
Medikai pastebi, kad kai kuriais atvejais vienu insulto simptomų gali būti ir staigus galvos svaigimas ar pusiausvyros sutrikimas, ūmus regos pablogėjimas. Nors pirmieji du simptomai būdingi ir kai kurioms lėtinėms ligoms, bet dėl viso pikto, medikai ragina juos pajutus kreiptis į gydymo įstaigą.
 
Klaidingas stereotipas
Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis neurologijos specialistas Klaipėdos kraštui Saulius Taroza įsitikinęs, kad nuolatinis medikų kalbėjimas apie insulto simptomus yra efektyvus, tačiau norint pasiekti dar geresnių rezultatų teks padirbėti. „Per pastaruosius kelerius metus pastebiu, kad vis dažniau žmonės atpažįsta pirmuosius simptomus. Man, kaip medikui, tai – labai svarbu, nes tuomet ir mūsų galimybės padėti kur kas platesnės. Nemaža visuomenės dalis galvoja, kad ištikus insultui, net ir suteikus reikiamą pagalbą, ligos pasekmė bus paralyžius. Sutinku, kad insultas yra iš tų ligų kuri, kaip skelbia statistika, dažniausiai suluošina žmogų. Tačiau kaip medikas galiu pasakyti, kad jei pagalba suteikiama laiku, pritaikius reabilitaciją žmogus gali grįžti į visavertį gyvenimą.

 
Mano praktikoje yra buvęs ne vienas toks atvejis, o labiausiai į atmintį įsirėžė prieš kelerius metus nutikusi jaunos šešių vaikų mamos istorija. Moteriai buvo per trisdešimt, insultas ją ištiko namuose. Vyras pamatęs ir atpažinęs pirmuosius simptomus nedelsiant kreipėsi į medikus. Atvejis buvo gana sudėtingas, tačiau moteris po gydymo trombolize ir reabilitacijos pasveiko. Jei vyras nebūtų atpažinęs simptomų, ir nors truputį padelsęs, vargu ar būtume galėję kuo padėti. Tokie atvejai, kai pritaikydamas žinias, gydymo įstaigoje esančias technologijas, gali grąžinti žmogų į gyvenimą, teikia didžiausią pasitenkinimą“, – sako S.Taroza.
Ligoninėje dirbančių specialistų komandai per ilgus darbo metus teko išgydyti daugybę žmonių, patyrusių galvos smegenų insultą.
 
Nors insultas yra vyresnio amžiaus žmonių liga, pasaulyje pastebimos tendencijos, kad jis ištinka vis jaunesnius žmones. „Paskutiniųjų metų epidemiologiniai tyrimai rodo, kad tarp vyresnio amžiaus žmonių insulto sergamumo kreivė po truputį eina žemyn. Tačiau tarp jaunesnio, iki penkiasdešimties metų amžiaus, pacientų kyla į viršų. Tokios tendencijos pastebimos Vakarų šalyse. Kokios to priežastys, mokslininkams, deja, dar nepavyko išsiaiškinti. Galbūt tam įtakos turi pagerėjusi diagnostika, galbūt oro užterštumas, bet tai – kol kas tik mokslu nepagrįstos teorijos. Insultą patiria net vaikai, žinoma, tai jau reti atvejai. Esame gydę ir jaunesnių nei 30 metų pacientų. Anksčiau buvo stereotipas, kad insultas yra tik vyresnio amžiaus žmonių liga, tad jaunesnis žmogus, net pastebėjęs atsiradusius požymius, kurie gali būti insulto simptomai, neadekvačiai juos įvertindavo“, – sako S.Taroza.
 
Pasitvirtinusi klasterių sistema
Nuo pat ligoninės atidarymo pradžios veikiančiame 30 lovų Neurologijos skyriuje, prie kurio prieš trejus metus įkurtas ir Ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo centras, taikomas inovatyviausias gydymas.
„Įstaigoje taikomas modernus, pasaulyje pripažintas ir statistiškai bei klinikiniais tyrimais patvirtintas efektyviausias gydymo būdas – sisteminė arba intraarterinė trombolizė. Šio gydymo metu medikamentais ištirpdomas smegenų kraujagyslėse atsiradęs ar susidaręs trombas. Dažnai šis metodas būna labai sėkmingas“, – sako skyriaus vedėjas R.Urbutis.

 
Medikas teigia, kad ligoninėje įkūrus Insultų centrą, darbas tapo aktyvesnis. Centre pacientams taikomas specifinis gydymas. Pačiu svarbiausiu atrankos kriterijumi tampa laikas. Sisteminę intraveninę trombolizę galima atlikti praėjus ne mažiau nei 4 valandoms nuo simptomų atsiradimo pradžios. „Šis faktorius labai svarbus, todėl stengiamės paskatinti žmones pajutus pirmuosius insulto požymius kuo skubiau kreiptis į medikus. Kuo ilgesnis laiko tarpas praėjęs nuo insulto simptomų pradžios, tuo didesnė trombolizės komplikacijų rizika“, – sako medikas.
 
Klaipėdos jūrininkų ligoninės stacionare vien dėl ūminio insulto per metus gydoma apie 350 pacientų iš visos Vakarų Lietuvos. Skyriaus vedėjas pabrėžia, kad vienas laimėjimų kovojant su insulto pasekmėmis yra gerai veikianti klasterių sistema. „Praėjusių metų statistika rodo, kad sisteminė intervencinė trombolizė buvo atlikta šimtui penkiasdešimt pacientų, mechaninė trombektomija – devyniolikai pacientų. Lyginant su ankstesnių metų statistika, procedūrų skaičius išaugo dešimt kartų. Šiemet yra atliktos šimtas dvidešimt šešios trombolizės“, – sako R.Urbutis.
 
Svarbu išsiaiškinti insulto priežastis
Gydant insultą dirba ne tik gydytojai neurologai, bet ir kitų specialybių medikai. Todėl norint teikti tinkamą pagalbą gydymo įstaiga privalo sudaryti sąlygas. „Esu dirbęs keliose gydymo įstaigose ir kol kas galiu pasakyti, kad man, kaip gydytojui, tobulėti būtent čia sudarytos geriausios sąlygos“, – sako S.Taroza, besiruošiantis gintis disertaciją. Tiesa, medikas priduria, kad norint sėkmingai gydyti insultą labai svarbu nustatyti, kas jį sukėlė. „Nuo to, kas sukėlė insultą, priklauso ir skiriamas gydymas. O priežasčių yra daug, jos pagal amžių skirstomos į jauno ir senyvo amžiaus insultus.
 
Jauname amžiuje dažniausiai nustatoma priežastis – disekacija. Vyresnio amžiaus žmonių dažniausios priežastys – širdies ir kraujagyslių ligos, širdies ritmo sutrikimai, kurių metu susidarę trombai nukeliauja į smegenis. Tai viena dažniausių priežasčių. Kaip kartais sakau, jei širdis sveika – ir smegenys sveikos. Nors, žinoma, yra ir genetinių niuansų, kurie turi įtakos. Tarkim, tik susirgęs insultu žmogus sužino, kad turi įgimtą kraujagyslių anomaliją. Kiekvienam pacientui patariu naudotis prevencinėmis programomis. Tiesa, turiu pastebėti, kad turbūt bene geriausia, jei taip galima sakyti, prevencinė priemonė, paskatinanti žmones keisti gyvenimo būdą, – susidūrimas akis į akį su liga. Kad ir kaip bebūtų liūdna“, – sako medikas.

 
Skaičiai 
Kasmet Klaipėdos jūrininkų ligoninėje gydoma apie 350 pacientų, patyrusių insultą. Pusei jų atvykus laiku medikai taiko modernų gydymą, kuris leidžia grąžinti žmogų į visavertį gyvenimą. Deja, medikai sako, kad didesnė pacientų dalis į gydymo įstaigą kreipiasi pavėluotai, kuomet galimybės padėti ženkliai sumažėja.
Praėjusių metų statistika rodo, kad sisteminė intervencinė trombolizė buvo atlikta 150 pacientų, mechaninė trombektomija – 19 pacientų. Lyginant su ankstesnių metų skaičiais procedūrų skaičius ligoninėje išaugo 10 kartų. Šiuo metu Klaipėdos jūrininkų ligoninėje yra atliktos 126 trombolizės.
 
Klaipėdos Jūrininkų ligoninės neurologės Andra Jovaišienė, Eglė Gedvilienė ir Bernadeta Viesulaitė sako, kad insulto statistika negailestinga.
Spalio 29 diena – Pasaulinė insulto diena, kurios metu siekiama supažindinti visuomenę su tuo, kas yra insultas, kas jį sukelia, kaip jo galima išvengti, kokie jo padariniai. Pasaulinė statistika rodo, kad tai yra dažna, grėsminga, turinti sunkių padarinių liga. Pasaulyje kasmet insultu suserga 17 milijonų žmonių, iš jų 6 milijonai miršta, dar 5 milijonai lieka neįgalūs.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

      Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

      VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...
      Drąsa šypsotis – tik po operacijos

      Drąsa šypsotis – tik po operacijos

      Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...

      Budinti vaistinė


      Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

      Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

      Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

      Sveika šeima


      Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

      Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

      Sveikatos horoskopas


      Rugsėjo 14-20 d.

      Avi­nas
      Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

      Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kaip sustabdyti laiką?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
      Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
      Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

      Naujas numeris






















      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica