Klaipėdos universitetinėje ligoninėje be mokslo medicina neįsivaizduojama

Gintarė Kaminskienė
2015-09-08
Klaipėdos universitetinėje ligoninei (KUL) pastarieji metai – derlingi. Net keturi įstaigos specialistai apsigynė daktaro disertacijas. Dabar doktorantūroje studijuoja ir disertacijas ruošia dar keturi medikai. Gydymo įstaigos medikai įsitikinę, kad mokslas – būtina sąlyga tinkamai ir efektyviai sveikatos priežiūrai bei geriems jos rezultatams. Todėl čia dirbantiems specialistams visuomet stengiamasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas mokslinei veiklai plėtoti.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje be mokslo medicina neįsivaizduojama
Per pastarąjį dešimtmetį disertacijas apsigynė trylika Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojų, o keturi iš jų – per paskutiniuosius metus. Nuotraukoje jau daktaro laipsnį turintys ir disertacijas šiuo metu ruošiantys specialistai (iš kairės): vyriausiojo gydytojo pavaduotojas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas Gintautas Virketis, pilvo chirurgas dr. Dainius Šimčikas, chirurgė med. dr. Agnė Čižauskaitė, pilvo chirurgas Vitalijus Eismontas, urologas med. dr. Mindaugas Danilevičius, neurologė med. dr. Loreta Kalasūnienė.

Skatinama tobulėti
Kitąmet veiklos keturiasdešimtmetį minėsianti Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) šiuo metu yra viena didžiausių gydymo įstaigų šalyje. Ligoninėje dirba apie 1700 darbuotojų, iš kurių daugiau nei tūkstantis šimtas – medikų.
Anot vyriausiojo gydytojo pavaduotojo Virgilijaus Vanago, svarbią reikšmę KUL turi ne tik teikiamos aukštos kokybės, kvalifikuotos, specializuotos ambulatorinės-konsultacinės ir stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, bet ir mokslo tiriamasis, pedagoginis darbas.
„Ligoninėje vykdomi moksliniai tyrimai, vyksta studentų bei podiplominis gydytojų mokymas. Bendradarbiaujame su šalies ir užsienio universitetais, aukštosiomis mokyklomis, kolegijomis, sudarytos sutartys su sporto klubais ir kitomis įstaigomis bei organizacijomis, dalyvaujame Europos Sąjungos, NATO organizuojamuose renginiuose, projektuose“, – pasakoja vyriausiojo gydytojo pavaduotojas.
KUL per pastaruosius penkerius metus jau įvyko aštuoniolika tarptautinių ir dvidešimt respublikinių konferencijų. Nuolat organizuojami tarptautiniai mokomieji seminarai, kuriuose kvalifikaciją kelia medikai iš Latvijos, Baltarusijos, Kazachstano, Ispanijos, Rusijos ir kitų šalių. Šalies ir užsienio moksliniuose leidiniuose publikuota daugiau nei 120 ligoninės specialistų parengtų mokslinių straipsnių.
Be to, KUL yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto internatūros bei podiplominio gydytojų rengimo bazė. Per pastaruosius penkerius metus internatūrą ligoninėje atliko per 117 internų, podiplomines rezidentūros studijas tęsė per 140 medikų.
„Ligoninėje dirbantys medicinos mokslų, habilituoti daktarai, profesoriai ir docentai kartu su kitais įstaigos gydytojais bei slaugytojomis skaito paskaitas ir veda praktinius užsiėmimus Klaipėdos universiteto, Klaipėdos ir kitų Lietuvos kolegijų kolegijos studentams, gydytojų ir slaugos specialistų tobulinimo kursuose, ruošia ir skaito pranešimus konferencijose. Mokslas – būtina sąlyga tinkamai ir efektyviai sveikatos priežiūrai bei geriems jos rezultatams. Todėl čia dirbantiems specialistams visuomet stengiamasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas mokslinei veiklai plėtoti“, – teigia V.Vanagas.
KUL gali pasigirti mokslinę veiklą vykdančių specialistų gausa: čia dirba 26 medicinos mokslų ir habilituoti daktarai. Per pastarąjį dešimtmetį disertacijas apsigynė trylika ligoninės gydytojų, o keturi iš jų – per paskutiniuosius metus. „Tai - gydytojai chirurgai Agnė Čižauskaitė, Dainius Šimčikas, gydytojas urologas Mindaugas Danilevičius, kurie disertacijas ruošė ir apsigynė Vokietijos klinikose, ir gydytoja neurologė Loreta Kalasūnienė. Šiuo metu doktorontūroje studijuoja ir disertacijas ruošia dar keturi: gydytojas anesteziologas-reanimatologas, vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Gintautas Virketis, gydytojas pilvo chirurgas Vitalijus Eismontas, gydytojas onkologas chemoterapeutas Alvydas Česas, anesteziologijos-intensyvios terapijos slaugytoja Lina Šakienė“, – išvardija vyriausiojo gydytojo pavaduotojas.
 
Patogumui – mokslinė biblioteka
„Ligoninei tapus universitetine, bibliotekos reikšmė dar labiau išaugo. Be naujausios medicinos mokslo informacijos būtų neįmanomas profesinis medikų tobulėjimas“, – įsitikinęs vienas įstaigos vadovų.
Tad KUL veikia Lietuvos medicinos bibliotekos filialas. Be bibliotekoje esančių spausdintų leidinių, lankytojai medicinos informacijos paieškai gali naudotis nemokama prieiga prie 12 elektroninių duomenų bazių. Bibliotekos fondą sudaro knygos, žurnalai ir kiti dokumentai, daugiau kaip 8 tūkstančiai egzempliorių: iš jų beveik 5 tūkstančiai medicinos mokslų ir daugiau kaip 3 tūkstančių visuomenės sveikatos mokslų knygų. Taip pat prenumeruojami 32 moksliniai žurnalai. Iš jų 17 lietuvių ir 15 užsienio kalbomis.
„Bibliotekoje moksline informacija naudojasi KUL ir kitų regiono gydymo įstaigų darbuotojai, mokymo įstaigų dėstytojai bei studentai. Bendradarbiaujame su Lietuvos medicinos biblioteka, iš kurios gauname ne tik naujausias žinias, bet ir metodinę pagalbą“, – sako vyriausiojo gydytojo pavaduotojas.
 
Planuoja klinikinius tyrimus
KUL Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus pilvo chirurgas med. dr. Dainius Šimčikas pasakojo, kad mokslinę veiklą pradėjo rezidentūros metais. „Dalį rezidentūros atlikau, kartu buvau ir mokslinis bendradarbis Vokietijos Heidelbergo universiteto Chirurgijos klinikoje. Kadangi esu pilvo chirurgas, o šiuo metu ir koloproktologas, mane domina tyrimai, susiję su storąja žarna. Tad doktorantūros metu Vokietijoje atlikau tyrimus su šio vidaus organo vėžio ląstelėmis.
Tiesa, rezidentūros metais disertaciją rašyti buvo labai sudėtinga. Tačiau pradėjus dirbti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sulaukiau paskatinimo tęsti mokslinę veiklą, atitinkamai buvo sudarytas ir mano darbo grafikas. Tai rodo administracijos vadovo teigiamą požiūrį į mokslinę veiklą. O ir savaime suprantama, kad universitetinėje ligoninėje mokslas turi eiti greta praktikos. Kitaip progresas nebūtų įsivaizduojamas“, – mano med. dr. D.Šimčikas. Medikas šiuo metu svarsto apie mokslinio darbo tęsimą klinikiniu lygmeniu.

 
Indėlis į realaus vaisto pritaikymą
Storosios žarnos vėžį tyrė ir KUL Krūtų chirurgijos sektoriaus Onkologijos chemoterapijos klinikos gydytoja chirurgė med. dr. Agnė Čižauskaitė. Anot medikės, jos mokslinė veikla prisidėjo prie realaus klinikinio vaisto pritaikymo klinikiniame darbe.
„Savo moksliniais tyrimais įrodžiau, jog sulforofanas stabdo vėžio augimą, žudo vėžines ląsteles tokiomis koncentracijomis, kurios neturi toksinio poveikio normalioms organizmo ląstelėms.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje šiuo metu dirbu Krūtų chirurgijos sektoriuje gydytoja chirurge. Todėl kasdien susiduriu su vėžiu sergančiomis pacientėmis. Multidisciplininių gydytojų aptarimų metu pasitaiko atvejų, kuomet medicinos pažanga yra bejėgė prieš šią dažniausią tarp moterų nustatomą grėsmingą ligą. Taigi nauji vaistai, diagnostikos ir operaciniai metodai kaskart yra viltis su liga kovojančioms moterims bei gydytojams onkologams“, – įsitikinusi specialistė.
 
Naujos minimaliai invazinės operacijos
KUL urologijos skyriaus gydytojas urologas med. dr. Mindaugas Danilevičius mano, kad uostamiesčio universitetinėje ligoninėje sudarytos visos sąlygos siekti geriausių rezultatų. „Klaipėdos universitetinė ligoninė viena perspektyviausių gydymo įstaigų šalyje, per pakankamai trumpą laiką subūrusi gausų mokslininkų kolektyvą, sudariusi visas sąlygas tobulėti, stažuotis bei dirbti savo srityje klinikinį ir mokslinį darbą, palaikanti mokslininkų bendradarbiavimą su kitais universitetais ir klinikomis Lietuvoje bei užsienyje, remianti tokius projektus. Todėl esant tokioms palankioms sąlygoms tobulėti, visada galime siekti geriausių rezultatų.
Šiandien šlapimo nelaikymui gydyti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje naudojamos šiuolaikiškos, minimaliai invazyvios pošlaplinio raiščio implantacijos operacijos, kurių efektyvumas mūsų ligoninėje siekia net 93 procentus, o komplikacijų skaičius labai minimalus ir retai pasitaikantis. Mano mokslinio darbo tematika tiesiogiai susijusi su klinikine veikla, todėl visa tai kasdien pritaikoma klinikinėje praktikoje. KUL mokslinei veiklai, kuri paremta operaciniu gydymu, naujomis minimaliai invaziomis operacijomis, sudarytos visos sąlygos.
Kartu žengiame pirmyn klinikiniame darbe pritaikydami naujas žinias ir naujus šlapimo nelaikymo bei dubens organų nusileidimo gydymo būdus. Šiuo metu pradėjome taikyti vienintelį vakarų Lietuvoje detalų urodinaminį paciento ištyrimą, šlapimo nelaikymui diagnozuoti ir diferencijuoti tarp visų šlapimo nelaikymo formų.
O pritaikant naujausias, mokslų pagrįstas medicinines technologijas, greičiau ir tiksliau nustatomi susirgimai, pasiekiami geri ir labai geri gydymo rezultatai“, – pasakoja dr. M.Danilevičius.
 
Gerina ligų diagnostiką ir gydymą
KUL vertebroneurologijos skyriaus neurologė med. dr. Loreta Kalasūnienė akcentuoja, kad neurologinių ligų, psichikos reiškinių paveldėjimo problema iki šiol nėra išspręsta. Tačiau galimybė plėtoti mokslinę veiklą KUL leidžia gerinti diagnostiką ir gydymą. „Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbdama gydytoja neurologe turiu galimybę plėtoti ir pradėtą mokslinę veiklą. Tad toliau tęsiu mokslinį darbą apie asmenybės bruožus, pacientų, sergančių išsėtine skleroze, gyvenimo kokybę. Tai vykdau kartu su ligoninės medikais Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įsteigtame išsėtinės sklerozės centre, kuriame diagnozuojami, gydomi ir stebimi šia liga sergantys Vakarų Lietuvos regiono pacientai. Nustatyta, kad daugėja asmenų, kuriems pasireiškia kognityvinių funkcijų sutrikimai, ypač atminties blogėjimas. Pritaikius mano doktorantūros studijų metu įsisavintą metodiką, gerėja diagnostikos ir gydymo galimybės pacientams, turintiems atminties sutrikimų, pasiekiami geresni gydymo rezultatai“, – teigia med. dr. L.Kalasiūnienė.
Naujų medicinos mokslų daktarų patirtis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, anot vyriausiojo gydytojo pavaduotojo V.Vanago, liudija faktą, kad įrodomosios medicinos pagrindas – mokslas, integruojantis naujas žinias ir naujas technologijas.
 
Tarp kitko
KUL skiria didelį dėmesį tarptautiniam bendradarbiavimui.
1991 metais pasirašyta pirmoji sutartis ir pradėta tarptautinė klubo sąnario protezavimo programa su Karlskronos miesto Švedijoje ligonine.
1992 metais pradėta bendra tarptautinė programa su Karlskronos miesto ligonine „Reprodukcinė sveikata Klaipėdos krašte“.
1994 metais pradėta mokomoji draugystės ir bendradarbiavimo programa su Klyvlendo (JAV) universitetinių klinikų specialistais „Vilties partnerystė“ veido ir žandikaulių chirurgijos srityje.
1995 metais pradėta vykdyti tarptautinė insulto profilaktikos ir kontrolės programa.
1998 metais pradėtas bendradarbiavimas su Prancūzijos otologijos ir otoneurochirurgijos institutu.
1998 metais pradėta vykdyti tarptautinė laboratorijų kokybės kontrolės programa „Labquality“ (Suomija).
2008 metais ligoninė tapo Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos (HOSPEEM) nare.
2013 metais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Mogiliovo srities (Baltarusijos Respublika) sveikatos apsaugos valdyba.
 
Disertacijų anonsai

KUL Vyriausiojo gydytojo pavaduotojas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas doktorantas Gintautas Virketis: 

„Skubiosios medicinos pagalbos valdymo tobulinimas“

Skubioji medicinos pagalba vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį bet kurios šalies sveikatos priežiūros sistemos viduje. Skubiosios
medicininės pagalbos valdymui ir paslaugų teikimui pasaulyje skiriamas didelis dėmesys. Lietuvoje skubiosios medicinos pagalbos valdymas glaudžiai siejasi su nuolat vykdomomis pertvarkomis sveikatos priežiūros sistemoje.

Klaipėdos universitete rengiama disertacija neapima visko ir neparodo visų optimalių sprendimų, bet tikėtina, kad prisidės prie vadybos iniciatyvų ir skatins tęsti toliau mokslinius tyrinėjimo darbus, kurie keistų esamą situaciją, kad gerėtų pacientų srautų reguliavimas ir prieinamumas, tuo pačiu pagerinant teikiamų paslaugų kokybę.

 
KUL Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus gydytojas pilvo chirurgas doktorantasVitalijus Eismontas:

,,Po visos skydliaukės pašalinimo operacijos išsivysčiusios hipokalcemijos rizikos veiksniai ir jų klinikinė vertė“

Tyrimo tikslas - nustatyti faktorių, lemiančių pooperacinės hipokalcemijos susiformavimą po visos skydliaukės pašalinimo, klinikinę vertę. Įvertinti šių faktorių reikšmę renkantis ligonio paruošimo operacijai taktiką siekiant sumažinti hipokalcemijos dažnį po visos skydliaukės pašalinimo operacijos (visiškos tiroidektomijos).
Po visos skydliaukės pašalinimo operacijos daliai pacientų sumažėja kalcio koncentracija kraujyje. Taip atsitinka dėl to, kad prie skydliaukės glaudžiasi 4 mažytės liaukutės, vadinamos prieskydinėmis liaukomis. Jos gamina kalcio koncentraciją kraujyje reguliuojantį paratiroidinį hormoną. Atliekant operaciją, šios liaukutės yra išsaugomos, tačiau šalinant skydliaukę jos neretai neišvengiamai traumuojamos dėl jų individualaus išsidėstymo. Sumažėjus kalcio kiekiui kraujyje po visos skydliaukės pašalinimo operacijos ir išryškėjus klinikiniams hipokalcemijos reiškiniams įprastai skiriami kalcio ir vitamino D preparatai. Remiantis ankstesnių mokslinių tyrimų duomenimis ir nustačius šio tyrimo pacientų rizikos veiksnius hipokalcemijos susiformavimui, galimai kai kuriais atvejais jau prieš operaciją būtų nustatoma didesnė pacientų pooperacinės hipokalcemijos susiformavimo rizika nei įprastai, dėl ko būtų išvengiama ryškių pooperacinių hipokalcemijų. Šio tyrimo duomenys ir rezultatai leistų ateityje jau prieš operaciją įtarti padidintą pooperacinės hipokalcemijos susiformavimo riziką ir imtis atitinkamų priemonių jai sumažinti ar išvengti.

 
KUL Anesteziologijos reanimatologijos klinikos anesteziologijos– intensyvios terapijos slaugytoja dokotantė Lina Šakienė:

„Pacientų sergančių virškinamojo trakto ligomis informacijos poreikis prieš ir po operaciniuose perioduose“

Darbo, rengiamo Turku universitete, Suomijoje, tikslas yra išsiaiškinti ir išnagrinėti, kokie klausimai yra svarbūs pacientams, sergantiems virškinamojo trakto ligomis, prieš ir po operaciniuose perioduose. Savo darbu siekiu pagerinti pacientų informuotumą, įtraukiant pacientą kaip aktyvų dalyvį ligos gydymo ir slaugos procesuose. Pateikus informaciją ligoniui nurodytame informacijos šaltinyje, tikiuosi pacientams bei jų artimiesiems padėti išvengti klaidingos informacijos, kurios apstu internete. Atlikus pacientams aktualiausių klausimų analizę, klausimai buvo suskirstyti į atskiras grupes. Šiuo metu kuriamas informacijos pateikimo modelis, padėsiantis rasti atsakymus į pacientams rūpimus klausimus.

 
KUL Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus pilvo chirurgas dr. Dainius Šimčikas: 

„Sulforafano poveikis storosios žarnos vėžio ląstelėms gydomoms FOLFOX“


Disertacija paruošta ir apginta Karlo Ruprechto universiteto chirurgijos klinikoje, esančiame Heidelbergo mieste Vokietijoje.
Anksčiau atlikti klinikiniai tyrimai patvirtina, kad sulforofanas yra saugus ir gerai toleruojamas pacientų, sergančių piktybiniais navikais. Vis dėlto dar nėra galutinių išvadų apie šios medžiagos toksiškumą dėl patikimų įrodymų trūkumo. Ankstesnių tyrimų ir mūsų eksperimentų rezultatai rodo, kad sulforofanas yra netoksiškas gėrybinėms ląstelėms ir gyvūnams. Todėl tyriau, kaip veikia FOLFOX ir sulforofano kombinacija į storosios žarnos vėžines ląsteles. Šio darbo rezultatais pirmą kartą įrodėme, kad sulforofanas turi teigiamą pridėtinį poveikį FOLFOX terapijai gydant vėžines ląsteles dvimatėje ląstelių kultūroje. Be to, pirmą kartą įrodyta, kad minėtoji medžiaga padeda FOLFOX slopinti sferų formavimąsi trijų dimensijų ląstelių kultūros modelyje, kuris panašus į mikrometastazių formavimąsi in vivo. Todėl gydytojai gali kombinuoti sulforofaną su chemoterapija, siekiant sumažinti šalutinį jos poveikį ir pagerinti gydymo rezultatus, ypač sergant atspariu chemoterapijai vėžiu.

 
KUL vertebroneurologijos skyriaus neurologė med. dr. Loreta Kalasūnienė:

„Biologinių ir aplinkos veiksnių sąsajos su intelektine negalia ir kognityvinėmis funkcijomis bei asmenybės bruožais“

Atliktas kompleksinis asmenų su intelektine negalia tyrimas – aplinkos, genetinių ar daugialypių veiksnių, biopsichosocialinio, sąveikaujančių reiškinių sistemos modelio kontekste. Darbe apibendrinta institucionalizuotų asmenų su intelektine negalia, sergamumo gretutinėmis ligomis struktūra, intelektinės negalios laipsnio ryšys su socialinės aplinkos veiksniais. Siekiant pagrįsti sisteminius paveldėjimo, intelekto ir asmenybės bruožų ryšius atliktas dvynių, kuriems buvo nustatytas zigotiškumas, naudojant molekulinius žymenis, tyrimas. Tai pirmas tokio pobūdžio didelės apimties dvynių tyrimas Lietuvoje, kuriame buvo patvirtinta paveldėjimo sąsaja su kognityvinėmis funkcijomis ir ekstraversija. Darbo tikslas buvo nustatyti ir įvertinti biologinių ir socialinių veiksnių ryšį su intelektinės negalios laipsniu ir galimą paveldėjimo įtaką kognityvinėms funkcijoms ir asmenybės bruožams, vadovaujantis biopsichosocialiniu sąveikaujančių reiškinių sistemos modeliu.
Mokslinis tyrimas gali būti vertingas sveikatos specialistams gilinant bio-psicho-socialinių reiškinių sistemos sampratą. Disertacijoje patvirtinami duomenys apie kognityvinių procesų (atminties, dėmesio, intelekto) ir asmenybės reiškinių (ekstraversijos) paveldėjimo aspektus.

 
KUL Krūtų chirurgijos sektoriaus gydytoja chirurgė med. dr. Agnė Čižauskaitė:

„Jautrumą standartinei chemoterapijai padidinantis sulforofano poveikis eksperimentinės kolorektalinės karcinomos atveju“

Vokietijos Heidelbergo universiteto Chirurginėje klinikoje praleidau metus, kur laboratorijoje atlikau eksperimentus su žmogaus metastazinio storosios žarnos vėžio ląstelėmis.
Storosios žarnos vėžys yra ketvirta dažniausiai diagnozuojama piktybinė liga tarp vyrų ir trečia tarp moterų. Todėl efektyvaus gydymo atradimas ir pritaikymas praktikoje yra labai svarbi užduotis, gydant storosios žarnos vėžį.
Atsparumas standartiniams chemoterapiniams preparatams taip pat yra opi problema. Todėl pasaulio mokslininkai aktyviai dirba ieškodami naujų specifiškesnių vaistų šiai ligai įveikti. Vienas tokių preparatų yra iš brokolių gaunama medžiaga sulforofanas, kuris didelėmis koncentracijomis veikia kaip priešnavikinis preparatas. Savo moksliniais tyrimais įrodžiau, jog sulforofanas stabdo vėžio augimą, žudo vėžines ląsteles tokiomis koncentracijomis, kurios neturi toksinio poveikio normalioms organizmo ląstelėms.
 

KUL Urologijos skyriaus gydytojas urologas med. dr. Mindaugas Danilevičius:

„Moterų kombinuoto operacinio gydymo atokieji rezultatai, sergant šlapimo nelaikymu ir dubens organų nusileidimu“

Medicinos mokslų daktaru tapau Vokietijoje Kielio universitetinėje ligoninėje. Šia tema aktyviai domėjausi ir iki tol dirbau penkerius
metus bendradarbiaudamas su Vokietijos mokslininkais. Teko beveik dvejus metus gyventi ir dirbti Vokietijoje bei kartu operuoti pacientes dėl šlapimo nelaikymo ir dubens organų nusileidimo. Bendromis jėgomis ieškojome ir tobulinome jau esamus bei klinikinėje praktikoje stengiamės pritaikyti patobulintus šlapimo nelaikymo ir dubens organų nusileidimo gydymo metodus. Disertacijos tema yra praktikinė, lengvai pritaikoma ligoninėse Lietuvoje.

 
KUL Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas, gydytojas onkologas-chemoterapeutas, doktorantas Alvydas Česas:
 
„Imunohistocheminiai ir molekuliniai prognostiniai bei predikciniai atsako faktoriai, pacientams, sergantiems metastazavusia melanoma ir gydomiems CTLA-4 inhibitoriais ir interferonų 2-alfa terapija“
 
Mokslinis darbas, rengiamas neakivaizdinėje doktarantūroje Vilniaus universitete, yra retrospektyvinis žvalgomasis. Analizuojamos dvi pacientų grupės: viena – gydyti ipilimumabo terapija, o kita – interferono 2 alfa imunoterapija.
Darbo tikslas - nustatyti predikcinius ir prognostinius faktorius, kurie leistų parinkti veiksmingiausią imunoterapijos rūšį pacientams, kurie serga metastazavusia melanoma.
Įdiegti nauji, eksperimentiniai tyrimaiBus tiriama 12-kos chemokinų žymė (12-chemokine gene signature)taip pat imunohistocheminiai žymenys kaip antai CD3, CD8, HLA-ABC, PD-L1 ir kiti, o tai klinikiniai pacientų rodikliai.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

    E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

    Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja infektologė Elžbieta Matulytė (31 m.) su koronavirusu susidūrė ne tik pi...
    Apie tykančią ligą pašnibždėjo troškulys

    Apie tykančią ligą pašnibždėjo troškulys

    Pasislėpusi liga. Taip dauginę mielomą apibūdina trečius metus su ja gyvenanti šiaulietė Irma (51 m.). Kraujo vėžys atėmė i...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Abortas - trumpalaikis palengvėjimas

    Nėštumo nutraukimas – jautri tema. Ir nors abortai mūsų šalyje nėra draudžiami, dalies žmonių akyse prilyginami žmogžudystei. Klinikinės psichologės Mildos Lukašonokienės teigimu, jį turėjusios moterys susiduria ne tik su fizinėmis pasekmėmis, tačiau ir su psichologinėmis.

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Izraelio vakcinacija: palestiniečiai „ant ledo“

    Dar praėjusių metų gruodžio 19-ąją per televiziją gyvai transliuota Izraelio ministro pirmininko Benjamin Netanyahu vakcinacija nuo koronaviruso davė startą beveik visuotinam vakcinavimui. Per dvi savaites išganingos vakcinos sulaukė apie 12 proc. Izraelio gyventojų ir šalis pagarsėjo kaip viena greičiausiai vakcinuojan...

    Komentarai


    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės
    Pulti ant kelių? Taip!
    Henrikas Vaitiekūnas Pulti ant kelių? Taip!

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica