Klaipėdos vaikų ligoninės medikai turi aiškią gydymo įstaigos viziją

Evelina Machova
2018-10-08
Klaipėdos vaikų ligoninė - likusi vienintelė šalyje savarankiška tokio profilio gydymo įstaiga. Tiesa, čia dirbantys medikai, karts nuo karto išgirstantys kalbas apie jos prijungimą prie kitos gydymo įstaigos, sako, jog sprendimų priėmėjai turėtų gerai tokį žingsnį įvertinti. Mat vaikų gydymas - specifinė sritis, kur labai greitai viskas gali pasikeisti kardinaliai, o dirbti joje gali ne kiekvienas. Beje, nepaisant to, kad gimstamumas šalyje mažėja, dėl pasikeitusio gyvenimo būdo medikams tenka vis daugiau iššūkių sprendžiant vaikų sveikatos problemas.
Klaipėdos vaikų ligoninės medikai turi aiškią gydymo įstaigos viziją
Diagnostikos skyriaus vedėja Diana Jucevičinė pasakoja, kad į jos vadovaujamą skyrių dažniausiai patenka vaikai dėl pilvo skausmų, vėmimo – problemų, kurių nebuvo įmanoma išspręsti Priėmimo skyriuje. „Mūsų tikslas - nustatyti pirminę diagnozę. Jei paaiškėja, kad vaikui inkstų ar kardiologinė patologija, tuomet jis perduodamas specializuotiems ligoninės skyriams“, - sako gydytoja.

Milžiniška atsakomybė
Klaipėdos vaikų ligoninė likusi vienintelė šalyje savarankiška tokio profilio gydymo įstaiga. Daugelis kitų šiandien kaip atskiri padaliniai prijungtos prie didelių gydymo įstaigų. Savo ruožtu klaipėdiečiai medikai sako, kad išlaikyti tokio tipo ligoninę yra svarbu, mat darbas su mažaisiais pacientais visai kitoks nei su suaugusiais.


„Nemanau, kad sprendimas Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie suaugusiųjų būtų geras. Rinkau duomenis, kokia situacija yra kitose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra devynios savarankiškos vaikų ligoninės, tokias taip pat turi Olandija, Čekija, Danija, Italija, Šveicarija. Jungtinėje Karalystėje yra net šešiolika vaikų ligoninių. Ir vaikų gydymo įstaigos, ir vaikų ligos yra visiškai kitokios. Mus prijungus prie suaugusiųjų, Lietuva taptų vienintele valstybe, neturinčia savarankiškos vaikų ligoninės“, - teigia ligoninės vadovas Virginijus Žalimas.

 
„Vaikų ligų gydytojai tam tikrais klausimais gali konsultuoti suaugusiuosius, o suaugusiųjų specialistai vengia tai daryti dėl ligų specifikos. Sunkiai prisikviečiame gydytojus specialistus, kurie pagal turimą licenciją gali dirbti ir su suaugusiais, ir su vaikais. Kodėl „bijo“ vaikų? Tai yra specifika: priežiūros, gydymo, slaugymo, maitinimo, diagnozavimo“, - sako neseniai konkursą dėl ligoninės vadovo posto laimėjęs gydytojas Virginijus Žalimas.
Ligoninė kaip ir daugelis šalies gydymo įstaigų susiduria su specialistų trūkumu. „Viena pagrindinių priežasčių – gydytojų, vaikų ligų specialistų, paruošiami vos keli. Be to, dalis specialistų baigę studijas išvyksta dirbti svetur. Kalbant apie pediatriją, specialybė nėra paklausi, nes visų pirma tai - didžiulė atsakomybė. Antra, santykis ir kontaktas ne tik su vaiku, bet ir tėvais ar globėjais“, - sako V.Žalimas.

Medikai atkreipia dėmesį ir į tai, kad pediatrija nepelnytai stumiama į šoną. Žinoma, jei skaičiuotume tik ekonomiškai, gimstamumas šalyje mažėja, tačiau vaikų sergamumas ne. Greičiau priešingai - besikeičiantis gyvenimo būdas diktuoja medikams naujus iššūkius.
Klaipėdos vaikų ligoninė teikia tiek antrinio, tiek ir tretinio lygio stacionarinę bei ambulatorinę pagalbą Klaipėdos, Telšių, Tauragės apskričių vaikučiams. Įstaiga taip pat aptarnauja Plungės ir Mažeikių miestų mažuosius pacientus, priklausančius Šiaulių apskričiai. Skubią medicinos pagalbą visą parą teikia reanimacinė išvažiuojamoji brigada.

Traumatologai Džeraldas Kazys Sivickis (kairėje) ir Aleksandr Žuk pastebi, jog vaikų traumos keičiasi, jų daugėja, nes atsiranda vis įvairesnės veiklos. Batutai vasarą tampa viena pagrindinių vaikų traumatizmo priežasčių, o pacientų srautas šiltuoju metų laiku išauga šešiasdešimt septyniasdešimt procentų. 
 
Darbas intensyvus
Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Linas Mikelis sako, jog nedideliame šešių lovų skyriuje kasmet gydoma per 900 mažųjų pacientų, o ligų diapazonas labai platus - nuo infekcinių ligų, traumų ar onkologinių susirgimų. „Esame vienintelė savarankiška vaikų ligoninė Lietuvoje, iš viso aptarnaujame trečdalį Lietuvos. Dirbame intensyviai, o kaip žmogus, iš reanimacijos skyriaus neišėjęs dvidešimt aštuonerius metus, galiu pasakyti, jog čia galima susidurti su visomis patologijomis, išskyrus geriatriją. Taigi patirties gauni su kaupu. Pediatrijoje visos ligos iki grėsmingų situacijų vystosi labai greitai. Tiksliau, greičiau nei suaugusiesiems. Kaip sakau, ateini ryte į darbą ir nežinai, kas tavęs laukia. Bet tai turi savito žavesio“, - sako L.Mikelis.

Prieš porą mėnesių Klaipėdos vaikų ligoninė gavo antrą moderniausia įranga aprūpintą reanimobilį. Pasak vedėjo, jų skyriaus specifika tokia, kad vienas gydytojas dirba skyriuje, o kitas vyksta į iškvietimus. Jei reikia, sergantį pacientą patys persiveža į ligoninę. „Šiandien esame modernūs ir mažiesiems pacientams galime užtikrinti aukščiausios kokybės paslaugas“, - sako L.Mikelis.
Diagnostikos ir gydymo procesai užtikrinami naudojant tik šiuolaikinę medicinos įrangą: echoskopai su dopleriu, kompiuterinė tomografija, endoskopai, laparoskopinė ir artroskopinė įranga, monitoriai, narkozės ir ventiliacijos aparatai, laboratorinė įranga. Tačiau, kaip sako medikai, nepaisant turimos modernios įrangos, svarbiausias turtas yra dirbantys žmonės.

Diagnostikos skyriaus vedėja Diana Jucevičienė pasakoja, kad į jos vadovaujamą skyrių dažniausiai patenka vaikai dėl pilvo skausmų, vėmimo – problemų, kurių nebuvo įmanoma išspręsti Priėmimo skyriuje. „Mūsų tikslas - nustatyti pirminę diagnozę. Jei paaiškėja, kad vaikui, tarkim, inkstų ar kardiologinė patologija, tuomet toks pacientas perduodamas specializuotiems skyriams. Dirbame intensyviai, nes skyriuje yra didelė pacientų kaita. Tarkim, vieną dieną užgriūna didelis skaičius vaikų, o po trijų dienų jie sveiki važiuoja namo, į jų vietą atsigula kiti negaluojantieji. Aišku, didžiausias krūvis tenka šiltuoju metų laiku, kai į Klaipėdą iš kitų Lietuvos miestų atvyksta turistai. Laimei, turime visas reikiamas technologijas teikti aukštos kokybės paslaugas“, - sako D.Jucevičienė.

Pasak traumatologo Džeraldo Kazio Sivickio, didžiausias darbymetis jiems būna vasaros laikotarpiu. Medikas pabrėžia, kad visuomenėje yra susidariusi klaidinga nuomonė, jog daugiausiai darbo traumatologai turi žiemą, kai spusteli šaltukas ir šaligatviai pasidengia ledu. „Kaip sakoma, žiemą krenta ir galūnes susilaužo suaugusieji, vaikai negriūna. Bet vasarą pas mus pilna nuo dviratukų, riedučių, batutų nukritusiųjų, žodžiu, veiklos netrūksta. Vasarą Klaipėdoje žmonių patrigubėja, taigi tik spėk suktis. Keičiasi vaikų traumos, jų daugėja, nes atsiranda vis įvairesnės veiklos. Anksčiau tokios traumos, kaip nukritus nuo riedžio, apskritai nebuvo. Arba kad kas nors, ką nors partrenktų elektriniu paspirtuku. Batutų parkai, kurių anksčiau irgi nebuvo, galima sakyti, jau tampa kone nuolatiniu mūsų „darbdaviu“. Vasaros laikotarpiu pacientų srautas išauga šešiasdešimt septyniasdešimt procentų“, - pasakoja Dž.K.Sivickis. 

Pediatrijos ir naujagimių patologijos skyriaus vedėja Jūratė Šuliauskaitė sako, kad ligoninėje yra specializuoti skyriai, kuriuose dirba savo sričių specialistai. Tai, kalbant apie vaikų gydymą, yra labai svarbu. Mat mažųjų pacientų būklė gali pasikeisti labai greitai ir ne visada į gera.

Apie darbo skirtumus
Paklausus, ar skiriasi slaugytojų darbas vaikų ligoninėje nuo darbo su suaugusiais, Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Daina Šutrajevienė atsako, kad dar ir kaip. Kaip rodo patirtis, ne kiekviena slaugytoja gali dirbti šioje srityje. „Esame sudarę sutartis su Klaipėdos universitetu ir Klaipėdos valstybine kolegija, kurios siunčia mums studentus įgyti praktinių įgūdžių slaugant mažuosius pacientus. Dažniausiai pas mus praktiką atlieka bendrosios praktikos slaugytojai, bet būna ir būsimų socialinių darbuotojų, slaugytojų padėjėjų. Studentams skiriamas mentorius, o mano darbas - privilioti perspektyviausius specialistus dirbti įstaigoje.
 
Deja, jauni slaugytojai gana vangiai renkasi darbą vaikų ligoninėje. Tai - specifinė sritis, nes vaikas, kada jam atliekama svarbi procedūra, kelianti nemalonius pojūčius, nejaus dėkingumo personalui, priešingai nei suaugusieji. Norint dirbti šioje srityje pats turi būti šiek tiek vaikas. Be to, dirbti turi ir su sergančiu vaiku, ir su jo „palaikymo komanda“, tai yra tėvais, seneliais, draugais. Kiekvienai procedūrai paruošti reikia laiko, procedūra gali trukti trumpai, bet paruošimas būtinas, kad nepadarytum vaikui psichologinės žalos. Tarkim, kateterio įvedimas labai skiriasi nuo suaugusių, todėl slaugytojos procedūros metu seka pasaką apie katiną, kuris gyvena ligoninėje ir arbatą vaikams išmaišo su uodega. Vienas pagrindinių tikslų - nukreipti vaiko dėmesį nuo procedūros, o tai pavyksta ne visiems. Mes esame suinteresuoti, kad kuo daugiau mūsų darbuotojų tą mokėtų daryti“, - sako D.Šutrajevienė.

Pediatrijos ir naujagimių patologijos skyriaus vedėja Jūratė Šuliauskaitė teigia, kad pediatriją pasirinko, nes tuomet atrodė, jog suaugęs žmogus gali pats prisidėti prie savo sveikatos išsaugojimo, o vaikas niekada nebūna kaltas dėl ligos, bet jam visada reikalinga pagalba. Tiesa, medikė pripažįsta, jog darbas šioje srityje nėra lengvas, atsakomybė didelė. Sergančio vaiko, ypač naujagimio būklė į blogą gali pasikeisti per valandą. „Ligoninėje yra specializuoti skyriai, kuriuose dirba savo sričių specialistai. Tai, kalbant apie vaikų gydymą, yra labai svarbu. Dirbti su vaikučiais iki metų ar dvejų trejų sunku, nes jie negali tau tiksliai pasakyti, kur skauda, kaip skauda, net ir vyresni vaikai ne visada tiksliai nusako negalavimus. Kalbant apie profesionalumą, skyriuje turime gydytoją, kuri iš naujagimio odos spalvos - melsvos, rausvos ar gelsvos - gali pasakyti diagnozę. Tokiai kvalifikacijai reikia sukaupti labai daug patirties“, - sako medikė.

Pasak Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjo Lino Mikelio, nedideliame šešių lovų skyriuje kasmet gydoma per 900 mažųjų pacientų, o ligų diapazonas labai platus - nuo infekcinių ligų, traumų ar onkologinių susirgimų. Vakarų Lietuvoje tai - vienintelė gydymo įstaiga, teikianti tokias paslaugas.

Bendravimo iššūkiai
Gydytojas traumatologas prof. Mindia Kasradze sako, jog, kalbant apie vaikų sveikatą, didžiausia problema – adinamija. „Mano vaikystė prabėgo kieme su bendraamžiais žaidžiant futbolą, krepšinį, rengiant įvairiausius gatvės sporto turnyrus. O dabar vaikų kieme bėgiojančių ir klegančių nepamatysi. Visi sėdi namuose su telefonu ar planšete rankose. Norint auginti sveikus vaikus reikia judėti daugiau ir bendrauti, tiksliau, tėvai turi būti draugai su savo vaikais“, - sako prof. M.Kasradze.
 
Pasmalsavus, ar lengva gydytojui susitarti su mažamečiu dėl tyrimų, gydytojas atviras – su vaikais visada randi bendrą kalbą. Kitas reikalas jų tėveliai, kurie dažnu atveju būna išsigandę ne ką mažiau nei mažieji pacientai, o išgąstį rodo nepasitenkinimu gydytojų darbu. Kolegai antrina ir vaikų intensyvios terapijos gydytoja bei šiuo metu laikinai Priėmimo ir skubios pagalbos skyriui vadovaujanti Dalinta Rimkuvienė.
 
„Mano darbe tai, kas susiję su medicina, nėra sunku, tam esu paruošta. Tačiau kartais bendravimas su vaikų tėvais yra rimtas iššūkis, nes daugeliu atveju jie išsigandę, nerimastingi, turintys didelių lūkesčių, o pasitaiko ir psichologiškai agresyvūs. Tokios situacijos, kai tėvai pradeda piktintis, sutrikdo skyriaus darbą bei sukelia sąmyšį tarp kitų pacientų tėvų ar globėjų. Tai turbūt sudėtingiausios situacijos kasdieniame darbe“, - pripažįsta medikė.
Nuo savaitės pradžios ligoninės Priėmimo skyriuje pradėtas taikyti šviesoforo principas, kai kiekvienas pacientas pagal sveikatos būklę gauna atitinkamos spalvos kortelę. Medikai viliasi, kad ši naujovė bus naudinga ir su mažamečiais atvykusiems tėvams, nes matydami kortelės spalvą jie galės orientuotis, kiek maždaug jiems gali tekti palaukti.
 
„Tikimės, kad tai įneš daugiau aiškumo ir galbūt nekils tiek pasipiktinimo, kai, tarkim, vienas pacientas jau laukia eilėje, bet atvykęs kitas sunkesnės būklės gauna ryškią kortelę, kuri rodo, jog pagalba jam turi būti teikiama pirmam. Visus pacientus pirmiausia įvertina slaugytoja, kuri ir skiria kortelę. Tai galbūt nuramins ir pačius tėvus. Puikiai suprantu juos: atvykę į ligoninę jie būna išsigandę, tačiau mūsų, kaip gydytojų, fizinės galimybės tokios, kad ir kaip besistengčiau, penkių ligonių vienu kartu negaliu apžiūrėti. Labai norėčiau, kad visi, nepriklausomai nuo profesijos, vieni kitiems būtume kantresni ir pagarbesni“, - sako gydytoja D.Rimkuvienė.

Ligoninės medikai priduria, kad minčių, kaip pagerinti tiek darbo organizavimą, tiek bendravimą su vaikų artimaisiais, turi. Nemažai dalykų jau yra įgyvendinę. O netolimoje ateityje Priėmimo skyriaus gydytojai ir slaugytojos baltus chalatus pakeis į spalvotus. Pasak idėjos autorių, toks sprendimas priimtas norint sumažinti baltų chalatų baimę. Gydytojai, slaugytojos ir pagalbinis personalas vilkės skirtingų spalvų chalatus – tai leis ir tėvams atskirti, kas buvo prie jų priėjęs, gydytojas ar slaugytoja.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris