Nacionalinis kraujo centras mini Kraujo tarnybos jubiliejų ir kelia naujus tikslus

Evelina Machova
2016-09-29
Praėjusią savaitę Nacionalinis kraujo centras minėjo 70 metų Kraujo tarnybos Lietuvoje jubiliejų. Iškilmingos ceremonijos metu prisiminta septynių dešimtmečių istorija, pagerbtos dešimtys neatlygintinų kraujo donorų ir ilgamečių įstaigos darbuotojų. O jau kitą dieną rankų sudėję sėdėti neketinantys Nacionalinio kraujo centro darbuotojai pakvietė slaugytojas, gydytojus ir gydymo įstaigų vadovus į trečius metus rengiamą tarptautinę konferenciją.
Nacionalinis kraujo centras mini Kraujo tarnybos jubiliejų ir kelia naujus tikslus
Minint Kraujo tarnybos 70 metų jubiliejų iškilmingame renginyje dalyvavo prie jos sėkmingos veiklos prisidėję Vilniaus bei Kauno kraujo centrų vadovai. Nuotr. iš kairės: Povilas Rimkus, Rimgaudas Šepetys, dabartinė Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė ir Leonardas Varnas.

Veikia be priekaištų
Nacionalinio kraujo centro inicijuota mokslinė-praktinė konferencija „Šiuolaikinė kraujo komponentų transfuzija – nuo donoro iki recipiento“ vyko dvi dienas. Dialogo apie kokybišką ir efektyvią kraujo donorystę ji subūrė Lietuvos bei užsienio mokslininkus, praktikus, transfuzijos specialistus. Sveikatos apsaugo ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento Pirminio lygio koordinavimo skyriaus specialistė Alvyda Naujokaitė teigia, kad Lietuvoje Kraujo tarnybos įstaigos, užtikrindamos aukščiausius standartus, veikia nepriekaištingai.
 
Tiesa, specialistė priduria, jog, skatinat neatlygintiną kraujo donorystę bei investuojant į kraujo komponentų saugumą, puikių rezultatų vargu ar būtų pavykę pasiekti be neatlygintinų kraujo donorų geros valios ir profesionaliai dirbančio Nacionalinio kraujo centro.
„Vienas svarbiausių rodiklių – neatlygintinų kraujo donacijų procentinė išraiška. 2013 metais ji sudarė tik 34 procentus visų donacijų. Nelikus konfrontacijos su pelno siekiančia įmone įvyko proveržis. 2014-aisiais tokių donacijų buvo 51 procentas, dar po metų – 77 procentai, antrą šių metų ketvirtį šis rodiklis siekė net 88 procentus. Pažanga – stulbinamai akivaizdi“, – konferencijos atidaryme kalbėjo A.Naujokaitė.
 
Pagrindiniai akcentai
Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė sako, jog iš gydymo įstaigų vadovų vis dar išgirstanti klausimų, kodėl kraujo komponentai tokie brangūs.
„Vis dar yra manančių, jog Nacionalinis kraujo centras yra išlaikomas iš valstybės biudžeto. Tačiau realybė – visai kitokia. Prieš šešerius metus pasikeitus tvarkai, Nacionalinis kraujo centras negauna jokių lėšų iš biudžeto, o pinigus uždirba iš pagal 2009 metais nustatytą įkainį gydymo įstaigoms parduodamų kraujo komponentų. Tiesa, reikia paminėti, kad nuo nustatyto įkainio daugelis dalykų pasikeitė. Padidėjo kraujo kokybės reikalavimai, atsirado naujų paslaugų, be to, ir gydymo įstaigoms kraujo komponentus pristatome.
 

Kai užsienio kolegų klausiu, kiek jiems kainuoja kraujo komponentų pristatymas ligoninėms, daugelis stebisi. Tiksliau, net nesupranta klausimo. Daugelyje šalių kraujo tarnyba tik gamina kraujo komponentus, bet jų neišvežioja. Reikia paminėti, kad iš turimų finansinių resursų dalį reikėjo skirti donorų priėmimui bei darbuotojų sąlygoms pagerinti. Donorui iš kraujo centro nieko nereikia, jis ateina savo noru. Nesakau, kad jie tikisi prabangos. Ne, jie laukia pagarbos, kad juos maloniai pasitiktų. O kaip maloniai pasitiksi, jei šioje srityje dirbančių specialistų algos mažos? Taigi, norint, kad Kraujo tarnyba veiktų be priekaištų ir trikdžių, reikia visos grandinės veiksmų“, – įsitikinusi J.Bikulčienė.
 
Nacionalinio kraujo centro Kraujo ir jo komponentų ruošimo skyriaus vedėja Zita Dambrauskienė sako, kad šiemet konferencijoje didelis dėmesys skirtas ligoninėse dirbančioms slaugytojoms. „Nacionalinio kraujo centro Ekspedicijos padalinys tiesiogiai bendrauja su slaugytojomis, užsakančios kraujo komponentus, kurie yra brangus produktas, jiems reikia specialių sąlygų. Pasitaikė atvejų, kai atvykęs į ligoninę ekspedicijos vairuotojas turi aiškinti, kaip kraujo komponentai turi būti tinkamai saugomi. Tai – gana specifinės žinios ir jų slaugytojos universitetuose ar kolegijose įgyja nepakankamai. Nors, mano nuomone, šiai sričiai turėtų būti skiriamas kur kas didesnis dėmesys“, – įsitikinusi Z.Dambrauskienė.
Apie tai, kad slaugytojoms, dirbančioms kraujo banke ar transfuziologijos srityje, reikia daugiau mokymų ir kokie to privalymai, kalbėjo ir vienas konferencijos kviestinių lektorių
dr. N.Nuri Solaz.
 
Ragina siekti naujų tikslų
Konferencijos metu perskaityti 33 pranešimai, iš kurių net 18 pristatė užsienio šalių, tokių kaip Vokietijos, Danijos, Olandijos, Prancūzijos, Suomijos, Lenkijos, Slovėnijos, Kroatijos, Turkijos, Latvijos, Rusijos, Irano lektoriai.
Gvildentos temos: neatlygintina kraujo donorystė, naujausi kraujo surinkimo, ištyrimo, kraujo komponentų gamybos metodai, jų ypatumai ir pritaikymas praktikoje, kraujo kelias nuo donoro iki recipiento: svarbiausi jo etapai, kokybės kontrolė, patirtis, ateities kraujo komponentų ruošimo ir klinikinio naudojimo pasaulinės tendencijos bei vizijos.
 
Pasak A.Naujokaitės, pasiekti rezultatai skatina brėžti vis naujus pacientų kraujo valdymo srities tikslus. „Kol kas Lietuvoje sprendimai dėl pacientų kraujo valdymo strategijos dar nepriimti. Laukiame, kol bus patvirtintos tarptautinės rekomendacijos, tiksliau, vadovas. Tuomet bus suburta darbo grupė, parengsime veiksmų planą, kurio esmė – svarbiausia saugoti paciento kraują. Atliekant operacijas naudoti tokią anestezijos ir chirurgijos techniką, kuri padėtų praprasti kuo mažiau paciento kraujo. Be to, yra siekis apskaičiuoti, kiek papildomai kraujo komponentų prireiks operacijos metu“, – sako A.Naujokaitė.
 
Į klausimą, ar įmanoma tiksliai apskaičiuoti, kiek kraujo komponentų reikės operacijos metu, specialistai atsako teigiamai ir pateikia pavyzdžius, kaip tai veikai Australijoje ar Austrijoje. „Nėra nieko patikimiau nei nuosavas kraujas. Girdime žinias apie kylančius naujus virusus Pietų šalyse, žmonės keliauja ir taip padeda jiems plisti. Kol kas niekas neišrado tokios įrangos, kuri visus virusus aptiktų vos po kekių dienų ar valandų nuo užsikrėtimo. Visada lieka vadinamasis lango periodas, todėl pasaulis imasi vis naujų priemonių“, – sako A.Naujokaitė.
 
Apie kitų metų planus
„Iš svečių išgirdome puikių atsiliepimų. Sulaukėme aukščiausio lygio lektorių, mokslininkų iš įvairiausių pasaulio šalių. Sužinojome daug naujovių, pasidalijome gerąja patirtimi, o išgirstos aktualijos buvo išties įdomios, svarbios ir, tikimės, bus pritaikytos praktikoje“, – pasibaigus konferencijai sakė J.Bikulčienė.
Centro vadovė pabrėžė, kad kitąmet didesnis dėmesys konferencijoje bus skiriamas trombocitams. Kaip pastebi J.Bikulčienė, būtent šio kraujo komponento ligoninės užsako labai mažai, todėl net apie 40 proc. sukauptų trombocitų tenka nurašyti.
 
„Kodėl gydymo įstaigos užsako kur kas mažiau trombocitų, lyginant pastaruosius dvejus metus, negaliu atsakyti. Galbūt pasikeitė gydymo metodai, o gal gydymo įstaigos taupo. Šis kraujo komponentas galioja tik penkias dienas, be to, yra gana brangus. Kita vertus, ne ligoninių vadovai turi spręsti, kiek ir kokių kraujo komponentų reikia pacientui, o gydytojai. Taupumas, žinoma, gerai, tačiau pacientas turi gauti tokį kraujo komponentą, kurio reikia“, – sako J.Bikulčienė.

 

Patarimai kraujo donorams 
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. dr. Rimantas Stukas:

- Mityba ir kraujo donoro sveikata neatsiejami dalykai. Kaip žinia, maiste yra skirtingų medžiagų, kurios gali slopinti arba, priešingai, paskatinti vienų ar kitų medžiagų pasisavinimą. Kraujo būklei labai svarbi geležis, tačiau, tarkim, toks produktas kaip kava slopina jos pasisavinimą. Tyrimai parodė, kad vienas puodelis stiprios kavos gali sumažinti geležies pasisavinimą net šešiasdešimčia procentų. Kaip rodo gyventojų atliktas tyrimas, kavos vartojimas yra gana didelis. Ir ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vyresnių nei dvylikos metų vaikų. Pastarieji pagal kavos vartojimą nuo suaugusiųjų atsilieka tik dešimčia procentų. Tai rodo, kad auga karta, kuri, tikėtina, bus priklausoma nuo kavos.
 
Geležies pasisavinimą taip pat slopina ir arbatoje esantys taninai, o gerina vitaminas C. Vadinasi, ir mėsa, ir žuvis turi būti valgoma su kelių rūšių daržovėmis, kuriose gausu vitamino C. Kraujo donorams rekomenduočiau pavalgius gerti ne kavą ar arbatą, o stiklinę vandens ar juo skiestas sultis. Kodėl sultis reikia skiesti vandeniu? Nes šviežiai spaustos sultys labai koncentruotos, vadinasi, organizmas ir vitamino C nepasisavins tiek, kiek reikėtų.
Be to, kraujo donorams nereikėtų ir aklai vadovautis tokiomis mitybos teorijomis kaip žaliavalgystė ar vegetarizmas, nes tokie mitybos principai gali skatinti geležies stokos riziką. Tarkim, viena dažniausių klaidingų nuomonių yra ta, kad žmonės, nagrinėdami maisto produktų cheminę sudėtį, atranda, jog, pavyzdžiui, mėsoje, lyginant su kai kuriais augaliniais produktais, geležies gali būti kur kas mažiau.
 
Tačiau geležis geležiai nelygi. Mėsoje gausu hemo geležies, kuri yra lengvai pasisavinama, o augaliniuose produktuose daug ne hemo geležies, kurią organizmas pasisavinu du tris kartus prasčiau nei hemo geležį. Geležies kiekis pagal cheminę sudėtį didelis, tačiau jis nepasisavinamas. Žinoma, kardinalus mitybos įpročių pakeitimas trumpam laikui suaktyvina fermentines reakcijas, todėl viskas veikia kur kas aktyviau, tačiau ilgai taip eksperimentuoti tikrai nerekomenduočiau. Kraujo donorams patariu vadovautis trimis paprastomis taisyklėmis: valgyti geležies turinčius maisto produktus, pavyzdžiui, žuvį, mėsą, kiaušinius, gerti daug skysčių, bet nepiktnaudžiauti kava ar arbata, valgyti kiek įmanoma daugiau vaisių ir daržovių, kuriuose gausu vitamino C, gerinančio geležies pasisavinimą.

 

Interviu
Pažangios šalys taupydamos kraujo komponentus pasitelkia naujoves

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas sako, kad šiandienės technologijos operacijų metu leidžia taupyti pacientų kraują.

 
- Konferencijos pradžioje Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė užsiminė, jog pastebima tendencija, kad ligoninės perka mažiau kraujo komponentų, ypač kalbant apie trombocitus. Kaip manote, tai daroma taupumo sumetimais ar yra ir kitų priežasčių?
- Gerai, jog šis klausimas buvo iškeltas. Visuomenei, slaugytojoms ir gydytojams svarbu žinoti, kad kraujo komponentai – saugūs ir kad jų yra pakankamai. Tačiau reikia nepamiršti ir dar vieno aspekto, kuris aktualiausias gydytojams, – kraujo komponentai turi būti naudojami racionaliai. Tik supraskite teisingai, aš nekalbu, liaudiškai sakant, apie „čėdijimą“, kitaip taupymą. Šiuo metu yra nemažai priemonių, kaip galima sugrąžinti paties paciento kraują. Būtent tai akcentavau ir savo pranešime.
 
Šiuo atveju laimi pacientas, kuriam operacijos metu grąžinamas jo paties kraujas ir tik tiek, kiek trūksta perpilama svetimo, kuris turi būti saugus. Kraujo donorystės įstaigos, propaguodamos neatlygintiną kraujo donorystę, eina saugumo keliu. Tačiau gydymo įstaigos ir gydytojai, pasitelkę naujas technologijas, turi siekti išsaugoti paciento kraują.
 
- Tai, kad kraujo komponentus reikia naudoti racionaliai, savaime suprantama. Klausimas tik, kaip vyksta paties paciento kraujo išsaugojimas operacijos metu?
- Šiuo metu yra dvi pagrindinės priemonės. Pavyzdžiui, operuodamas chirurgas visuomet stengiasi riboti paciento prarandamą kraują. Žinoma, ne visais atvejais tai pavyksta idealiai. Tačiau dabar yra galimybės operacijos metu siurbti paciento kraują į specialų maišelį, kurį vėliau galima paleidus per tris filtrus grąžinti pacientui.
 
Tokios technologijos jau yra taikomos didžiosiose ligoninėse ir kai kuriose mažesnėse. Yra ir kitas metodas, tiesa, jam naudojamos aukštesnės technologijos, vadinamasis „ląstelių išsaugotojas“ (Cell Saver – red. past.). Šiuo aparatu operacijos metu surenkamas paciento kraujas, centrifuguojamas, atskiriami eritrocitai. Vadinasi, šį kraujo komponentą mes išsaugome, tačiau galbūt dar reikės trombocitų.
Nacionalinio kraujo centro vadovės žodžius, jog gydymo įstaigos naudoja mažiau kraujo komponentų, būčiau linkęs sieti su gerąja tendencija, kad esame aukšto lygio šalis ir kraujo komponentus naudojame racionaliai surinkdami pacientų kraują, kurį vėliau perpilame ir naudojame tik nedidelę dalį svetimo kraujo.
 
- Ar tokios kraujo perpylimo tendencijos vyrauja daugelyje šalių? O galbūt mes esame vieni pirmųjų pradėję jas taikyti?
- Tokios tendencijos vyrauja tarp išsivysčiusių šalių. Anksčiau atliekant dideles operacijas užsakydavome dešimt vienetų eritrocitų, penkis trombocitų ir dešimt ar dvidešimt vienetų plazmos. Dabar gi, net ir labai sudėtingos operacijos atliekamos su kelis kartus mažiau kraujo komponentų. Apskaičiuoti ir numatyti, kiek tiksliai, kokių kraujo komponentų reikės, galima ir net labai siektina, mat tai – visomis prasmėmis labai brangūs produktai.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica