„Palangos gintaras“ siekia naujo vaikų reabilitacijos modelio

Aigustė Tavoraitė
2019-04-25
Saulėtą savaitgalį gausų specialistų būrį į didžiausią šalyje vaikų sanatoriją „Palangos gintaras“ iš įvairių šalies kampelių subūrė jau tradicine tampanti tarpdisciplininė konferencija, skirta vaikų medicininės reabilitacijos aktualijoms ir inovacijoms aptarti. Organizatoriai džiaugiasi, kad dalyvių aktyvumas ir įžiebtos diskusijos ne tik leido pasidalyti patirtimi, bet ir pagimdė naujų idėjų, kaip pagerinti vaikų reabilitacijos procesą.
„Palangos gintaras“ siekia naujo vaikų reabilitacijos modelio
Pasveikinti konferencijos dalyvių atvyko ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vedėja Rasa Biekšienė (nuotr. – kairėje) linkėjo konferencijos metu pasiekti naujus kūrybinius tarpdisciplininius susitarimus, kurie padės medicininei reabilitacijai žengti į priekį kaip rimtai mokslo šakai bei pridūrė, kad ministerija taip pat dirbanti šia kryptimi.

Platesnis požiūris į reabilitaciją
Aukščiausios kokybės vaikų gydymo ir reabilitacijos paslaugas teikianti didžiausia Lietuvoje vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ tokią konferenciją organizuoja jau trečią kartą, o šiemet – pirmąkart bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu. Sanatorijos vadovas Kęstutis Speičys džiaugiasi, kad susidomėjimas ir norinčiųjų dalyvauti skaičius kasmet auga: „Tai – vienintelė tokia vien vaikų medicininei reabilitacijai skirta mokslinė-praktinė konferencija. Esame vieninteliai iš sanatorijų, organizuojantys tokius renginius.“
Anot organizatorių, susirinkęs nemažas būrys specialistų, pranešimų gausa ir jų įvairovė atitiko konferencijos „kodą“ – tarpdiscipliniškumo vaikų reabilitacijoje reikšmę. Konferencija sutraukė įvairių sričių klausytojus – nuo socialinių darbuotojų iki ergoterapeutų, kineziterapeutų, gydytojų reabilitologų, neurologų, atvykusių ne tik iš uostamiesčio, bet ir kitų šalies kampelių: Ukmergės, Druskininkų, Molėtų, Joniškio, Tauragės, Telšių. Pranešimus skaitė ir specialistai iš Vilniaus universiteto.
 

„Skirtingų sričių specialistams rūpi, kuo gyvena kolegos, kokios naujovės ateina į jų darbą. Vien „užsidarę“ savo specialybės lauke, sunkiai galėsime padėti vaikui, mat kalbame apie psichomotorinę raidą, kur siekiant rezultato svarbus bendras procesas, specialistų bendradarbiavimas. Specialistai supranta, kad svarbiausi, pamatiniai raidos aspektai atsiremia į psichoterapinius dalykus. Aktyvios diskusijos, dalyvių įsitraukimas domintis, kaip bendrauti su paciento tėvais, rodo platesnį, tai yra tarpdisciplininį specialistų požiūrį į reabilitaciją“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto reabilitacijos katedros vedėja, kineziterapeutė prof. dr. Daiva Mockevičienė.

 
Tęs bendradarbiavimą
Pašnekovė pabrėžė, kad vaikų reabilitacija – dinamiška, naujovių nestokojanti sritis. „Pavyzdžiui, docentės Birutės Sinkutės pristatytos naujos kartos kompensacinės technikos galėtų palengvinti reabilitaciją, padėtų apsaugoti vaikus nuo kontraktūrų, deformacijų“, – kalbėjo universiteto atstovė.
Ji pridūrė, kad daugiausiai klausimų ir diskusijų sukėlę praktiniai, specialistų patirtimi pasidalyti skirti pranešimai, kurių konferencijoje būta nemažai, tik patvirtina tokių renginių poreikį ir duoda postūmį kasmet organizuoti tokią konferenciją.
K.Speičys pabrėžė, kad toliau tęsti sėkmingą bendradarbiavimą su universitetu ir pritraukti mokslą, jį diegti į praktiką – vienas prioritetų.

 

„Džiugu, kad per pastarąjį gerą dešimtmetį situacija įstaigoje gerokai pasikeitusi – anksčiau panašėjęs į moksleivių poilsio stovyklą „Palangos gintaras“ tapo rimta reabilitacijos įstaiga. Tad dabar atėjo laikas ir labiau plėtoti mokslą. Kaip tik pradedame intensyviau dirbti kalbant apie vaikus, sergančius cerebriniu paralyžiumi. Kai kurie mūsų specialistai dėsto universitete, savo ruožtu studentai gali pas mus atlikti praktikas“, – abipusę bendradarbiavimo naudą pabrėžė vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“ vadovas Kęstutis Speičys.

 
Anot D.Mockevičienės, sanatorija universitetui – ne tik svarbi praktinė, bet ir mokslinė bazė. „Didelis pliusas ne tik tai, kad studentai gali gyvai matyti, analizuoti konkretų atvejį. Išbandome ir naujus metodus, ir integruojame juos į esamas veiklas, atliekame tyrimus – ne tik užsakomuosius bakalauro, magistro darbų, bet ir specialistų tyrimus. Pati atlieku tyrimą apie kūno judesių funkcijų kaitą reabilitacijoje“, – aiškino ji.
 
Pagalbą gautų visą parą
Šalyje nemažėja smurto, patyčių atvejų ir ketvirtadalį visų sanatorijos lankytojų sudaro įvairių psichikos, elgesio bei raidos sutrikimų turintys vaikai. Sanatorijos vadovas pasakojo apie idėją sukurti naują reabilitacijos metodiką. „Vien su kineziterapija ar fizioterapija psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių vaikų nepagydysi, o ką šiuo metu daro medicinos psichologai, yra per mažai“, – pabrėžė K.Speičys. Jis paaiškino, kad čia daugiau kalbama apie vyresnių vaikų problemas – patyčias, smurtą, lytinį išnaudojimą, psichologines traumas.
Bendradarbiaudama su vaikų ir paauglių gydytoju psichiatru psichoterapeutu Linu Slušniu ir jo komanda, remiantis tarptautine patirtimi, sanatorija siekia sukurti pavyzdžiu ir kitoms įstaigoms galėsiančią tapti naują sistemą, kur vaikas intensyvią psichoterapiją gautų ištisą parą. 
 
„Mokyklos itin laukia, kad atsirastų vieta, kur psichikos ir elgesio sutrikimų turintys vaikai gautų intensyvią ir aiškią, struktūruotą pagalbą. Ir čia kalbama ne apie priežiūrą, o keliolika intensyvių dienų. Per jas galima padaryti labai daug, kad vaikas galėtų grįžti atgal į gyvenamąją vietą ir, svarbiausia, – švietimo sistemą. Tačiau tam itin svarbus ir personalo parengimas“, – kalbėjo vaikų psichiatras.
„Dabar pagrindinis klausimas, ar ministerija galėtų skirti lėšas teikti projektą intensyvios reabilitacijos metodikai sukurti, darbuotojams apmokyti ir tam, kad vaikų reabilitacijos sanatorijose būtų galima tai daryti“, – pridūrė K.Speičys.
 
Intensyvi elgesio reabilitacija
Pranešimą apie vaikų elgesio reabilitaciją pristatęs L.Slušnys pabrėžė, kad laiku suteikus pagalbą būtų galima užbėgti už akių jau rimto gydymo reikalaujantiems sutrikimams. 
 

„Nuolatinės nesėkmės mokykloje, prasta socialinė aplinka, prasti akademiniai rezultatai yra tiesiogiai susiję su vaikų vienišumu, depresija, nepritapimu sociume. Tyrimai rodo, kad esama tiesioginio ryšio tarp vaikų švietimo problemų, jų pasiekimų mokykloje, ir to, kaip jie atsiduria psichikos sveikatos sistemoje. Delsimas padėti vaikui, kuris atsilieka moksle, yra tiesioginis kelias į psichikos sutrikimą. Tuomet tai tampa iššūkiu mokyklai, visai bendruomenei, tokiam vaikui tampa reikalinga pagalba iš šalies“, – akcentavo vaikų psichiatras Linas Slušnys.

 
Anot jo, psichikos ir elgesio sutrikimų reabilitacija privalo turėti aiškiais tikslais paremtą programą. Taigi pirmiausia, nuo ko reikia pradėti reabilitaciją, – pozityvių tarpusavio santykių atkūrimo.
„Sanatorijoje ši problema išsprendžiama be didesnio vargo – „ežiai“ čia gana greitai paverčiami švelniais kamuoliukais. Toliau reikia nustatyti esminę vaiko problemą – tai liga, socialinis apleistumas, nesėkmės mokykloje – ir pasirinkti pagalbos strategiją. Aiškiai supratus, iš kur atsirado bėda, reikia ieškoti teigiamų išeičių ir nustatyti naujus tikslus, numatyti tam tikra veiksmų planą po reabilitacijos, – dėstė psichiatras. – O medicininė reabilitacija kaip tik yra dėkinga tuo, kad čia galima dirbti su vaiku intensyviai ir kiekvieną dieną, stebėti emocijų pokyčius valandomis, dienomis ir atitinkamai reaguoti. Tai – dovana, ko sau negali leisti praktiškai joks psichikos sveikatos centras ar mokykla. Įdiegus specialiąsias programas, kurios egzistuoja ir pasaulyje, vaikui galima padėti per dvi savaites. Galbūt prireiks dviejų, trijų, keturių kartų. Tačiau pagrindinis tikslas – kad vaikas anksčiau ar vėliau pradėtų naują gyvenimą.“
 

Tėvai – komandos nariai
D.Mockevičienė išskyrė dar vieną kryptį, kuria, kaip parodė konferencija, reikia judėti toliau: tai – tėvų aktyvesnis įtraukimas į komandinį darbą reabilitacijoje. Nors Lietuvoje tai nėra įprasta, turėtų didžiulės reikšmės vaiko raidos procesui.
„Nors vaikų reabilitacijoje pasiekta didelė pažanga, didžiausia spraga yra tėvų negebėjimas susitaikyti su vaiko negalia. Susiduriu su tuo tiesiogiai, kiekvieną savaitę konsultuoju šeimas „Palangos gintaro“ sanatorijoje. Galime atitinkamai pritaikyti aplinką, pakoreguoti padėtis, bet jei tėvai neigs realybę, tai bus didžiausias stabdis. Tad be specialisto pagalbos, išorinio poveikio labai sunku. Tačiau niekas negali geriau nei patys tėveliai įvardyti, ką jie tuo metu jaučia. Todėl po konferencijos kilo mintis burti sergančiųjų mamas, padėti joms priimti vaikų diagnozę, nukreipti jų mintis tinkama linkme“, – kalbėjo specialistė.
 
Įkvepiančiu pavyzdžiu tapo Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos Klaipėdos apskrities skyriaus koordinatorės Sannos Karosas, auginančios dvejų metukų dukrą su Dauno sindromu, istorija. Su specialia programa po mokyklas važinėjanti bei su studentais dirbanti jau porą dešimtmečių Lietuvoje gyvenanti švedė siekia griauti stigmas ir atvirai pasakoja apie savo patirtį. „Natūralu, kad tokio vaiko auginimas reikalauja daugiau papildomo darbo, tačiau aš kiekvieną dieną negalvoju apie Dauno sindromą. Sunkumų kyla dėl visuomenės požiūrio. Būtent tai gali palengvinti ar apsunkinti negalią“, – sakė ji.



Nors susilaukusi dukrytės su 47, o ne, kaip įprasta, 46 chromosomų rinkiniu Sanna neslėpė patyrusi šoką, daug metų Švedijoje gyvenusiai moteriai matyti žmones su negalia mokyklose, prekybos centruose buvo įprasta. Be to, jos geriausiai draugei būnant 10-ties gimė Dauno sindromu serganti sesutė, kuri Sannai atstojo jaunesniąją sesę: „Emai dabar per 30, ji – sportininkė, važinėja į varžybas, gyvena pakankamai visavertį gyvenimą. Taigi žinojau, kad mūsų su dukrele gyvenimas bus kitoks, bet nereiškia, kad prastesnis.“
Jos manymu, atitinkamų įstatymų priėmimas ir švietimas – pagrindinis dalykas, ko reikia, kad situacija toliau gerėtų. „Būtina rodyti gyvus pavyzdžius. Ir galiu pastebėti, kad daug kas keičiasi, nepalyginsi, kas buvo prieš penkerius metus. Jei anksčiau tėvai ir sutikdavo kalbėti, tik šiukštu be nuotraukų, dabar viešumo nebebijo“, – optimizmo nestokojo Sanna.

 
Komentarai
Neuroedukatorė Reda Grigaitienė: 

- Neuroedukacija – viena naujausių praktinių metodikų. Jos ašis nukreipta į tai, jog raktas į sveikesnį gyvenimą yra pozityvios ir kuriančios mintys. Taigi svarbiausias užsiėmimų tikslas yra suvokti, kaip aš dabar jaučiuosi, kokios mintys ateina ir kaip aš jas galiu pakeisti. Gerai žinomi Pasaulio sveikatos organizacijos pastebėjimai, kad net 50 proc. mūsų geros fizinės iš psichinės sveikatos nulemia gyvenimo būdas. Ir tik 20 proc. lemia paveldimumas, dar tiek pat procentų – aplinka ir tik 10 proc. – medicina. Be to, neuroedukaciniai metodai turi mokslinį pagrindimą. Marija Mendelė-Leliugienė kartu su genetiku prof. Danieliu Serapinu yra atlikę tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti šių metodų poveikį žmogaus telomerų (telomeros – DNR segmentai, esantys kiekvienos chromosomos gale) ilgio dinamikai. Tyrimas parodė, kad neuroedukaciniai metodai pristabdo žmogaus organizmo senėjimo procesus net keturis kartus.
 
Neuroedukaciją taikau dirbdama tiek su vaikais, šeimomis, tiek senjorais. Užsiėmimų metu taikoma dailės terapija, derinamos vizualizacijos, meditacijos, specialūs pratimai, kalbiniai kodai. Visa tai padeda prakalbinti žmogų, sustiprinti suvokimą.
Mūsų smegenys tiesiogiai susijusios su imunine sistema. Stresas, nulemiantis hormoninius pokyčius, viena vertus, mobilizuoja žmogų, tačiau ilgainiui išbalansuoja organizmą. Tačiau viskas prasideda nuo minčių – kaip sugebu jas sukontroliuoti, suvokti, kas vyksta, tokią realybę programuos ir mano pasąmonė.
 
Klaipėdos universiteto ir Jūrų muziejaus Delfinų terapijos centro vedėja doc. dr. Brigita Kreivinienė:

- Šiemet jau yra septyniolika metų, kai dirbame su delfinu terapija. Ją pradėjome dirbdami visai kitose patalpose, mėgindami suprasti, kas ir kaip veikia, kokius metodus įtraukti. Šiandien gi kalbame jau apie kitus dalykus – po truputį pradedame vykdyti mokslinius tyrimus. Lietuvos jūrų muziejus kartu su Kurtuvėnų regioninio parko direkcija parengė didžiulę studiją siekiant sukurti gyvūnų – žirgų, šunų ir delfinų – asistuojamos terapijos metodiką ir taip pat kartu sukurti gyvūnų gerovės metodiką. Kodėl to reikia? Šiandien delfinų terapiją teikiame pagal higienos normą, parengtą prieš daugiau kaip penketą metų, tačiau ji artimiausiu metu turėtų būti keistina. Dabar daugelis dalykų yra apsunkinta, o atitinkamas reglamentavimas yra reikalingas praktiškai dirbantiems specialistams, ypač įsigaliojus asmens duomenų apsaugai. Šiandien turime ministro įsakymą dėl papildomosios ir alternatyviosios medicinos reglamentavimo, viena jų yra asistuojamoji gyvūnų terapija. Labai svarbu užtikrinti, kad ją galėtų teikti tik atitinkamos kvalifikacijos specialistai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris