Klaipėdos vaikų ligoninės medikai turi aiškią gydymo įstaigos viziją

Evelina Machova
2018-10-08
Klaipėdos vaikų ligoninė - likusi vienintelė šalyje savarankiška tokio profilio gydymo įstaiga. Tiesa, čia dirbantys medikai, karts nuo karto išgirstantys kalbas apie jos prijungimą prie kitos gydymo įstaigos, sako, jog sprendimų priėmėjai turėtų gerai tokį žingsnį įvertinti. Mat vaikų gydymas - specifinė sritis, kur labai greitai viskas gali pasikeisti kardinaliai, o dirbti joje gali ne kiekvienas. Beje, nepaisant to, kad gimstamumas šalyje mažėja, dėl pasikeitusio gyvenimo būdo medikams tenka vis daugiau iššūkių sprendžiant vaikų sveikatos problemas.
Klaipėdos vaikų ligoninės medikai turi aiškią gydymo įstaigos viziją
Diagnostikos skyriaus vedėja Diana Jucevičinė pasakoja, kad į jos vadovaujamą skyrių dažniausiai patenka vaikai dėl pilvo skausmų, vėmimo – problemų, kurių nebuvo įmanoma išspręsti Priėmimo skyriuje. „Mūsų tikslas - nustatyti pirminę diagnozę. Jei paaiškėja, kad vaikui inkstų ar kardiologinė patologija, tuomet jis perduodamas specializuotiems ligoninės skyriams“, - sako gydytoja.

Milžiniška atsakomybė
Klaipėdos vaikų ligoninė likusi vienintelė šalyje savarankiška tokio profilio gydymo įstaiga. Daugelis kitų šiandien kaip atskiri padaliniai prijungtos prie didelių gydymo įstaigų. Savo ruožtu klaipėdiečiai medikai sako, kad išlaikyti tokio tipo ligoninę yra svarbu, mat darbas su mažaisiais pacientais visai kitoks nei su suaugusiais.


„Nemanau, kad sprendimas Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie suaugusiųjų būtų geras. Rinkau duomenis, kokia situacija yra kitose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra devynios savarankiškos vaikų ligoninės, tokias taip pat turi Olandija, Čekija, Danija, Italija, Šveicarija. Jungtinėje Karalystėje yra net šešiolika vaikų ligoninių. Ir vaikų gydymo įstaigos, ir vaikų ligos yra visiškai kitokios. Mus prijungus prie suaugusiųjų, Lietuva taptų vienintele valstybe, neturinčia savarankiškos vaikų ligoninės“, - teigia ligoninės vadovas Virginijus Žalimas.

 
„Vaikų ligų gydytojai tam tikrais klausimais gali konsultuoti suaugusiuosius, o suaugusiųjų specialistai vengia tai daryti dėl ligų specifikos. Sunkiai prisikviečiame gydytojus specialistus, kurie pagal turimą licenciją gali dirbti ir su suaugusiais, ir su vaikais. Kodėl „bijo“ vaikų? Tai yra specifika: priežiūros, gydymo, slaugymo, maitinimo, diagnozavimo“, - sako neseniai konkursą dėl ligoninės vadovo posto laimėjęs gydytojas Virginijus Žalimas.
Ligoninė kaip ir daugelis šalies gydymo įstaigų susiduria su specialistų trūkumu. „Viena pagrindinių priežasčių – gydytojų, vaikų ligų specialistų, paruošiami vos keli. Be to, dalis specialistų baigę studijas išvyksta dirbti svetur. Kalbant apie pediatriją, specialybė nėra paklausi, nes visų pirma tai - didžiulė atsakomybė. Antra, santykis ir kontaktas ne tik su vaiku, bet ir tėvais ar globėjais“, - sako V.Žalimas.

Medikai atkreipia dėmesį ir į tai, kad pediatrija nepelnytai stumiama į šoną. Žinoma, jei skaičiuotume tik ekonomiškai, gimstamumas šalyje mažėja, tačiau vaikų sergamumas ne. Greičiau priešingai - besikeičiantis gyvenimo būdas diktuoja medikams naujus iššūkius.
Klaipėdos vaikų ligoninė teikia tiek antrinio, tiek ir tretinio lygio stacionarinę bei ambulatorinę pagalbą Klaipėdos, Telšių, Tauragės apskričių vaikučiams. Įstaiga taip pat aptarnauja Plungės ir Mažeikių miestų mažuosius pacientus, priklausančius Šiaulių apskričiai. Skubią medicinos pagalbą visą parą teikia reanimacinė išvažiuojamoji brigada.

Traumatologai Džeraldas Kazys Sivickis (kairėje) ir Aleksandr Žuk pastebi, jog vaikų traumos keičiasi, jų daugėja, nes atsiranda vis įvairesnės veiklos. Batutai vasarą tampa viena pagrindinių vaikų traumatizmo priežasčių, o pacientų srautas šiltuoju metų laiku išauga šešiasdešimt septyniasdešimt procentų. 
 
Darbas intensyvus
Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Linas Mikelis sako, jog nedideliame šešių lovų skyriuje kasmet gydoma per 900 mažųjų pacientų, o ligų diapazonas labai platus - nuo infekcinių ligų, traumų ar onkologinių susirgimų. „Esame vienintelė savarankiška vaikų ligoninė Lietuvoje, iš viso aptarnaujame trečdalį Lietuvos. Dirbame intensyviai, o kaip žmogus, iš reanimacijos skyriaus neišėjęs dvidešimt aštuonerius metus, galiu pasakyti, jog čia galima susidurti su visomis patologijomis, išskyrus geriatriją. Taigi patirties gauni su kaupu. Pediatrijoje visos ligos iki grėsmingų situacijų vystosi labai greitai. Tiksliau, greičiau nei suaugusiesiems. Kaip sakau, ateini ryte į darbą ir nežinai, kas tavęs laukia. Bet tai turi savito žavesio“, - sako L.Mikelis.

Prieš porą mėnesių Klaipėdos vaikų ligoninė gavo antrą moderniausia įranga aprūpintą reanimobilį. Pasak vedėjo, jų skyriaus specifika tokia, kad vienas gydytojas dirba skyriuje, o kitas vyksta į iškvietimus. Jei reikia, sergantį pacientą patys persiveža į ligoninę. „Šiandien esame modernūs ir mažiesiems pacientams galime užtikrinti aukščiausios kokybės paslaugas“, - sako L.Mikelis.
Diagnostikos ir gydymo procesai užtikrinami naudojant tik šiuolaikinę medicinos įrangą: echoskopai su dopleriu, kompiuterinė tomografija, endoskopai, laparoskopinė ir artroskopinė įranga, monitoriai, narkozės ir ventiliacijos aparatai, laboratorinė įranga. Tačiau, kaip sako medikai, nepaisant turimos modernios įrangos, svarbiausias turtas yra dirbantys žmonės.

Diagnostikos skyriaus vedėja Diana Jucevičienė pasakoja, kad į jos vadovaujamą skyrių dažniausiai patenka vaikai dėl pilvo skausmų, vėmimo – problemų, kurių nebuvo įmanoma išspręsti Priėmimo skyriuje. „Mūsų tikslas - nustatyti pirminę diagnozę. Jei paaiškėja, kad vaikui, tarkim, inkstų ar kardiologinė patologija, tuomet toks pacientas perduodamas specializuotiems skyriams. Dirbame intensyviai, nes skyriuje yra didelė pacientų kaita. Tarkim, vieną dieną užgriūna didelis skaičius vaikų, o po trijų dienų jie sveiki važiuoja namo, į jų vietą atsigula kiti negaluojantieji. Aišku, didžiausias krūvis tenka šiltuoju metų laiku, kai į Klaipėdą iš kitų Lietuvos miestų atvyksta turistai. Laimei, turime visas reikiamas technologijas teikti aukštos kokybės paslaugas“, - sako D.Jucevičienė.

Pasak traumatologo Džeraldo Kazio Sivickio, didžiausias darbymetis jiems būna vasaros laikotarpiu. Medikas pabrėžia, kad visuomenėje yra susidariusi klaidinga nuomonė, jog daugiausiai darbo traumatologai turi žiemą, kai spusteli šaltukas ir šaligatviai pasidengia ledu. „Kaip sakoma, žiemą krenta ir galūnes susilaužo suaugusieji, vaikai negriūna. Bet vasarą pas mus pilna nuo dviratukų, riedučių, batutų nukritusiųjų, žodžiu, veiklos netrūksta. Vasarą Klaipėdoje žmonių patrigubėja, taigi tik spėk suktis. Keičiasi vaikų traumos, jų daugėja, nes atsiranda vis įvairesnės veiklos. Anksčiau tokios traumos, kaip nukritus nuo riedžio, apskritai nebuvo. Arba kad kas nors, ką nors partrenktų elektriniu paspirtuku. Batutų parkai, kurių anksčiau irgi nebuvo, galima sakyti, jau tampa kone nuolatiniu mūsų „darbdaviu“. Vasaros laikotarpiu pacientų srautas išauga šešiasdešimt septyniasdešimt procentų“, - pasakoja Dž.K.Sivickis. 

Pediatrijos ir naujagimių patologijos skyriaus vedėja Jūratė Šuliauskaitė sako, kad ligoninėje yra specializuoti skyriai, kuriuose dirba savo sričių specialistai. Tai, kalbant apie vaikų gydymą, yra labai svarbu. Mat mažųjų pacientų būklė gali pasikeisti labai greitai ir ne visada į gera.

Apie darbo skirtumus
Paklausus, ar skiriasi slaugytojų darbas vaikų ligoninėje nuo darbo su suaugusiais, Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Daina Šutrajevienė atsako, kad dar ir kaip. Kaip rodo patirtis, ne kiekviena slaugytoja gali dirbti šioje srityje. „Esame sudarę sutartis su Klaipėdos universitetu ir Klaipėdos valstybine kolegija, kurios siunčia mums studentus įgyti praktinių įgūdžių slaugant mažuosius pacientus. Dažniausiai pas mus praktiką atlieka bendrosios praktikos slaugytojai, bet būna ir būsimų socialinių darbuotojų, slaugytojų padėjėjų. Studentams skiriamas mentorius, o mano darbas - privilioti perspektyviausius specialistus dirbti įstaigoje.
 
Deja, jauni slaugytojai gana vangiai renkasi darbą vaikų ligoninėje. Tai - specifinė sritis, nes vaikas, kada jam atliekama svarbi procedūra, kelianti nemalonius pojūčius, nejaus dėkingumo personalui, priešingai nei suaugusieji. Norint dirbti šioje srityje pats turi būti šiek tiek vaikas. Be to, dirbti turi ir su sergančiu vaiku, ir su jo „palaikymo komanda“, tai yra tėvais, seneliais, draugais. Kiekvienai procedūrai paruošti reikia laiko, procedūra gali trukti trumpai, bet paruošimas būtinas, kad nepadarytum vaikui psichologinės žalos. Tarkim, kateterio įvedimas labai skiriasi nuo suaugusių, todėl slaugytojos procedūros metu seka pasaką apie katiną, kuris gyvena ligoninėje ir arbatą vaikams išmaišo su uodega. Vienas pagrindinių tikslų - nukreipti vaiko dėmesį nuo procedūros, o tai pavyksta ne visiems. Mes esame suinteresuoti, kad kuo daugiau mūsų darbuotojų tą mokėtų daryti“, - sako D.Šutrajevienė.

Pediatrijos ir naujagimių patologijos skyriaus vedėja Jūratė Šuliauskaitė teigia, kad pediatriją pasirinko, nes tuomet atrodė, jog suaugęs žmogus gali pats prisidėti prie savo sveikatos išsaugojimo, o vaikas niekada nebūna kaltas dėl ligos, bet jam visada reikalinga pagalba. Tiesa, medikė pripažįsta, jog darbas šioje srityje nėra lengvas, atsakomybė didelė. Sergančio vaiko, ypač naujagimio būklė į blogą gali pasikeisti per valandą. „Ligoninėje yra specializuoti skyriai, kuriuose dirba savo sričių specialistai. Tai, kalbant apie vaikų gydymą, yra labai svarbu. Dirbti su vaikučiais iki metų ar dvejų trejų sunku, nes jie negali tau tiksliai pasakyti, kur skauda, kaip skauda, net ir vyresni vaikai ne visada tiksliai nusako negalavimus. Kalbant apie profesionalumą, skyriuje turime gydytoją, kuri iš naujagimio odos spalvos - melsvos, rausvos ar gelsvos - gali pasakyti diagnozę. Tokiai kvalifikacijai reikia sukaupti labai daug patirties“, - sako medikė.

Pasak Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjo Lino Mikelio, nedideliame šešių lovų skyriuje kasmet gydoma per 900 mažųjų pacientų, o ligų diapazonas labai platus - nuo infekcinių ligų, traumų ar onkologinių susirgimų. Vakarų Lietuvoje tai - vienintelė gydymo įstaiga, teikianti tokias paslaugas.

Bendravimo iššūkiai
Gydytojas traumatologas prof. Mindia Kasradze sako, jog, kalbant apie vaikų sveikatą, didžiausia problema – adinamija. „Mano vaikystė prabėgo kieme su bendraamžiais žaidžiant futbolą, krepšinį, rengiant įvairiausius gatvės sporto turnyrus. O dabar vaikų kieme bėgiojančių ir klegančių nepamatysi. Visi sėdi namuose su telefonu ar planšete rankose. Norint auginti sveikus vaikus reikia judėti daugiau ir bendrauti, tiksliau, tėvai turi būti draugai su savo vaikais“, - sako prof. M.Kasradze.
 
Pasmalsavus, ar lengva gydytojui susitarti su mažamečiu dėl tyrimų, gydytojas atviras – su vaikais visada randi bendrą kalbą. Kitas reikalas jų tėveliai, kurie dažnu atveju būna išsigandę ne ką mažiau nei mažieji pacientai, o išgąstį rodo nepasitenkinimu gydytojų darbu. Kolegai antrina ir vaikų intensyvios terapijos gydytoja bei šiuo metu laikinai Priėmimo ir skubios pagalbos skyriui vadovaujanti Dalinta Rimkuvienė.
 
„Mano darbe tai, kas susiję su medicina, nėra sunku, tam esu paruošta. Tačiau kartais bendravimas su vaikų tėvais yra rimtas iššūkis, nes daugeliu atveju jie išsigandę, nerimastingi, turintys didelių lūkesčių, o pasitaiko ir psichologiškai agresyvūs. Tokios situacijos, kai tėvai pradeda piktintis, sutrikdo skyriaus darbą bei sukelia sąmyšį tarp kitų pacientų tėvų ar globėjų. Tai turbūt sudėtingiausios situacijos kasdieniame darbe“, - pripažįsta medikė.
Nuo savaitės pradžios ligoninės Priėmimo skyriuje pradėtas taikyti šviesoforo principas, kai kiekvienas pacientas pagal sveikatos būklę gauna atitinkamos spalvos kortelę. Medikai viliasi, kad ši naujovė bus naudinga ir su mažamečiais atvykusiems tėvams, nes matydami kortelės spalvą jie galės orientuotis, kiek maždaug jiems gali tekti palaukti.
 
„Tikimės, kad tai įneš daugiau aiškumo ir galbūt nekils tiek pasipiktinimo, kai, tarkim, vienas pacientas jau laukia eilėje, bet atvykęs kitas sunkesnės būklės gauna ryškią kortelę, kuri rodo, jog pagalba jam turi būti teikiama pirmam. Visus pacientus pirmiausia įvertina slaugytoja, kuri ir skiria kortelę. Tai galbūt nuramins ir pačius tėvus. Puikiai suprantu juos: atvykę į ligoninę jie būna išsigandę, tačiau mūsų, kaip gydytojų, fizinės galimybės tokios, kad ir kaip besistengčiau, penkių ligonių vienu kartu negaliu apžiūrėti. Labai norėčiau, kad visi, nepriklausomai nuo profesijos, vieni kitiems būtume kantresni ir pagarbesni“, - sako gydytoja D.Rimkuvienė.

Ligoninės medikai priduria, kad minčių, kaip pagerinti tiek darbo organizavimą, tiek bendravimą su vaikų artimaisiais, turi. Nemažai dalykų jau yra įgyvendinę. O netolimoje ateityje Priėmimo skyriaus gydytojai ir slaugytojos baltus chalatus pakeis į spalvotus. Pasak idėjos autorių, toks sprendimas priimtas norint sumažinti baltų chalatų baimę. Gydytojai, slaugytojos ir pagalbinis personalas vilkės skirtingų spalvų chalatus – tai leis ir tėvams atskirti, kas buvo prie jų priėjęs, gydytojas ar slaugytoja.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

    Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

    Kone 45 metus gydytoju akušeriu dirbantis Ričardas Daunoravičius, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir...
    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Įsivaizduokite situaciją, kai visu kūnu jaučiate, jog smarkiai sunegalavote ir skubiai reikalinga greitoji pagalba. Tačiau atvykę ...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Jums tinkanti arbata gali atnešti daug naudos

    Arbata gaivina kūną, minkština širdį, budina mintį, sakė senovės persų gydytojas Avicenna. Kada kokią arbatą gerti, kaip ją paruošti, pasakoja prekybos tinklo „Skonis ir kvapas“ atstovas, arbatos žinovas Andrius Žilinskas.

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    PAR virusas griebė už gerklės

    Statistiniais duomenimis, apie COVID-19 plitimą pasaulyje besidalijanti informacinė svetainė „Worldometers“ skelbia, jog Pietų Afrikos Respublika (PAR) pašoko į 15 vietą ir susirgimų skaičiumi toliau vejasi tokias šalis kaip Lenkija, Meksika bei Argentina. Panašu, jog ir vakcinacijos procesai šalyje klimpsta, o ligoninės nebes...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Informacijos disbalansas
    Henrikas Vaitiekūnas Informacijos disbalansas
    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica