Nacionalinio kraujo centro vadovė: vasara kraujo donorų pagalbos prireikia labiau

Evelina Machova
2015-06-22
„Savanoriška kraujo donorystė – galimybė išgelbėti gyvybes. Svarbu, jog daugybė geros valios žmonių neatlygintinai duoda kraujo ir padeda užtikrinti, kad Lietuvos kraujo fondas būtų papildytas. Kviečiu kiekvieną, galintį paaukoti kraujo, prisidėti prie šios kilnios misijos“, – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, kartu su Prezidentūros darbuotojais neseniai prisijungusi prie Nacionalinio kraujo centro (NKC) turo.
Nacionalinio kraujo centro vadovė: vasara kraujo donorų pagalbos prireikia labiau
Nacionalinis kraujo centras pradėjo neatlygintinos kraujo donorystės turą. Šių metų turo šūkis – „Kartu – už gyvybę!“ Jo metu organizatoriai ragina žmones nebūti abejingiems bei parodyti, kad esame vieningi ir visi kartu galime išgelbėti šimtus gyvybių.

Rems kraujo donorystę

Prieš savaitę šalies prezidentė, susitikusi su kraujo donorystės įstaigų vadovais, neatlygintinais kraujo donorais ir donorystės organizatoriais, aptarė kraujo donorų trūkumo problemą šalyje ir kalbėjo, kaip paskatinti neatlygintiną kraujo donorystę.
„Vienas donoras gali dovanoti gyvenimą trims žmonėms. Todėl nelikime abejingi ir kartu padėkime išsaugoti gyvybes tiems, kuriems labiausiai reikia mūsų pagalbos. Prisijungdami prie neatlygintinos kraujo donorystės, ne tik gelbstim kitų žmonių gyvybes, bet ir kuriame atsakingesnę Lietuvą“, – sakė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė (nuotr.).
Pasak specialistų, siekiant užtikrinti kraujo donorystės poreikį, būtina, kad per vieną dieną į kraujo centrus Lietuvoje ateitų apie 500 donorų. Tačiau šiuo metu šalyje patenkinama tik 70 procentų tokio poreikio. Šiuo metu Lietuvoje neatlygintinai kraują duoda tik 67 proc. visų donorų, kai išsivysčiusiose šalyse šis skaičius siekia 98-100 proc. Lietuva šimtaprocentinę neatlygintiną kraujo donorystę pasiekti ketina iki 2020 metų.
 
„Kartu už gyvybę“

Šių metų turo šūkis – „Kartu – už gyvybę!“ Jo metu organizatoriai ragina žmones nebūti abejingiems ir parodyti, kad esame vieningi ir visi kartu galime labai daug – išgelbėti šimtus gyvybių. Žmogaus kraujas yra unikalus. Iki šiol pasaulyje jam nėra sukurta dirbtinio pakaitalo, kuris galėtų pakeisti donoro kraują. Būtent dėl šios priežasties labai svarbu, kad nuolat atsirastų žmonių, kurie padovanotų kraujo sužeistiesiems ir ligoniams. Lietuvoje per metus reikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų išgelbėti žmonės, praradę didelį kraujo kiekį dėl sunkių chirurginių operacijų, patirtų traumų, avarijų, žarnyno kraujavimo ar komplikuoto gimdymo. Kraujo perpylimas skiriamas ir kraujo ligomis ar vėžiu sergantiems pacientams.Vienintelis kraujo gavimo šaltinis - kiti žmonės.
Nacionalinio kraujo centro specialistai viliasi, jog per dešimties dienų turą pavyks surinkti kelių tūkstančių donorų dovanotą kraują.
NKC duomenimis, šiuo metu gaunami iš gydymo įstaigų užsakymai - tiek skubūs, tiek planiniai – patenkinami. Skirtingų kraujo grupių poreikis kasdien keičiasi ir donorų telkimas, atsižvelgiant į situaciją, yra koordinuojamas bei planuojamas.

Kasdien riekia šimtų donorų
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kraujo donorystės centro vadovės Jolantos Jeroch, Kauno klinikoms kasdien reikia maždaug 70 donorų dovanoto kraujo.
„Nežinau, gal kartais atrodo, kad jei nekviečiame, tai ir kraujo nereikia. Bet jo reikia visada. Nė vienas gydytojas negali pasakyti, kad šiandien mums reikės tiek ir tiek kraujo komponentų, bet net ir operacijų metu nutinka daug neplanuotų dalykų, todėl privalome turėti rezervą. Jis turi būti paruoštas čia ir dabar. Vasarą būna daugiau nelaimingų atsitikimų, kurių negali prognozuoti, todėl dažniau ir susiduriame su greitesniu kraujo atsargų tuštėjimu. Norėčiau, kad visi dabar esantys donorai nelauktų, kol mes jiems skambinsime, o tiesiog ateitų. Norėčiau paraginti ir kitus, kurie gal dar nė karto nedavė kraujo, prisijungti. Jei visi šalies gyventojai, galintys būti donorais, kraujo dovanotų bent kartą per metus, mums jo tikrai niekad nepritrūktų. Ligos ir nelaimės neatostogauja ir iš anksto nepraneša, kada tiksliai ateis“, - sako J.Jeroch.
„Nepriklausomai nuo metų laiko ar sezono sunkiai sergantiems žmonėms yra būtinas donorų kraujas. Tiesa, žiniasklaidoje vis dažniau atsiranda pranešimų apie trūkstamą kurios nors grupės kraują. Santariškių klinikų pacientams kraujo reikia nuolat ir daug. Per dieną mažiausiai reiktų 100 donorų, o realiai turime tik iki 60–70. Mielieji, mobilizuokimės bendram tikslui“, – ragina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujo centro vedėja gydytoja Lina Kryžauskaitė.

Tarp kitko
2014 m. Kraujo donorų registre užregistruoti 93 380 kraujo ar jo sudėtinių dalių davimai, iš jų neatlygintini davimai sudarė 51 procentą. Palyginus su 2013 m., neatlygintų kraujo davimų padaugėjo 16,4 procentų. Iš visų neatlygintinų donacijų vyrų duotas kraujas sudarė 55 proc. viso neatlygintino kraujo. Aktyviausiai kraujo duoda donorai iki 30 metų. Pernai jie kraujo davė 48 299 kartus, tai sudarė net 51,7 proc. visų kraujo davimų. Šio amžiaus donorų neatlygintini kraujo davimai sudarė 51,8 proc. visų jų donacijų. Vis aktyviau kraujo aukoja ir jaunimas iki 20 metų: 2013 m. šio amžiaus donorai kraujo aukojo 3 410 kartų, tai sudarė penktadalį visų jų donacijų, o 2014 m. jie neatlygintinai kraujo davė jau 6 859 kartus ir tai buvo net 46,1 proc. visų šio amžiaus donorų donacijų.

 
Interviu
Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė sako, jog kraujo donorų niekada nebūna per daug, tiesiog vasara toks metas, kuomet jų pagalbos prireikia labiau.


- Tai turbūt pirmas kartas, kuomet šalies prezidentė susitinka su kraujo centrų vadovais. Kokias problemas aptarėte šiame susitikime?

- Šį kartą daugiau kalbėjome ne apie problemas, o apie kraujo donorystės svarbą. Prezidentė su mumis sutiko ir pažadėjo prisidėti populiarinant neatlygintiną kraujo donorystę ir mus paremti. Toks žingsnis, mano nuomone, labai svarbus keliant kraujo donorų įvaizdį.
 
- Praėjusią savaitę internete pasirodė žinutės dėl kraujo trūkumo, neva kai kuriose gydymo įstaigose dėl to gali būti stabdomos operacijos ir panašiai. Kas nutiko, kad kraujo pritrūko?
- Apie kraujo donorystę reikia kalbėti nuolat. Tą mes ir darome. Tačiau vasaros metu daugelis mūsų donorų išvyksta atostogauti, todėl ir surinkti reikiamą kiekį kur kas sunkiau. Šįsyk situacija nėra kuo nors išskirtinė - tiesiog žmonės atostogauja ir kraujo pritrūksta. Bet mes nesėdime vietoje. Kaip tik dabar rengiame dešimties dienų turą, norėdami priminti, kad kraujo reikia visuomet. Mūsų, kaip Nacionalinio kraujo centro, užduotis, kad ligoninėse būtų užtikrinamas reikiamas kraujo komponentų keikis. Mes kasdien raginame nelikti abejingiems ir radus laisvesnę minutę ateiti dovanoti kraujo. Žinoma, pasitaiko ekstrinių situacijų, kaip, kad prieš kelias savaites jaunam irkluotojui nutikusi nelaimė, kuomet prireikė labai daug kraujo. Būna situacijų, kad dėl nenumatytų aplinkybių pradeda sekti vienos ar kitos kraujo grupės atsargos. Tuomet intensyviai ieškome donorų. Bet norėtųsi, kad žmonės nelauktų, kol paskambinsime, jog trūksta kraujo, o užsuktų į kraujo centrus dažniau.
 
- Ar per jūsų darbo laiką yra buvusi situacija, kad dėl kraujo donorų trūkumo tektų skambinti į gydymo įstaigą ir sakyti, kad teks stabdyti planines operacijas?
- Ne, ir tikrai taip nebus. Turime sutartis su septyniasdešimt keturiomis šalies ligoninėmis ir tikrai nesu girdėjusi, kad būtume nors kartą atsakę nors vienai ligoninei tiekti kraujo. Nacionalinis kraujo centras aptarnauja visą Lietuvą. Nesame nė karto prašę stabdyti operacijas dėl kraujo trūkumo. Tiesiog tokiomis dienomis mūsų darbas tampa kur kas intensyvesnis. Būna tokių dienų, kai ryte imamas iš donoro kraujas ir jau tiksliai žinoma, į kurią ligoninę kitą rytą jis bus pristatytas. Surinktas iš donorų kraujas galioja keturiasdešimt dvi dienas, tačiau vasaromis jis - ypač šviežias, nes poreikis būna kur kas didesnis. Kraujas - išskirtinis vaistas, kurio nei pasigaminsi, nei nuo medžio neparaškysi, tad reikia norinčių padėti žmonių.

 
- Po penkerių metų Lietuvoje turėtų likti tik neatlygintina kraujo donorystė. Ar artėjame tikslo link?
Jei palygintume 2013 ir 2014 metus, skaičiai kalba patys už save. 2013 metus baigėme su 36 procentų neatlygintina kraujo donoryste, 2014 metus su 67 procentais. Skaičiai nemažėja ir šiemet. Tai reiškia, kad kraujo duoti ateina apsisprendę, motyvuoti savanoriai.
Pasaulyje pripažįstama, jog neatlygintina kraujo donorystė yra pati saugiausia todėl, kad žmogus neslepia gyvenimo būdo. Džiugina ir tai, kad neatlygintinų kraujo donorų daugėja ne tik didmiesčiuose, kur vyrauja studentija, bet ir nedideliuose miesteliuose. Vadinasi, Lietuva tampa bendruomeniška. O mūsų tikslas sudaryti galimybes tapti kraujo donorais, todėl ir keliaujame po visus miestelius kaip karavanas.

- Dar pernai teikėte iniciatyvą, kad kraujo donorams būtų atliekami išsamūs kraujo tyrimai. Tuomet teigėte, jog tai paskatintų neatlygintiną kraujo donorystę. Ar tarp šalies politikų ši iniciatyva sulaukė pritarimo?
- Jei neklystu, ši iniciatyva sulaukė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pritarimo. Manau, kad šiuo žingsniu būtų parodomas valstybės dėmesys ir rūpestis kraujo donorais. 
Tokie tyrimai, be tų, kuriuos dabar jau darome, labiau būtų padėka nuolat kraujo duodantiems donorams. Pagrindiniai pliusai, kad taip galėtumėme visuomenei parodyti, jog kraujo donorystė nekenkia, rodikliai dėl to neprastėja. Toks tyrimas galėtų būti atliekamas kartą per metus. Juk dovanoti kraujo iš principo ateina sveiki žmonės. Išsamūs kraujo tyrimai labiausiai pasitarnautų tuomet, jeigu visos sveikatos sistemos grandys bus sujungtos į vieną e.sveikatos sistemą. Tuomet žmogaus kraujo tyrimai galėtų nukeliauti tiesiai šeimos gydytojams, kurie pastebėję kokius nors sveikatos pokyčius pasikviestų pacientą konsultacijos. Mano įsitikinimu, taip būtų taupomos PSDF lėšos, nes nereikėtų kartoti tyrimų ir galbūt nemažai pasitarnautų ir ankstyvai ligų diagnostikai.

- Bet kol kas ši idėja, kaip suprantu, vis dar kybo ore...
- Viskas atsiremia į pinigus. Tačiau šiuo atveju, manau, valstybė jų turi rasti.
 
- Ar skatinant neatlygintiną kraujo donorystę jaučiate sveikatos politikų palaikymą?
- Norėtųsi gal kiek daugiau. Tačiau jau vien tai, kad Prezidentė pažadėjo mus remti, yra didelis postūmis. Ir visai nesvarbu, į kurį kraujo centrą – Kauno, Santariškių klinikose ar Nacionalinį kraujo - žmonės ateis dovanoti kraujo. Svarbu, kad ateitų. 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris