Kauno miesto poliklinika didelį dėmesį skiria organizacijos kultūrai kurti. Vadovas Paulius Kibiša, ne vienerius metus vadovavęs tarptautinėms verslo įmonėms, šiuolaikines vadybos strategijas pritaiko ir čia. Dėl šios priežasties gydymo įstaiga tampa patraukliu darbdaviu ir pritraukia naujus bei perspektyvius specialistus. Šiemet Kauno miesto poliklinikoje dirbti pradėjo 79 nauji sveikatos priežiūros specialistai, iš jų 26 gydytojai specialistai ir 5 šeimos gydytojai.
Moderni vadovavimo forma
„Dirėktorius“ yra ne nuo žodžio „rėkti“, o nuo „directio“ (lot. kryptis), - pokalbio pradžioje pajuokauja Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša. Netrukus paaiškėja, kad valdymas pakeltu tonu įstaigoje svetimas. Čia puoselėjama aukšta bendradarbiavimo kultūra, įsiklausoma į kiekvieno darbuotojo poreikius ir lūkesčius, laikomasi demokratinių taisyklių.
„Reguliariai kelis kartus per metus organizuojame strategines sesijas, kur įvertiname tikslus, apibendriname idėjas ir nusprendžiame, kuria kryptimi judėsime toliau. Strategija nėra statiškas dalykas – keistis ir adaptuotis tenka nuolatos“, - sako Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.
Ne be reikalo prieš trejetą metų P.Kibiša renginyje „Metų vadovas“ yra laimėjęs „Metų stratego“ nominaciją.
Direktorius įsitikinęs: kiekvienos organizacijos didžiausias turtas - ne sienos ar brangūs įrenginiai, o žmonės, kurie ten dirba, todėl pirmiausia investuojama į jų gerovę.
„Darbuotojai palieka ne organizacijas, o vadovus. Net ir turint tik vieną pavaldinį šis nusipelno gero vadovavimo, ką jau kalbėti apie didesnes grupes. Stengiamės vadovus pasirinkti tokius, kad jie sukurtų gerą darbo atmosferą, o darbo rezultatus vertintų objektyviai“, - kalba P.Kibiša.
Kad vadovai tobulėtų, Kauno miesto poliklinika nuolat investuoja į personalo mokymus. Kaip sako P.Kibiša, institute ar akademijoje vadybos nemoko arba moko minimaliai, todėl papildomai ir rengia kursus.
„Visus vadovaujančius darbuotojus, kurie turi bent po vieną pavaldinį, siunčiame į tokius kursus, kuriuos gauna didžiausios valstybinės ar privačios įmonės. Renkamės tik geriausius verslo vadybos konsultantus. Jie per kelerius metus jau spėjo pažinti kolektyvą, žino mūsų prioritetus. Taigi, dirbame nuosekliai, turime savo strategiją“, - teigia vadovas.
Personalo valdymo ir administravimo skyriaus vadovė Jurga Labanauskienė pastebi, kad tokį gydymo įstaigos indėlį darbuotojai vertina ir noriai dalyvauja visose programose. Be to, jei mato, kad kuriam nors naujai paskirtam vadovui dar trūksta specifinių žinių, papildomai organizuoja ir koncentruotus individualius mokymus.
Tiesa, darbuotojai ne tik mokomi, bet laukiama ir jų pasiūlymų bei pastebėjimų, kurie padėtų Kauno miesto poliklinikos infrastruktūrai tobulėti.
„Puoselėjame bendradarbiavimo kultūrą. Naujų darbuotojų visuomet prašome atvirai pasidalinti įžvalgomis, ką galbūt norėtų čia pakeisti. Esame net intranete įdiegę nuolat veikiančią pasiūlymų platformą, kur priimami darbuotojų pasiūlymai. Jie vertinami, ir jei manome, kad tai padėtų mums progresuoti, įgyvendiname, o darbuotojams tai leidžia pasijausti svarbia įstaigos dalimi“, - pasakoja personalo vadovė Jurga Labanauskienė.
Skaidri ir motyvuojanti atlyginimo sistema
Dar vienas, ne mažiau svarbus nei atmosfera darbe, aspektas renkantis darbovietę - atlyginimas. Kaip sako P.Kibiša, darbo užmokestis - higieninis dalykas, be kurio neveiktų kitos motyvavimo priemonės. Todėl Kauno miesto poliklinika seniai pradėjo taikyti skaidrią, aiškią ir motyvuojančią darbo užmokesčio sistemą.
„Istoriškai kai kuriuose mūsų padaliniuose atlyginimai buvo mažesni. Įvedus šią sistemą jie susilygino, o tie, kurie turi ambicijų dirbti daugiau, užsidirba, nes atlyginimo lubų nėra. Be to, suteikiame galimybes kilti karjeros laiptais – skiriame daugiau atsakomybių, aukštesnes pareigas. Tai siunčia žinutę, kad norint siekti karjeros nebūtina bėgioti po gydymo įstaigas. Modernios ir didelės organizacijos turi galvoti, kaip auginti darbuotojus. Nuo pat pradžių stengėmės, kad Kauno miesto poliklinika būtų patraukli darbovietė“, - sako pašnekovas.
Medicininę įrangą renkasi darbuotojai
J.Labanauskienė pasakoja, kad naujokus poliklinikoje pasitinka mentoriai, todėl įsilieti į kolektyvą, pažinti čia galiojančią tvarką gerokai paprasčiau.
„Veikia naujų darbuotojų adaptacijos sistema. Jie nepaliekami likimo valiai, kad patys mokytųsi „plaukti“. Kol darbuotojai pratinasi prie aplinkos ir komandos, juos nuolat kuruoja paskirtas kolega, kuris ir pataria, ir atsako į klausimus.
Naujų darbuotojų įsitraukimui daug dėmesio skiria ir vadovai. Na, o įžvelgę juose potencialą, padeda tiesti tiltus aukštesnės karjeros link.
P.Kibiša patikina, kad gydymo įstaigoje nėra „iš šono“ priimtų vadovų - visi jie užaugę įstaigos viduje. „Sėkminga organizacija privalo identifikuoti, pritraukti, ugdyti ir išlaikyti talentus. Karjeros planavimo (successionplanning) sistemą pradėjome diegti prieš ketverius metus ir dabar galime džiaugtis rezultatais“, - sako jis.
Vadovui džiugu, kad jei anksčiau iš jų poliklinikos dar buvo perviliojami perspektyviausi gydytojai, šiandien šie patys ateina iš kitų gydymo įstaigų.
„Juos patraukia motyvuojanti, skaidri atlyginimo sistema, galimybė užsidirbti šiuolaikiškai veikiančioje organizacijoje. Taip pat tai, kad apie problemas kalbamės atvirai ir jas sprendžiame, kuriame kolektyve bendrą dialogą. Imponuoja aiškiai išdėstyta informacija mūsų tinklalapyje, patinka mūsų vizija, misija ir vertybės, kurios ne tik deklaruojamos – pagal jas gyvenama“, - sako P.Kibiša.
Paklaustas, ar nesibaimina kitoms gydymo įstaigoms atskleisti vadovavimo kortų, kurios padeda prisivilioti geriausius specialistus, vadovas sako: „Jei mus kopijuoja, vadinasi, – mes priekyje.“
„Skatiname pačius gydytojus, kurie dirbs su įranga, nuspręsti, kas jiems reikalinga ir labiausiai tinka darbui. Įtraukiame juos formuojant reikalavimus perkamiems įrenginiams. Žinoma, medicininės įrangos kaina taip pat svarbi, todėl apgalvojame optimaliai, kad tai nebūtų „Bentley“, bet ir ne „Moskvičius“. Tiesiog pažangi, patikima, patogi darbui ir funkcionali technika“, - kalba vadovas ir priduria, kad tai apspręsti padeda aiški vizija, kaip gydymo įstaiga turi atrodyti bei tarnauti viešajam interesui.
Laboratoriją perkūrė naujokė
Viena šių metų Kauno miesto poliklinikos „žvaigždžių“ – laboratorijos vadovė Živilė Jacikė. Laboratorijoje šiemet pradėjusi dirbti specialistė nepraėjus nė pusmečiui stojo vadovauti jos kolektyvui. Nors baimės pradžioje dėl to jautė nemažai, asmeninės savybės – siekis būti kolektyvo lydere – nugalėjo.
„Man, ką tik baigusiai mokslus, tai buvo tikras iššūkis. Bijojau, ar sugebėsiu aprėpti devynis padalinius. Susitvarkiau, nes personalas ir vadovybė pasiūlė visokeriopą pagalbą. Turėjau strategines sesijas, buvau supažindinta su teisės aktais. Vėliau paaiškėjo, kad tik baimės akys buvo didelės. Nesitikėjau, kad viskas eisis taip sklandžiai. Su personalu susikalbėti ir sustyguoti darbus iki šiol pavyksta puikiai“, - kaip pradėjo karjerą Kauno miesto poliklinikoje, pasakoja laboratorijos vadovė Živilė Jacikė.
Tiesa, Živilei teko ne tik perimti ir tęsti pradėtus darbus, bet ir numatyti, kokį pavidalą laboratorija įgaus po metų. Nuspręsti, kokia kryptimi judės jos veikla. Dar daugiau, jaunajai laboratorijos vadovei netrukus teko didesnė užduotis – laboratoriją kone perkurti iš naujo. Mat joje dar buvo dirbama su sena laboratorijos informacine sistema.
„Per metus atsikratėme pusės popierizmo darbų. Dabar dirbame su kompiuterine programa, darbas gerokai paspartėjo. Džiaugiuosi matydama tokį progresą ir kaip įdiegtos naujovės mums pasitarnauja“, - sako Živilė.
Paklausta, ar negaila, kad tiesioginiam darbui laboratorijoje dėl vadovaujamos pozicijos nebelieka laiko, nė nedvejodama patikina: tai - jos rogės.
„Vos pradėjau gilintis į darbo specifiką supratau, kad man patinka administracinis darbas. Patinka spręsti problemas, diegti naujoves, domėtis pažangiausiomis technologijomis, tyrimais, ieškoti būdų, kaip pagerinti darbo rezultatus, pagaliau bendrauti su žmonėmis. Į laboratoriją, kad nedingtų šie įgūdžiai, pamikroskopuoti nueinu tik darbo dienos pabaigoje“, - atvirauja Živilė.
Ilgametė darbuotoja biomedicinos technologė Raimonda Šimanskienė sako tai, kad prie kolektyvo prisijungia jaunas kraujas – didelis išlošis visiems. Mat tai - impulsas modernizuoti nusistovėjusias sistemas ir, ką čia slėpti, padėti susigaudyti nuolat besikeičiančiose kompiuterinėse naujovėse. Viena jų - laboratorijos vadovės iniciatyva įsigytas naujas kraujo tyrimo aparatas – robotas, per dieną leidžiantis atlikti apie 15-20 tūkst. tyrimų.
Atnaujino radiologijos techniką
Radiologijos centrui ir penkiems jo padaliniams vadovaujantis Tomas Budrys anksčiau dirbo Šilainių padalinio Radiologijos skyriaus vedėju.
„Dar turiu ir dešimtadalį radiologo etato, kad reikalui esant galėčiau pakeisti kolegas, neprarasčiau įgūdžių, tačiau administracinis darbas man daug labiau patinka“, - kalba T.Budrys.
Jam imponuoja aiški gydymo įstaigos struktūra: kiekvienas žino, kas, už ką atsakingas, be to, visada turi galimybę gauti reikiamą pagalbą – teisininko, pirkimų ar personalo skyriaus specialistų. Nors jaunąjį vadovą vis bando pervilioti kitos gydymo įstaigos, jis tikina kol kas alternatyvų nesvarstąs, ypač po to, kai smarkiai prisidėjo prie Radiologijos centro įrengimo.
„Atėjęs iš universitetinės ligoninės nebuvau pratęs dirbti su tokia medicinine technika, todėl pradžioje viską atnaujinome. Dabar turime naują magnetinio rezonanso tomografą, kompiuterinį tomografą, perkame šešis echoskopus, penkis rentgenus, skaitmeninius mamografus“, - sako Radiologijos centro vadovas Tomas Budrys.
Nors pirkinius nuspręsta įsigyti bendru gydymo įstaigos sutarimu, pagal kasmetinį pirkimų planą, Radiologijos centrui vadovaujantis T.Budrys turėjo sukurti darnią tinklo architektūrą, kad kiekvienas įrenginys atitiktų tiek skirtingus konkrečių padalinių pacientų srautus, tiek ir visos įstaigos poreikius.
Šeimos gydytojai iš pašaukimo
Šeimos gydytojas Lukas Pavlavičius sako šią gydymo įstaigą nusitaikęs po praktikos. Kadangi turėjo galimybę palyginti darbą keliose gydymo įstaigose, Kauno miesto poliklinika paliko ypač gerą įspūdį.
„Čia jaučiuosi geriausiai ir saugiausiai, nes mane supa profesionalūs darbuotojai, specialistai, esu visada išklausomas. Buriama jauna, perspektyvi komanda. Be to, yra ilgamečių specialistų, iš kurių galiu perimti gerąją pratiką“, - darbovietės pliusus vardija šeimos gydytojas.
Jauna gydytoja Iveta Dubrova, dar rezidentūroje pradėjusi darbą KMP, o dabar - Šeimos klinikos vedėja, šiam šeimos gydytojui negaili pagyrų. Tai - perspektyvus ir patikimas gydytojas. Gydymo įstaiga gauna daug nuoširdžių padėkų ir pagyrimų Lukui.
„Pacientai nori prisirašyti pas tokį gydytoją, kuris pažinotų visą šeimą. Nuoširdžiai rūpinuosi ir domiuosi kiekvienu. Jei iškyla ekstrinė situacija, pacientai pasikonsultuoti su manimi susisiekia ir po darbo valandų. Nors baltą chalatą po darbo nusivelki, gydytojas esi visą parą. Tai - profesija iš pašaukimo“, - sako L.Pavlavičius.
Taip pat neseniai prie Šeimos klinikos kolektyvo prisijungusi šeimos gydytoja Sigita Butkutė sako čia susigundžiusi dirbti po rezidentūros.
„Labai susidraugavome su kolektyvu. Be to, man buvo svarbu dirbti didelėje gydymo įstaigoje, kurioje yra galimybė tobulėti. Kai tik atsirado laisva vieta ir buvau pakviesta, nedvejodama pakeičiau darbovietę. Jaunas personalas - man taip pat didelis pliusas, bet ir iš vyresnės kartos gydytojų yra ko pasimokyti. Veikiame sinergiškai: jauni specialistai mainais juos pamoko naujovių, padeda rasti reikiamą informaciją, supažindina su įstatymais“, - pasakoja S.Butkutė.
Šeimos klinikos vedėja sako, kad susiformavus jaunam kolektyvui kaip mat dingo įprotis dirbti rašikliu. Visa informacija dabar perkelta į elektroninę erdvę. I.Dubrova džiaugiasi dar ir dėl to, kad pokyčiai vyksta nespaudžiant kolektyvo – personalas komandiškai, be įtampos susidirba pats.
Nuomonė
Kalniečių padalinio vadovas gydytojas urologas Justinas Dzidzevičius:
- Gydymo įstaigos veiklos efektyvinimo idėjos dažniausiai ateina iš mūsų direktoriaus Pauliaus Kibišos. Taip pat iš mūsų žemiškos ir supratingos personalo vadovės. Jie mums visiems duoda daug ir gyvenimiškų pamokų.
Idėjas, kurias mums įskiepija siekiame tęsti, perduoti. Vieni kitais čia pasitikime ir jaučiame paramą – esame branduolys. Su darbuotojais stengiamės bendrauti atvirai ir glaudžiai. Neseniai organizavome pokalbį su gydymo įstaigos slaugytojomis, kad sužinotume, kuo jos gyvena, išklausytume problemas ir bandytume jas išspręsti.
Vadovai man leidžia suderinti vadovaujamą darbą su profesiniu ir taip išlikti medicinoje. Vis dėlto gydytojas esu iš pašaukimo. Nenorėjau vardan administracinio darbo paaukoti įdirbio profesinėje srityje.
Dirbti ir būti šalia tokių žmonių yra nepaprastai didelė sėkmė. Pajutau, kad tokioje aplinkoje noriu augti ir kaip gydytojas, ir kaip administracijos vadovas.
Komentuoti: