.jpg)
- Pagrindinė mūsų vertybė – pacientas. Svarbiausia, kad jis, patekęs pas gydytojus reabilitologus, gautų efektyvias, inovatyvias ir savalaikes paslaugas.
Artimiausiu metu planuojame įsigyti robotizuotą reabilitacijos sistemą, kuri pagelbės pacientams po įvykusio insulto lengvai ir saugiai pradėti vaikščioti. Šis robotizuotas treniruoklis būtinas siekiant kuo greitesnio ir efektingesnio reabilitacijos paslaugos poveikio.
Norime įgyvendinti viziją – tapti moderniausiu skyriumi Klaipėdoje, siekiančiu reabilitacijos paslaugų kokybės pranašumo, bei atitinkančiu pacientų ar kitų suinteresuotų šalių poreikius ir lūkesčius.
Kad reabilitacija užima itin svarbią vietą gydymo procese, rodo ir augantis pacientų skaičius. Gydymo įstaigose kuriantis stacionarios reabilitacijos skyriams, kaip sako N.Šostakienė, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje buvo vos dešimties lovų skyrius. Šiandien apimtys - šešis kartus didesnės.
Pacientai Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje nuo pat pirmos dienos, nors ir trumpam yra sodinami. Jei per savaitę matoma, kad pacientas neaktyvus fiziškai, konsiliumuose ieškoma sprendimų, ką daryti toliau. „Turime kelias skirtingas komandas. Tarkim, mažoji, kurią sudaro reabilitologas, psichologas ar logopedas, priklausomai nuo poreikio, bei kineziterapeutas, su pacientais dirba kituose skyriuose. Moko, ką ir kaip reikėtų daryti išėjus iš ligoninės. Net jei pacientas ligoninėje reabilituojamas labai trumpą laiką, stengiamės jį aktyvinti. Vėliau jis gali kreiptis dėl ambulatorinės reabilitacijos. Kuo anksčiau ir akyviau pradedame reabilitaciją, tuo rezultatai būna geresni“, – iš patirties žino N.Šostakienė.
Išmanus skyrius
Skyriaus kolektyvas neslepia ir ambicingų tikslų – būti kiečiausiu reabilitacijos centru Klaipėdoje.
„Esame daugiaprofilinis reabilitacijos centras, kur teikiamos antrinio, tretinio lygio bei ambulatorinės reabilitacijos paslaugos. Vienas esminių mūsų pranašumų, kad turime visas vandens procedūras: tiek vertikalias vonias, tiek ir baseiną“, – pasakoja N.Šostakienė.
Gydytoja užsimena, jog vienas atsinaujinimo tikslų buvo tapti išmaniu skyriumi. Koks tas išmanus reabilitacijos skyrius? Važinės robotai, dirbtinis intelektas pacientui parinks reikalingiausias paslaugas? „Kol kas robotai po skyrių nevažinės, kaip teko matyti Japonijoje. Tačiau robotų bus. Šiek tiek paprastesnių, bet jie ženkliai palengvins kineziterapeutų bei ergoterapeutų darbą.
„Atsinaujinusiame skyriuje turime nemažai išmanios įrangos su grįžtamuoju ryšiu. Reabilitacijoje svarbu vertinti paciento progresą. Juk kas kartą kyla klausimų, ar reabilitacija veiksminga, ar po jos pacientas galės integruotis į visuomenę? Kaip mažėja jo neįgalumas, funkciniai sutrikimai? Tokius dalykus įvertinti būtina objektyviai. Išmani reabilitacijos įranga tokius rodiklius pavaizduoja diagramomis. Kaip sakau, iki renovacijos turėjome išmanią specialistų komandą, dabar galime pasiektus rezultatus įvertinti objektyviai. Tobulėjame ir stengiamės neatsilikti nuo pasaulinių technologijų. Be abejo, svarbi ir komanda, kurios gebėjimus ir kompetenciją, pastiprintą išmania aparatūra, pritaikome pacientų reabilitavimui“, - džiaugiasi Klaipėdos jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vadovė Nijolė Šostakienė.Reabilitacijai svarbus saugumas Dar vienas itin svarbus reabilitacijos veiksnys – saugumas, tai yra pritaikyta aplinka. „Įsivaizduokite, po ligos ar traumos nevaikštote. Tačiau kineziterapeutas sako, jog reikia eiti. Baisu, kad krisi. Nes pacientui, pavyzdžiui, yra vienos pusės galūnių parezė, sutrikusi koordinacija. Natūralu, kad žmogus jaučiasi nesaugus. Siekdami sumažinti šį diskomfortą įrengėme lubinę sistemą, kai žmogus įvelkamas į specialius diržus ir gali laisvai judėti be baimės, kad nukris. Tai jį motyvuoja tęsti reabilitaciją ir iš ligoninės išvykti kiek įmanoma daugiau atgavus prarastas funkcijas“, – sako N.Šostakienė.L.S. skaičius 1000 – tiek pacientų kasmet gydomi Klaipėdos jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje.
Kineziterapeutas Aleksandras Leknickas prisimena, jog anksčiau tekdavo dirbi su vaikštynėmis – tam kineziterapeutui prireikdavo daug fizinės jėgos. Be to, buvo didesnė tikimybė, kad pacientas neišsilaikys, grius ir vėliau bus kur kas sunkiau bandyti vėl jį pastatyti. „Treniruojantis su lubine sistema, galime eiti ilgus trisdešimt metrų pirmyn ir atgal. Iš praktikos galiu pasakyti, kad sistema tikrai pasiteisino. Galime atlikti daugiau įvairių pratimų, treniruojama daugiau raumenų, o susižalojimo tikimybė išnyksta, tad ir pacientai jaučiasi kur kas saugiau. Saugumas mūsų darbe ypač svarbus. Be to, ir motyvacija stiprėja, kai žmogus mato, kokį atstumą jis nuėjo. Mums svarbu kiek įmanoma daugiau atkurti mobilumo funkcijas, nes grįžę namo pacientai susiduria su tokiais dalykais, kokių ligoninėje nėra, pavyzdžiui, slenkstis, kilimas. Todėl iki grįžimo namo jie turi nebebijoti judėti“, – sako A.Leknickas.
Tiek kineziterapija, tiek ergoterapija yra paciento ruošimas savarankiškumui, kad tam tikrų kompensacinių priemonių dėka jis galėtų pavalgyti, judėti. Tačiau nemažesnį vaidmenį atlieka ir psichoterapija. Mat daugelis pacientų po traumos ar ligos jaučiasi depresuoti, jiems trūksta motyvacijos. Todėl ypač svarbus ir artimųjų palaikymas.
Priemonių kompleksas
Kalbai pasisukus apie psichoreabilitaciją, skyriaus vedėja šypsosi ir sako: „Tuoj galėsite viską išbandyti ir pamatyti, kaip išmaniai dirbame. Turima įranga pasakys viską, ką pokalbio metu galbūt norėtumėte nuslėpti. Ir tai natūralu, nes dažnai žmonės, patyrę traumas, psichologinės būklės neįvertina adekvačiai, o tai gali būti trikdis, užkertantis kelią siekti gerų sveikimo rezultatų“, – pasakoja N.Šostakienė.
Psichoreabilitacijos reikšmę pabrėžia ir psichoterapeutė Vitalija Utkina. Juk ne veltui sakoma, kad, tai kas vyksta galvoje, daro didelę įtaką ir kūnui.
Skyriaus vadovė pripažįsta, jog dažnai insultą patyrusiam žmogui baimė ir stresas trukdo tolesnei reabilitacijai. „Būtent todėl, svarbu su psichoterapeutais ar psichologais pradėti dirbi kiek įmanoma anksčiau. Kurdami išmanų reabilitacijos skyrių visą įrangą rinkome taip, kad ji viena su kita sietųsi, viena kitą papildytų“, – teigia N.Šostakienė.
Psichoterapeutė V.Utkina ir medicinos psichologė Ina Valeckienė džiaugiasi naudojama išmaniąją įranga Bio feat back (biologinis grįžtamasis ryšys), kai pasitelkiant daviklius matuojama odos varža. „Ji labai priklauso nuo mūsų emocinės būklės. Įvairių žaidimų pagalba stengiamės tiksliai nustatyti, ar žmogus įsitempęs, kodėl įsitempęs? Pacientai po traumų ar ligos turi išmokti savireguliacijos. Tai, žinoma, nėra lengva. Maždaug per trisdešimt seansų galima to pasiekti. Paprastai kalbant, mokome pacientus, pasitelkus vidinius resursus, pajausti save ir stresinėje situacijoje pabandyti sau padėti“, – sako V.Utkina ir priduria, kad tokie pratimai idealiai tinka pacientams po insulto.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: