Lazdijų ligoninės aukso gysla – lenkų medicinos turistai

Deimantė Gruodė
2018-03-12
„Daugeliui rajonuose gyvenančių žmonių būtų sudėtinga iš namų atokioje kaimo vietovėje patekti į centrines ligonines. Juolab kad gydymo įstaigų centralizacija tik pailgintų eiles ir sumažintų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą“, - apie šiandienos aktualijas kalba Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, pridurdamas, kad Lazdijų ligoninė dirba pelningai. Aukštų rezultatų pasiekti padeda ir sėkmingas bendradarbiavimas su lenkų medikais, kurie čia atsiveža ir savo pacientus.
Lazdijų ligoninės aukso gysla – lenkų medicinos turistai
Lazdijų ligoninės pacientams nereikia keliauti į didmiestį – visas itin aukšto lygio reabilitacijos procedūras jie gauna vietoje.

Kompaktiška gydymo įstaiga 
„Kai prieš keturis dešimtmečius atvažiavau į Lazdijus, ligoninė buvo išties mažytė, stovėjo dviejų aukštų poliklinikos nameliukai. Paskui įstaiga išsiplėtė. Buvo pastatyta dabartinė ligoninė, kur veikė net du vidaus ligų skyriai, nes pacientų išties turėjome daug. Paskui viską mažino ir paliko tik vieną vidaus ligų skyrių, kur netgi vasarą netrūksta pacientų. Ypač džiaugiamės, kai turėjome infekcinių ligų skyrių, nes tuomet galėdavai izoliuoti sergančiuosius infekcinėmis ligomis. Pavyzdžiui, šiemet itin klastingas gripas, tad mūsų skyrius perpildytas. Turime daug pacientų, sergančių plaučių uždegimu. Vyresni žmonės atvyksta sirgdami ir gretutinėmis ligomis: širdies nepakankamumu, cukralige, ir tikrai būna sudėtinga juos gydyti“, - sako Vidaus ligų skyriaus vedėja Aldona Šerėnienė.
 
Vidaus ligų skyrius - didžiausias Lazdijų ligoninėje. Pacientų kontingentas čia itin platus. Patenka sergantieji tiek širdies, tiek plaučių, tiek inkstų ar kitomis ligomis. Didžiulę patirtį sukaupusi A.Šerėnienė džiaugiasi gerai dirbančia laboratorija, rentgeno aparatu, echoskopais, kvalifikuotų specialistų komanda.
 

„Lazdijų ligoninę padarėme kompaktišką. Neskaitant akušerijos, uždarėme Infekcinių ligų skyrių, kitus korpusus renovavome, atnaujinome medicininę įrangą. Jei dar labiau apkarpysi paslaugas ir paliksi tik vidaus ligas bei slaugą, daugelis sakys, kad nėra ligoninės, nėra aukščiausios kokybės ir įvaizdžio. Kai yra chirurgija ir reanimacija, ir ligoninė dar gyva. Šiuos skyrius uždarius, jos nebelieka“, - sako įstaigos vyriausiasis gydytojas Vitas Šimkonis.

 
„Mažųjų pacientų ne toks didelis kontingentas, išsaugojome ir Vaikų ligų skyrių. Juk tėvams būtų nepatogu naktį važiuoti su vaiku į tolimesnę gydymo įstaigą dėl eilinės infekcijos. Skyriuje yra septynios, tiesa, ne visada užpildytos lovos, turime budintį terapeutą. Neduok Dieve, kokį meningitą pražiopsoti“, - sako įstaigos V.Šimkonis, paklaustas, kokia yra sėkmingai dirbančios Lazdijų ligoninės formulė.
 
Anot Vidaus ligų skyriaus vedėjos Aldonos Šerėnienės, ligonius perkelti į klinikas sudėtinga, nes šios ir taip perpildytos: „Neįsivaizduoju, jei nebūtų mūsų ligoninės. Visų rajono gyventojų nesuguldytum didžiosiose ligoninėse, nes ten paprasčiausiai nebūtų vietos. Tad, kokia čia regionų plėtra? Tai yra rajonų genocidas!“
 

„Kas beliks Lazdijuose? Iš kur jaunimo pritrauksi? Jei jauni gydytojai matytų rajonuose ateitį, jie tikrai čia pasiliktų, kaip ir mūsų karta kadaise atvažiavo ir ligoninėje išdirbo visą gyvenimą. Ir mūsų chirurgai naktimis bėgo operuoti – dėl žmonių aukojosi. Negalvojome apie didesnius atlyginimus. Ir dabar esame itin reikalingi rajono gyventojams“, - sako A.Šerėnienė.

 
Nuo anūkų iki diedukų

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas Mindaugas Galiauskas aprodydamas modernų Intensyviosios terapijos skyrių, kur stovi atnaujinta aparatūra bei funkcinės lovos, pasakoja, kad šiame skyriuje darbo niekada netrūksta. Anot jo, kartais tenka gydyti ištisas šeimas – nuo anūkų iki diedukų.
 
„Be reanimacijos sunku įsivaizduoti ligoninę, nes būna itin sunkių pacientų, kurie negali be skubiosios pagalbos ir spec. priemonių palaikymo išbūti ir dešimt minučių. Pas mus pakliūva pacientai dėl įvairių ligų – pooperaciniai, kardiologiniai ligoniai, esant širdies ritmo sutrikimams, plaučių arterijos tromboembolijoms, sunkioms kvėpavimo takų ligoms, apsinuodijimams, epilepsijos priepuoliams, gydomi komos ištikti trauminiai ligoniai. Sveikatos sistemoje infrastruktūra nėra tiek išvystyta, kad ligonis staigiai patektų į kitą įstaigą, kuri iš tikrųjų galėtų suteikti reikiamą pagalbą. Manau, kad rajono ligoninės kol kas itin reikalingos“, - sako Intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas M.Galiauskas.
Anot jo, kadangi medicinoje itin trūksta gydytojų, darbo krūviai didoki. „Sako, jei anesteziologai pradėtų dirbti mažiau nei pusantro etato, būtų sužlugdyta Lietuvos medicina. Jei nebus tinkamos politikos ir aiškios vizijos, kuo toliau, tuo labiau trūks specialistų, nes jaunimas ateitį dabar sieja su užsieniu“, - teigia M. Galiauskas.


 
Bendradarbiauja su lenkais
Lazdijų ligoninė džiaugiasi sėkmingu bendradarbiavimu su lenkų medikais. Kaip pasakoja ligoninės vyriausiasis gydytojas V.Šimkonis, išsinuomoję uždaryto Akušerijos skyriaus patalpas lenkų okulistai čia pradėjo operuoti savo šalies pacientus, kuriems reikalinga kataraktos operacija. Vėliau paslaugų spektras išplėstas – pradėjo lazeriu operuoti ir kojų venas.
 
„Jie atsivežė operacijoms reikalingą įrangą, pacientams būtinus reikmenis. Jau atliekant pirmąsias operacijas kolegoms iš kaimyninės šalies talkino ir mūsų ligoninės medicinos personalas“, - pasakojo V.Šimkonis.
Iš Lenkijos atvykusiems pacientams šios operacijos yra nemokamos - jas kompensuoja jų šalies ligonių kasos. Nauja paslauga noriai naudojasi netoli sienos su Lietuva gyvenantys lenkai. Mat tokių operacijų Lenkijoje jiems tenka laukti apie pora metų, o pradėjus jas daryti ir Lazdijuose pasienio regiono gyventojams gerokai sutrumpėja operacijos laukimo laikas.
 
Kaip pasakoja V.Šimkonis, nauda yra abipusė, mat kaimyninės šalies chirurgai operuoja ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos piliečius, daugiausia Lazdijų rajono žmones. „Rezultatai itin geri. Pacientai išleidžiami namo tą pačią arba kitą dieną“, - pasakoja Lazdijų ligoninės vyriausiasis gydytojas. Maža to, pacientai iš Lenkijos atvažiuoja su šeimomis, apsistoja viešbučiuose ar kaimo turizmo sodybose, pamato, kaip čia gražu ir vėliau sugrįžta jau kaip turistai.
 


Kaip sanatorinė reabilitacija
„Mano galva, paslaugos Lazdijų ligoninėje užtikrinamos tikrai kokybiškai, ypač gera specialistų bazė. Pavyzdžiui, aš, kaip neurologas, turiu glaudų ryšį su traumatologais ortopedais, urologais, okulistais. Ypač didelė pagalba iš mūsų reabilitologų. Vietoje yra gera reabilitacijos bazė: ir fizioterapijos kabinetai, ir masažai, ir kineziterapija, ir vandens procedūros: įrengtas neblogas baseinas, ir purvo terapija. Praktiškai kaip sanatorinė reabilitacija, tik Lazdijų teritorijoje. Yra visos galimybės reabilituoti pacientą. Ypač patogu neįgaliesiems. Jiems nereikia važiuoti į didmiestį - Vilnių ar Kauną. Vietos gyventojai čia gauna ir konsultacijas, ir medicinines paslaugas. Esant poreikiui, pacientą galima hospitalizuoti į stacionarą“, - pasakoja gydytojas neurologas Mečislovas Šumskas.
 

Įdomu tai, kad gydytojas keturis dešimtmečius dirbo užsienyje, Gardino apskrities klinikinėje ligoninėje, kur ėjo atsakingas Nervų ligų skyriaus vedėjo pareigas. Galop sugrįžo į Lietuvą. „Man labai patinka ligoninės kolektyvas, puikios darbo sąlygos“, - sako turintis su kuo palyginti M.Šumskas.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos centre pacientams teikiamos kokybiškos gydomosios ir reabilitacinės vandens procedūros. Įgyvendinus projektą „Stacionarinių bei palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų gerinimas VšĮ Lazdijų ligoninėje“ įstaigoje buvo įrengtas balneologijos ir hidroterapijos priemonių kompleksas: baseinas, vertikali vonia, gydomieji dušai ir įvairios vonios.
 
Anot kineziterapeutės Žydrūnės Gibienės, pacientai itin pamėgę procedūras moderniame baseine. „Daugiausia pacientų, patiriančių nugaros skausmus, po sąnarių operacijų, taip pat netaisyklingos laikysenos problemų turintys vaikai. Užsiėmimuose paprastai dalyvauja trys keturi žmonės, priklausomai nuo ligos, kartais vedamas ir vienas individualus užsiėmimas. Kineziterapija vandenyje ypač naudinga, nes yra mažesnė apkrova ir tokiu būdu mažiau pakenkiama sąnariams. Būna žmonių, kurie ateina nusivylę, tarkime, po peties operacijos negalėdami pakelti rankos. Pamatytumėte, kokie jie būna laimingi, kai vėliau, po užsiėmimų vandenyje, pasiekia puikių rezultatų. Prisipažįsta, jog netikėjo, kad užsiėmimai baseine gali būti tokie naudingi jų sveikatai“, - pasakoja Ž.Gibienė.

 
Interviu 

Lazdijų rajono meras A.Margelis: „Nė vienas meras nepritaria pilotiniam projektui“

- Kaip vertinate Sveikatos apsaugos ministerijos užmojus tapti rajoninių ligoninių dalininke?

- Nežinau, kokią dalį ministerija planuoja paimti. Mano supratimu, ji turėtų vykdyti koordinuojančią funkciją, užsiimti įvairių teisės aktų rengimu. Ūkiniai gydymo įstaigų reikalai jiems būtų papildoma našta. Juolab kad savivaldybės pajėgios pačios susitvarkyti su iššūkiais ir daugelis tai daro. Žinoma, jei teisės aktai bus priimti, turėsime prisitaikyti. Vis dėlto atstovus į Seimą, Vyriausybę išsirinko žmonės. Tik nemaniau, kad valdančiųjų programa – didinti įstaigų centralizaciją bei regioninės politikos mažinimas. Tikėkimės, gal nebus priimtas šis įstatymo projektas.
 
- Ministerija rengia dar vieną gydymo įstaigų pertvarką – norima sujungti rajonų ligonines ir didesnes apskričių centruose veikiančias gydymo įstaigas. Nekelia baimės tokie sveikatos apsaugos ministro užmojai? 
- Žinot, seniai dirbu, man jau niekas baimės nekelia. Gal ministerija vertina per ekonominę prizmę, tačiau šiuo atveju iškyla ne tik ekonominiai, bet ir tam tikri socialiniai reikalai. Pastaruosius nuo medicinos irgi sunku atskirti. Rajonuose daug žmonių neturi darbo arba veda nepavyzdingą gyvenimo būdą, tad jiems būtų itin sudėtinga iš namų atokioje kaimo vietovėje patekti į centrines ligonines. Juolab kad gydymo įstaigų centralizacija, matau, irgi sudaro tik papildomas eiles tiek antriniame sveikatos priežiūros lygmenyje apskričių ligoninėse, tiek tretinio sveikatos priežiūros lygio gydymo įstaigose. Gali čia visas ligonines uždaryti ir padaryti vieną Lietuvoje. Negi jie galvojo, kad jeigu ligoninės bus apjungtos, tai čia labai didelės naudos bus? Kuo didesnė įstaigų centralizacija, tuo gyventojams mažesnis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.
 
- Kaip reagavote į Dzūkijos regione siūlomą eksperimentinį projektą, pagal kurį pagrindinis gydymas vyktų tik regionų centrų ligoninėse, o rajoninėse būtų teikiama tik būtinoji pagalba?
- Tai yra dar tik siūlymas. Kiek buvome susitikę su merais, nė vienas jų nepritaria tokiam pilotiniam projektui. Juolab kad sprendžia savivaldybių tarybos, meras - be jų pritarimo neturi tokių galių priimti sprendimus. Manau, kad tokio pilotinio projekto nebus. Šis klausimas bus keliamas ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje, kurios valdybai aš irgi priklausau.
 
- Kaip įvertintumėte savo rajono ligoninės darbą?
- Mūsų ligoninė dirba pelningai, bet yra gydymo įstaigų ir mūsų apskrityje, kurios turi nuostolio šimtus tūkstančių. Tai priklauso nuo kiekvienos įstaigos vadovo ir steigėjo – savivaldybės. Visą laiką keli reikalavimus gydymo įstaigos vadovui, kad tvarkytųsi ūkiškai, nes ligoninė negali būti nuostolinga. Svarbu teisingai sudėlioti veiksmų planus, kad įstaiga būtų valdoma efektyviai. Nepasakyčiau, kad susiduriame su dideliais iššūkiais. Sutartis su ligonių kasomis turime, mūsų ligoninė bendradarbiauja su privačiomis Lenkijos Respublikos įstaigomis, esame išnuomavę patalpas, teikiame šiuolaikiškas paslaugas. Atliekamos kojų venų lazerines operacijos, kurių Lietuvoje atliekama mažai. Plėtojama urologijos sritis. Pas mus atvyksta profesoriai tiek iš Varšuvos, tiek iš Liublino, iš kitų Lenkijos regionų. Į mūsų ligoninę atvažiuoja gydytis ne tik vietiniai, bet ir nemažai Lenkijos piliečių, nes įstojus į Europos Sąjungą ir priėmus atitinkamas direktyvas – laisvas paslaugų ir prekių judėjimas. Mūsų ligoninė, kuri yra pasienyje, ne mažėja, bet dar ir plečiasi. Mums itin aktualios ir Suvalkų trikampio problemos, tai yra saugumo klausimai. Kai lankėsi NATO štabo Lietuvoje atstovai, jie akcentavo, kad iškyla saugumo problemų - jei įvyktų kokie nors neramumai, chirurgija Lazdijuose būtų itin reikalinga. Dėl to apie tokius pilotinius projektus net negalvojame.
 
Kaip reaguotumėte, jei gydymo įstaigos vadovą, iškilus bent menkiausiam įtarimui dėl jo arba jo šeimos reputacijos, sveikatos apsaugos ministras galėtų lengvu mostu atleisti?
- Dar yra įstatymai, Konstitucija, teisės aktai. Jeigu Seimas ką nors pakeistų, gal ir būtų įmanoma. Būkime optimistai – viskas bus gerai. Visada reikia išlikti optimistais ir klausimus spręsti komunikuojant, o ne kariaujant. Juk karas niekada neduoda daug naudos. Aš esu už dialogą. Tikiu, kad sveikatos apsaugos ministras išgirs ir kitas nuomones.

 
Paciento patirtis
Prie gydytojų kabineto sutiktas rajono gyventojas Vidas Tarutis, patyręs širdies operaciją, pasakojo, kad turėjo itin nemalonios patirties Kauno gydymo įstaigoje:
„Buvau užsiregistravęs antrai valandai, bet gydytoja atėjo pavėlavusi. O penktą valandą man turėjo būti autobusas iš Kauno į Lazdijus. Paskui dar iki namų pėdinti trylika kilometrų. Taigi, prisirinko pacientų, o manęs kaip nekviečia, taip nekviečia. Žiūriu, kad jau netoli penkios. Širdies kardiogramą padarė, tad su visais popieriais įlėkiau tiesiai į kabinetą sakydamas, kiek galiu laukti. O man sako: tai nakvokite Kaune. Kiek gydausi Lazdijų ligoninėje – nieko panašaus nėra buvę.“


 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Sarkoidoze sergantis Giedrius: dabar ne pyragai

    Sarkoidoze sergantis Giedrius: dabar ne pyragai

    Mėnesį laiko trunkantis sausas kosulys, pradėjęs kristi svoris, padidėjęs nuovargis dirbant ir gyvenant tuo pačiu ritmu gali būti ...
    Paulius Butylkinas: „Dabar yra COVID-19 lūžio taškas“

    Paulius Butylkinas: „Dabar yra COVID-19 lūžio taškas“

    LSMU Kauno ligoninės šeimos gydytojas – echoskopuotojas Paulius Butylkinas (31 m.) vienas tų, kuris stebėdamas prastė...

    Budinti vaistinė


    Farmakotechnikai – toliau ant tiksinčios bombos

    Farmakotechnikai – toliau ant tiksinčios bombos

    Klausimas, užteks nuo kitų metų sausio pirmosios vaistinėse nuotolinės vaistininkų priežiūros farmakotechnikams kaip buvo iki &sca...
    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    Šaltuoju metu dažniau sergama peršalimo ligomis, pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė&ldqu...

    Sveika šeima


    Pasninkas – ne griežtesnis už dietas

    Likus beveik mėnesiui iki Kalėdų prasideda adventas. Dažnai šis laikotarpis suprantamas kaip niūrus susivaržymo metas. Tačiau, pasak etnologės Gražinos Kadžytės, toks jis negali būti. Jis turi būti viltingas. O pagal senąsias tradicijas, kartu su juo prasidedantis pasninkas įpareigoja kur kas mažiau nei šiandieną paplit...

    Sveikatos horoskopas


    Lapkričio 23 - 29 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kinija: pandemija plinta per šaldytą produkciją?

    Nuo pandemijos pradžios Kinija kaip įmanydama mėgina eliminuoti koronavirusą iš šalies, tačiau nedidelių židinių vis dar pasitaiko. Pastaruoju metu - dažniausiai įmonėse, kurios importuoja šaldyto maisto produkciją iš užsienio. Kinijos mokslininkai kelia versiją, kad koronavirusas gali plisti per ša...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Daiktų apsuptyje
    Henrikas Vaitiekūnas Daiktų apsuptyje
    Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Agnė Gaižauskienė Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Kiekvienam teks nuvykti...
    Henrikas Vaitiekūnas Kiekvienam teks nuvykti...

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica