Komentaras
Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas prof. dr. Jonas Sąlyga:

- Pagrindinė mūsų vertybė – pacientas. Svarbiausia, kad jis, patekęs pas gydytojus reabilitologus, gautų efektyvias, inovatyvias ir savalaikes paslaugas.
Artimiausiu metu planuojame įsigyti robotizuotą reabilitacijos sistemą, kuri pagelbės pacientams po įvykusio insulto lengvai ir saugiai pradėti vaikščioti. Šis robotizuotas treniruoklis būtinas siekiant kuo greitesnio ir efektingesnio reabilitacijos paslaugos poveikio.
Norime įgyvendinti viziją – tapti moderniausiu skyriumi Klaipėdoje, siekiančiu reabilitacijos paslaugų kokybės pranašumo, bei atitinkančiu pacientų ar kitų suinteresuotų šalių poreikius ir lūkesčius.

---

Pasikeitęs požiūris
Pasak medikų, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių Klaipėdos jūrininkų ligoninėje atnaujinti buvo būtina, mat dalis patalpų dar nebuvo pritaikytos šiuolaikinėms reabilitacijos galimybėms, reikėjo kapitalinio remonto.
„Jei pažvelgtume į skyrių prieš ir po remonto – vaizdas nesulyginimas. Tai, ką matome dabar, skatina dar didesnį pacientų pasitikėjimą, nes viskas atrodo šiuolaikiškai“, – sako N.Šostakienė.
Medikai džiaugiasi ne tik besikeičiančiomis reabilitacijos galimybėmis, bet ir kintančiu pacientų požiūriu į reabilitaciją.
„Maždaug devyniasdešimt aštuntaisiais, kai pacientams sakydavome, jog laikas eiti į kineziterapijos salę, dažniausiai išgirsdavome: oi, vaikeli, mes jau tiek esame prisisportavę, kad nėra prasmės tas kojas ar rankas kilnoti, daug naudingiau tiesiog lovoje pagulėti, pailsėti.
Dabar patys pacientai veržiasi į reabilitaciją, nes supranta, kad po ligos, traumos būtent ji gali padėti susigrąžinti prarastas funkcijas. Gali padėti likti darbingiems bei kokybiškai gyventi. Medikamentai, deja, gali ne viską. Todėl mūsų darbe ypač svarbi paciento, kaip, beje, ir jo artimųjų, motyvacija. Taigi suvokimas, jog kineziterapija, ergoterapija, logoterapija, psichoterapija derinama su komandiniu darbu gali atkurti ar bent iš dalies grąžinti sutrikusias funkcijas, yra esminis pokytis“, - sako N.Šostakienė. 



Kad reabilitacija užima itin svarbią vietą gydymo procese, rodo ir augantis pacientų skaičius. Gydymo įstaigose kuriantis stacionarios reabilitacijos skyriams, kaip sako N.Šostakienė, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje buvo vos dešimties lovų skyrius. Šiandien apimtys - šešis kartus didesnės.
Pacientai Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje nuo pat pirmos dienos, nors ir trumpam yra sodinami. Jei per savaitę matoma, kad pacientas neaktyvus fiziškai, konsiliumuose ieškoma sprendimų, ką daryti toliau. „Turime kelias skirtingas komandas. Tarkim, mažoji, kurią sudaro reabilitologas, psichologas ar logopedas, priklausomai nuo poreikio, bei kineziterapeutas, su pacientais dirba kituose skyriuose. Moko, ką ir kaip reikėtų daryti išėjus iš ligoninės. Net jei pacientas ligoninėje reabilituojamas labai trumpą laiką, stengiamės jį aktyvinti. Vėliau jis gali kreiptis dėl ambulatorinės reabilitacijos. Kuo anksčiau ir akyviau pradedame reabilitaciją, tuo rezultatai būna geresni“, – iš patirties žino N.Šostakienė.


 
Išmanus skyrius
Skyriaus kolektyvas neslepia ir ambicingų tikslų – būti kiečiausiu reabilitacijos centru Klaipėdoje.
„Esame daugiaprofilinis reabilitacijos centras, kur teikiamos antrinio, tretinio lygio bei ambulatorinės reabilitacijos paslaugos. Vienas esminių mūsų pranašumų, kad turime visas vandens procedūras: tiek vertikalias vonias, tiek ir baseiną“, – pasakoja N.Šostakienė.
Gydytoja užsimena, jog vienas atsinaujinimo tikslų buvo tapti išmaniu skyriumi. Koks tas išmanus reabilitacijos skyrius? Važinės robotai, dirbtinis intelektas pacientui parinks reikalingiausias paslaugas? „Kol kas robotai po skyrių nevažinės, kaip teko matyti Japonijoje. Tačiau robotų bus. Šiek tiek paprastesnių, bet jie ženkliai palengvins kineziterapeutų bei ergoterapeutų darbą.

„Atsinaujinusiame skyriuje turime nemažai išmanios įrangos su grįžtamuoju ryšiu. Reabilitacijoje svarbu vertinti paciento progresą. Juk kas kartą kyla klausimų, ar reabilitacija veiksminga, ar po jos pacientas galės integruotis į visuomenę? Kaip mažėja jo neįgalumas, funkciniai sutrikimai? Tokius dalykus įvertinti būtina objektyviai. Išmani reabilitacijos įranga tokius rodiklius pavaizduoja diagramomis. Kaip sakau, iki renovacijos turėjome išmanią specialistų komandą, dabar galime pasiektus rezultatus įvertinti objektyviai. Tobulėjame ir stengiamės neatsilikti nuo pasaulinių technologijų. Be abejo, svarbi ir komanda, kurios gebėjimus ir kompetenciją, pastiprintą išmania aparatūra, pritaikome pacientų reabilitavimui“, - džiaugiasi Klaipėdos jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vadovė Nijolė Šostakienė.

Viena skyriaus naujovių – sistema Recoverix. Anot ergoterapeuto Vaido Petrulevičiaus, tai – gana sudėtinga sistema, elektrodų pagalba per specialią kepurę lavinanti smegenų aktyvumą.
„Kompiuterio ekrane žmogus mato, kokį judesį kairia ar dešine ranka jam reikia atlikti. Fiziškai žmogus neturi pakelti rankos, tik apie šį veiksmą pagalvoti. Šiems, iš pažiūros paprastiems, pratimams reikia suvokimo ir koncentracijos. Net jei žmogus negali padaryti judesio, elektrodų pagalba gavus impulsą ranka savaime pasikelia nuo stalo. Mūsų tikslas, kad ligos nepažeisti neuronų centrai perimtų pažeistųjų funkcijas. Stimuliuodami skatiname naują neuronų grandį įsijungti ir padėti atkurti žmogaus prarastas funkcijas. Kol kas ši sistema skirta tik rankoms, tačiau yra sukurtas modelis ir kojoms“, – sako V.Petrulevičius. Dirbti su šia įranga ergoterapeutas mokytis vyko į Austriją. Tokią sistemą šalyje kol kas turi tik pora gydymo įstaigų.

L.S. skaičius
1000 
– tiek pacientų kasmet gydomi Klaipėdos jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje.

Reabilitacijai svarbus saugumas
Dar vienas itin svarbus reabilitacijos veiksnys – saugumas, tai yra pritaikyta aplinka. „Įsivaizduokite, po ligos ar traumos nevaikštote. Tačiau kineziterapeutas sako, jog reikia eiti. Baisu, kad krisi. Nes pacientui, pavyzdžiui, yra vienos pusės galūnių parezė, sutrikusi koordinacija. Natūralu, kad žmogus jaučiasi nesaugus. Siekdami sumažinti šį diskomfortą įrengėme lubinę sistemą, kai žmogus įvelkamas į specialius diržus ir gali laisvai judėti be baimės, kad nukris. Tai jį motyvuoja tęsti reabilitaciją ir iš ligoninės išvykti kiek įmanoma daugiau atgavus prarastas funkcijas“, – sako N.Šostakienė.



Kineziterapeutas Aleksandras Leknickas prisimena, jog anksčiau tekdavo dirbi su vaikštynėmis – tam kineziterapeutui prireikdavo daug fizinės jėgos. Be to, buvo didesnė tikimybė, kad pacientas neišsilaikys, grius ir vėliau bus kur kas sunkiau bandyti vėl jį pastatyti. „Treniruojantis su lubine sistema, galime eiti ilgus trisdešimt metrų pirmyn ir atgal. Iš praktikos galiu pasakyti, kad sistema tikrai pasiteisino. Galime atlikti daugiau įvairių pratimų, treniruojama daugiau raumenų, o susižalojimo tikimybė išnyksta, tad ir pacientai jaučiasi kur kas saugiau. Saugumas mūsų darbe ypač svarbus. Be to, ir motyvacija stiprėja, kai žmogus mato, kokį atstumą jis nuėjo. Mums svarbu kiek įmanoma daugiau atkurti mobilumo funkcijas, nes grįžę namo pacientai susiduria su tokiais dalykais, kokių ligoninėje nėra, pavyzdžiui, slenkstis, kilimas. Todėl iki grįžimo namo jie turi nebebijoti judėti“, – sako A.Leknickas.
Tiek kineziterapija, tiek ergoterapija yra paciento ruošimas savarankiškumui, kad tam tikrų kompensacinių priemonių dėka jis galėtų pavalgyti, judėti. Tačiau nemažesnį vaidmenį atlieka ir psichoterapija. Mat daugelis pacientų po traumos ar ligos jaučiasi depresuoti, jiems trūksta motyvacijos. Todėl ypač svarbus ir artimųjų palaikymas.


 
Priemonių kompleksas
Kalbai pasisukus apie psichoreabilitaciją, skyriaus vedėja šypsosi ir sako: „Tuoj galėsite viską išbandyti ir pamatyti, kaip išmaniai dirbame. Turima įranga pasakys viską, ką pokalbio metu galbūt norėtumėte nuslėpti. Ir tai natūralu, nes dažnai žmonės, patyrę traumas, psichologinės būklės neįvertina adekvačiai, o tai gali būti trikdis, užkertantis kelią siekti gerų sveikimo rezultatų“, – pasakoja N.Šostakienė.
Psichoreabilitacijos reikšmę pabrėžia ir psichoterapeutė Vitalija Utkina. Juk ne veltui sakoma, kad, tai kas vyksta galvoje, daro didelę įtaką ir kūnui.
Skyriaus vadovė pripažįsta, jog dažnai insultą patyrusiam žmogui baimė ir stresas trukdo tolesnei reabilitacijai. „Būtent todėl, svarbu su psichoterapeutais ar psichologais pradėti dirbi kiek įmanoma anksčiau. Kurdami išmanų reabilitacijos skyrių visą įrangą rinkome taip, kad ji viena su kita sietųsi, viena kitą papildytų“, – teigia N.Šostakienė.

Psichoterapeutė V.Utkina ir medicinos psichologė Ina Valeckienė džiaugiasi naudojama išmaniąją įranga Bio feat back (biologinis grįžtamasis ryšys), kai pasitelkiant daviklius matuojama odos varža. „Ji labai priklauso nuo mūsų emocinės būklės. Įvairių žaidimų pagalba stengiamės tiksliai nustatyti, ar žmogus įsitempęs, kodėl įsitempęs? Pacientai po traumų ar ligos turi išmokti savireguliacijos. Tai, žinoma, nėra lengva. Maždaug per trisdešimt seansų galima to pasiekti. Paprastai kalbant, mokome pacientus, pasitelkus vidinius resursus, pajausti save ir stresinėje situacijoje pabandyti sau padėti“, – sako V.Utkina ir priduria, kad tokie pratimai idealiai tinka pacientams po insulto.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!