Likėnuose – du išskirtiniai rekordai
Likėnų reabilitacijos ligoninė neseniai tapo dar patrauklesnė. Gydymo įstaigos patalpos atnaujintos iš pagrindų. Beje, gal ne daug kam žinoma, kad vienas esamų jos pastatų – pirmoji Lietuvos specializuota sanatorija. A.Skorupskas, kai susėdame aptarti aktualijų, netrunka pasinerti į išskirtinę jos istoriją.
 
„1918 metais atkūrus nepriklausomybę Lietuva bendrųjų sanatorijų neturėjo, todėl žmonės gydytis buvo priversti važiuoti į Vakarų Europą. Vyriausybė priima sprendimą, kad reikia plėtoti sanatorijas ir Lietuvoje. Seserys Chodkevičiūtės – Smetonienė ir Tubelienė – rūpinosi, kad būtų atstatytos Likėnuose esančios gydyklos. Šiuo projektu pasirūpinti sukuriamas komitetas. 1934-aisiais Vytauto Didžiojo universitete apginamas architekto Povilo Viliūno projektuotas pastatas, kuris ir buvo pastatytas Likėnuose prie Smardonės upės. 1938-aisiais atidaroma pirmoji bendroji sanatorija Lietuvoje. Prasideda dabartinė Likėnų sanatorijos istorija“, – pasakoja A.Skorupskas.
 
Anuomet Likėnais ne be reikalo susižavėta. Mat čia yra du mineralinio vandens gręžiniai. Vienas geriamojo vandens „Likėnai“, kitas – ypač aukštos mineralizacijos „Aukštaitija“. Pastarasis neskirtas gerti, tačiau turi svarbią gydomąją paskirtį – naudojamas reabilitacijos procedūroms.
 
A.Skorupskas primena, kad Likėnams yra patvirtinti du rekordai: pirmasis priklauso Smardonės gyvenvietei – joje yra didžiausias karstinės įgriuvos mineralizuotas šaltinis. Antrasis rekordas priklauso mineraliniam vandeniui „Aukštaitija“, kaip turinčiam pačią didžiausią mineralizaciją.
 
Be šių gamtos gėrybių, Likėnuose yra ir dar vienas lobynas – žymusis purvas. Jis išskirtinis tuo, kad yra kasamas iš pelkės, buvusio ežero, nors pagal mineralizaciją ir gydomąsias savybes yra jūrinis, t.y. atitinka jūrinio dumblo savybes.
 

„Mums pavyko atkurti senąją Likėnų purvo technologiją, kuri šiuo metu yra taikoma. Purvo ir mineralinio vandens „Aukštaitija“ procedūras gali gauti tik besigydantys Likėnuose arba Panevėžio ligoninėje. Kitur Lietuvoje to niekas negaus“, – atkreipia dėmesį Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas, rodydamas Likėnų lobyno sertifikatus.

 
Misija – išsaugoti Likėnų parką
Likėnų reabilitacijos ligoninėje vyksta dideli rekonstrukciniai darbai. Atėjo ir aplinkos bei ligoninę supančio parko eilė.
Nors stengiamasi išlaikyti natūralaus miško įspūdį, Likėnų parke numatoma sutvarkyti pasivaikščiojimo takus, įrengti specialų apšvietimą, atsodinti medžius, kurie nukentėjo nuo vėjovartos.
 
Likėnuose tvyro neįtikėtina ramybė. Atvykę iš miesto šurmulio negalime atsistebėti – įsijungia maksimalus atsipalaidavimo režimas. Sunku net susikaupti dirbi... Vis dėlto mūsų vizito tikslas – darbinė komandiruotė. Neabejotinai ramybę jaučia ir čia atvykę pacientai. Likėnų reabilitacijos ligoninės personalas vienbalsiai sutaria, kad gydymui svarbi visuma – ne tik medikamentai.
 
Išplėstos galimybės gauti reabilitaciją
Pasak A.Skorupsko, Likėnuose šiuo metu galimybės pacientams gauti reabilitaciją yra išplėstos. Į šią gydymo įstaigą gali patekti pacientai, sergantys nervų, kvėpavimo, virškinimo, odos, inkstų ligomis. Nors norinčiųjų netrūksta, koją kiša įstaigos pasiekiamumas – į nuo Panevėžio miesto apie 60 kilometrų nutolusius Likėnus autobusai važinėja ne taip jau ir dažnai.
 
„Vis dėlto pacientų priėmimas vyksta pilnu tempu. Kaip patys sakome, pavyko atgaivinti Likėnų sanatoriją“, – nesikuklina vadovas, pridurdamas istorinį faktą, kad pirmoji SPA procedūra Lietuvoje minima dar keturioliktame amžiuje Kryžiuočių ordino vienuolių būtent Likėnuose. Mat Likėnų istorija yra glaudžiai susijusi su Biržų kunigaikštyste ir tokiomis žymiomis istorinėmis figūromis kaip Radvilos ir Tiškevičiai, o gydyklos žinomos nuo viduramžių.
 
„Deja, Likėnų sanatorijos istorija buvo nepelnytai užmiršta. Prie caro tai buvo kurortas, Nepriklausomoje Lietuvoje – taip pat kurortas, sovietinės okupacijos metais buvo visasąjunginis kurortas, o atgavus Lietuvos nepriklausomybę kurorto vardo nebeliko, nors mineraliniai vandenys tie patys, purvas tas pats, parkas ir sanatorija ta pati“,– pasakoja A.Skorupskas vildamasis, kad ši klaida bus atitaisyta.
 
Likėnuose išgaunamas purvas iš karjero yra Respublikinės Panevėžio ligoninės nuosavybė. Gydymo įstaiga su Lietuvos Respublika yra pasirašiusi 99 metų nuosavybės sutartį. Įdomu tai, kad kasamas purvas niekur nedingsta – panaudotas jis grąžinamas atgal į karjerą regeneracijai. Taip sukamas nesibaigiantis ratas. Tiesa, techninių dalykų vadovas neatskleidžia. „Komercija yra komercija“, – sako jis.


 
Procedūros – it mineralų „bomba“
Likėnų reabilitacijos ligoninės Ūkio dalies vedėjas Kęstutis Grabauskas imasi paaiškinti, kaip iškastą purvą panaudoja gydymo tikslams. Visų pirma jis yra sumaišomas su mineraliniu vandeniu „Aukštaitija“ iki reikiamos konsistencijos. Kadangi šio mineralizacija tokia aukšta, duetas tampa tikra mineralų „bomba“. Purvo ir mineralinio vandens mišinys, kad žūtų bakterijos, pagal higienos normas kaitinamas iki 50 laipsnių temperatūros. Vėliau atvėsinamas iki 42-44 laipsnių, kad nenudegintų pacientų odos ir dedamas ant gydytojo paskirtų kūno taškų. Kompresas laikomas apie 15 minučių ir nuplaunamas.
 
Gydomojo purvo kabinetus aprodydamas K.Grabauskas aiškina, jog sunkios būklės, gulintiems pacientams nuprausti yra naudojami keltuvai, kurių sistema išdėstyta taip, jog pacientas patogiai judėtų nuo procedūros stalo iki dušo zonos ir atgal.
Gydomojo purvo procedūros yra trejopo tipo: natūralaus purvo, elektros ir maišeliuose.
 
„Uždėjus natūralų purvą, kad šis būtų geriau pasisavinamas, laikytų šilumą, pacientai įvyniojami į plėvelę. Purvas maišeliuose veikia tokiu pat principu, tik jis pirma dedamas į specialius vienkartinius medicininius maišelius, kurių medžiaga itin pralaidi, o tada – ant gydomos paciento kūno zonos. Tokio tipo purvo procedūros paprastai atliekamos itin sunkios būklės pacientams. Elektros purvas veikia tokiu pat principu kaip ir maišeliuose, tik po jais papildomai dedami elektrodų siųstuvai, kurie tiekia elektros srovę. Taip geriau pasisavinami mineralai,– purvo veikimo principą aiškina slaugytoja Asta Makrickienė.– Pacientai dažnai sako, kad po purvo procedūrų jaučiasi, kaip po pirties, apima lengvas nuovargis.“
 
Paprastai gydomojo purvo procedūros yra atliekamos kas antrą dieną, o procedūrų kursas paskiriamas individualiai: vieniems pakanka 14 kartų, kitiems – mažiau.
Kadangi Panevėžio ligoninės pacientai taip pat turi galimybę pasilepinti gydomojo purvo procedūromis, purvas į ligoninę yra pristatomas paruoštas medicininiuose maišeliuose.
 
„Gydomojo purvo poveikis aiškiai matomas. Turi stiprią vertę. Nors vertingos visos reabilitacijos procedūros, purvo yra stiprinančioji. Esant ūmiai ligai purvas kažin ar padės, bet turime savo traktuotę, kad tai – išskirtinė procedūra, kurios vien prie šildomųjų nepriskirsi. Mat aukšta mineralizacija daro neabejotiną teigiamą, priešuždegiminį poveikį, kurį pacientai vertina“, – sako Likėnų gydytojas reabilitologas Edmundas Vileikis.
 
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Danguolė Savukynienė priduria, kad į jų įstaigą dažniausiai atvyksta neurologinio ir artrologinio profilio pacientai.
„Po klubo ir kelio sąnario operacijų, sergantys sąnarių ligomis, taip pat po traumų su stuburo ir galvos smegenų pažeidimais“, – vardina ji.
Pacientai gauna slaugą, mokymus, priežiūrą, emocinės būklės palaikymą: vyksta įvairūs užsiėmimai, renginiai, pokalbiai, kad nenugrimztų į savo ligą ar negalią.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!