Kau­no mies­to po­li­kli­ni­ka: šiuo­lai­ki­nės va­dy­bos re­zul­ta­tas – pa­trauk­laus darb­da­vio re­pu­ta­ci­ja

Greta Vanagienė
2020-09-18
Kau­no mies­to po­li­kli­ni­ka di­de­lį dė­me­sį ski­ria or­ga­ni­za­ci­jos kul­tū­rai kur­ti. Va­do­vas Pau­lius Ki­bi­ša, ne vie­ne­rius me­tus va­do­va­vęs tarp­tau­ti­nėms ver­slo įmo­nėms, šiuo­lai­ki­nes va­dy­bos stra­te­gi­jas pri­tai­ko ir čia. Dėl šios prie­žas­ties gy­dy­mo įstai­ga tam­pa pa­trauk­liu darb­da­viu ir pri­trau­kia nau­jus bei per­spek­ty­vius spe­cia­lis­tus. Šie­met Kau­no mies­to po­li­kli­ni­ko­je dirb­ti pra­dė­jo 79 nau­ji svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai, iš jų 26 gy­dy­to­jai spe­cia­lis­tai ir 5 šei­mos gy­dy­to­jai.
Kau­no mies­to po­li­kli­ni­ka: šiuo­lai­ki­nės va­dy­bos re­zul­ta­tas – pa­trauk­laus darb­da­vio re­pu­ta­ci­ja
Gydytoja radiotechnologė Danutė Jurgelienė džiaugiasi atnaujinta Radiologijos skyriaus technika. Įsigijus naują magnetinio rezonanso tomografą ištyrimas tapo gerokai spartes¬nis, patogesnis. Pacientas gauna mažiau apšvitos.

Mo­der­ni va­do­va­vi­mo for­ma 
„Di­rėk­to­rius“ yra ne nuo žo­džio „rėk­ti“, o nuo „di­rec­tio“ (lot. kryp­tis), - po­kal­bio pra­džio­je pa­juo­kau­ja Kau­no mies­to po­li­kli­ni­kos va­do­vas Pau­lius Ki­bi­ša. Ne­tru­kus pa­aiš­kė­ja, kad val­dy­mas pa­kel­tu to­nu įstai­go­je sve­ti­mas. Čia puo­se­lė­ja­ma aukš­ta ben­dra­dar­bia­vi­mo kul­tū­ra, įsi­klau­so­ma į kiek­vie­no dar­buo­to­jo po­rei­kius ir lū­kes­čius, lai­ko­ma­si de­mo­kra­tinių tai­syk­lių.
 

„Re­gu­lia­riai ke­lis kar­tus per me­tus or­ga­ni­zuo­ja­me stra­te­gi­nes se­si­jas, kur įver­ti­na­me tiks­lus, api­ben­dri­na­me idė­jas ir nu­spren­džia­me, ku­ria kryp­ti­mi ju­dė­si­me to­liau. Stra­te­gi­ja nė­ra sta­tiš­kas da­ly­kas – keis­tis ir adap­tuo­tis ten­ka nuo­la­tos“, - sako Kau­no mies­to po­li­kli­ni­kos va­do­vas Pau­lius Ki­bi­ša.
Ne be rei­ka­lo prieš tre­je­tą me­tų P.Ki­bi­ša ren­gi­ny­je „Me­tų va­do­vas“ yra lai­mė­jęs „Me­tų stra­te­go“ no­mi­na­ci­ją.

 
Di­rek­to­rius įsi­ti­ki­nęs: kiek­vie­nos or­ga­ni­za­ci­jos di­džiau­sias tur­tas - ne sie­nos ar brangūs įren­gi­niai, o žmo­nės, ku­rie ten dir­ba, to­dėl pir­miau­sia in­ves­tuo­ja­ma į jų ge­ro­vę.
„Dar­buo­to­jai pa­lie­ka ne or­ga­ni­za­ci­jas, o va­do­vus. Net ir tu­rint tik vie­ną pa­val­di­nį šis nu­si­pel­no ge­ro va­do­va­vi­mo, ką jau kal­bė­ti apie di­des­nes gru­pes. Sten­gia­mės va­do­vus pa­si­rink­ti to­kius, kad jie su­kur­tų ge­rą dar­bo at­mo­sfe­rą, o dar­bo re­zul­ta­tus ver­tin­tų ob­jek­ty­viai“, - kal­ba P.Ki­bi­ša.
Kad va­do­vai to­bu­lė­tų, Kau­no mies­to po­li­kli­ni­ka nuo­lat in­ves­tuo­ja į per­so­na­lo mo­ky­mus. Kaip sa­ko P.Ki­bi­ša, ins­ti­tu­te ar aka­de­mi­jo­je va­dy­bos ne­mo­ko ar­ba mo­ko mi­ni­ma­liai, to­dėl pa­pil­do­mai ir ren­gia kur­sus.
 
„Vi­sus va­do­vau­jan­čius dar­buo­to­jus, ku­rie tu­ri bent po vie­ną pa­val­di­nį, siun­čia­me į to­kius kur­sus, ku­riuos gau­na di­džiau­sios vals­ty­bi­nės ar pri­va­čios įmo­nės. Ren­ka­mės tik ge­riau­sius ver­slo va­dy­bos kon­sul­tan­tus. Jie per ke­le­rius me­tus jau spė­jo pa­žin­ti ko­lek­ty­vą, ži­no mū­sų pri­ori­te­tus. Tai­gi, dir­ba­me nuo­sek­liai, tu­ri­me sa­vo stra­te­gi­ją“, - tei­gia va­do­vas.
Per­so­na­lo val­dy­mo ir ad­mi­nist­ra­vi­mo sky­riaus va­do­vė Jur­ga La­ba­naus­kie­nė pa­ste­bi, kad to­kį gy­dy­mo įstai­gos in­dė­lį dar­buo­to­jai ver­ti­na ir no­riai da­ly­vau­ja vi­so­se pro­gra­mo­se. Be to, jei ma­to, kad ku­riam nors nau­jai pa­skir­tam va­do­vui dar trūks­ta spe­ci­fi­nių ži­nių, pa­pil­do­mai or­ga­ni­zuo­ja ir kon­cen­truo­tus in­di­vi­du­a­lius mo­ky­mus.
Tie­sa, dar­buo­to­jai ne tik mo­ko­mi, bet lau­kia­ma ir jų pa­siū­ly­mų bei pa­ste­bė­ji­mų, ku­rie pa­dė­tų Kau­no mies­to po­li­kli­ni­kos in­fra­struk­tū­rai to­bu­lė­ti.

 

„Puo­se­lė­ja­me ben­dra­dar­bia­vi­mo kul­tū­rą. Nau­jų dar­buo­to­jų vi­suo­met pra­šo­me at­vi­rai pa­si­da­lin­ti įžval­go­mis, ką gal­būt no­rė­tų čia pa­keis­ti. Esa­me net in­tra­ne­te įdie­gę nuo­lat vei­kian­čią pa­siū­ly­mų plat­for­mą, kur pri­ima­mi dar­buo­to­jų pa­siū­ly­mai. Jie ver­ti­na­mi, ir jei ma­no­me, kad tai pa­dė­tų mums pro­gre­suo­ti, įgy­ven­di­na­me, o dar­buo­to­jams tai lei­džia pa­si­jaus­ti svar­bia įstai­gos da­li­mi“, - pa­sa­ko­ja per­so­na­lo va­do­vė Jurga La­ba­naus­kie­nė.


Skaid­ri ir mo­ty­vuo­jan­ti at­ly­gi­ni­mo sis­te­ma
Dar vie­nas, ne ma­žiau svar­bus nei at­mo­sfe­ra dar­be, as­pek­tas ren­kan­tis dar­bo­vie­tę - at­ly­gi­ni­mas. Kaip sa­ko P.Ki­bi­ša, darbo užmokestis - hi­gie­ni­nis da­ly­kas, be ku­rio ne­veik­tų ki­tos mo­ty­va­vi­mo prie­mo­nės. To­dėl Kau­no mies­to po­li­kli­ni­ka se­niai pra­dė­jo tai­ky­ti skaid­rią, aiš­kią ir mo­ty­vuo­jan­čią dar­bo už­mo­kes­čio sis­te­mą.
 
„Is­to­riš­kai kai ku­riuo­se mū­sų pa­da­li­niuo­se at­ly­gi­ni­mai bu­vo ma­žes­ni. Įve­dus šią sis­te­mą jie su­si­ly­gi­no, o tie, ku­rie tu­ri am­bi­ci­jų dirb­ti dau­giau, už­si­dir­ba, nes at­ly­gi­nimo lu­bų nė­ra. Be to, su­tei­kia­me ga­li­my­bes kil­ti kar­je­ros laip­tais – ski­ria­me dau­giau at­sa­ko­my­bių, aukš­tes­nes pa­rei­gas. Tai siun­čia ži­nu­tę, kad no­rint siek­ti kar­je­ros ne­bū­ti­na bė­gio­ti po gy­dy­mo įstai­gas. Mo­der­nios ir di­de­lės or­ga­ni­za­ci­jos tu­ri gal­vo­ti, kaip au­gin­ti dar­buo­to­jus. Nuo pat pra­džių sten­gė­mės, kad Kau­no mies­to po­li­kli­ni­ka bū­tų pa­trauk­li dar­bo­vie­tė“, - sa­ko pa­šne­ko­vas.


 
Me­di­ci­ni­nę įran­gą ren­ka­si dar­buo­to­jai
J.La­ba­naus­kie­nė pa­sa­ko­ja, kad nau­jo­kus po­li­kli­ni­ko­je pa­si­tin­ka men­to­riai, to­dėl įsi­lie­ti į ko­lek­ty­vą, pa­žin­ti čia ga­lio­jan­čią tvar­ką ge­ro­kai pa­pras­čiau.
„Vei­kia nau­jų dar­buo­to­jų adap­ta­ci­jos sis­te­ma. Jie ne­pa­lie­ka­mi li­ki­mo va­liai, kad pa­tys mo­ky­tų­si „plauk­ti“. Kol dar­buo­to­jai pra­ti­na­si prie ap­lin­kos ir ko­man­dos, juos nuo­lat ku­ruo­ja pa­skir­tas kole­ga, ku­ris ir pa­ta­ria, ir at­sa­ko į klau­si­mus.
Nau­jų dar­buo­to­jų įsi­trau­ki­mui daug dė­me­sio ski­ria ir va­do­vai. Na, o įžvel­gę juo­se po­ten­cia­lą, pa­de­da ties­ti til­tus aukš­tes­nės kar­je­ros link. 
 
P.Ki­bi­ša pa­ti­ki­na, kad gy­dy­mo įstai­go­je nė­ra „iš šo­no“ pri­im­tų va­do­vų - vi­si jie už­au­gę įstai­gos vi­du­je. „Sėk­min­ga or­ga­ni­za­ci­ja pri­va­lo iden­ti­fi­kuo­ti, pri­trauk­ti, ug­dy­ti ir iš­lai­ky­ti ta­len­tus. Kar­je­ros pla­na­vi­mo (suc­ces­sion­plan­ning) sis­te­mą pra­dė­jo­me dieg­ti prieš ket­ve­rius me­tus ir da­bar ga­li­me džiaug­tis re­zul­ta­tais“, - sa­ko jis.
Va­do­vui džiu­gu, kad jei anks­čiau iš jų po­li­kli­ni­kos dar bu­vo per­vi­lio­ja­mi per­spek­ty­viau­si gy­dy­to­jai, šian­dien šie pa­tys at­ei­na iš ki­tų gy­dy­mo įstai­gų.
„Juos pa­trau­kia mo­ty­vuo­jan­ti, skaid­ri at­ly­gi­ni­mo sis­te­ma, ga­li­my­bė už­si­dirb­ti šiuo­lai­kiš­kai vei­kian­čio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je. Taip pat tai, kad apie pro­ble­mas kal­ba­mės at­vi­rai ir jas spren­džia­me, ku­ria­me ko­lek­ty­ve ben­drą dia­lo­gą. Im­po­nuo­ja aiš­kiai iš­dės­ty­ta in­for­ma­ci­ja mū­sų tin­kla­la­py­je, pa­tin­ka mū­sų vi­zi­ja, mi­si­ja ir ver­ty­bės, ku­rios ne tik de­kla­ruo­ja­mos – pa­gal jas gy­ve­na­ma“, - sa­ko P.Ki­bi­ša.
 
Pa­klaus­tas, ar ne­si­bai­mi­na ki­toms gy­dy­mo įstai­goms at­skleis­ti va­do­va­vi­mo kor­tų, ku­rios pa­de­da pri­si­vi­lio­ti ge­riau­sius spe­cia­lis­tus, va­do­vas sa­ko: „Jei mus ko­pi­juo­ja, vadinasi, – mes prie­ky­je.“
„Ska­ti­na­me pa­čius gy­dy­to­jus, ku­rie dirbs su įran­ga, nu­spręs­ti, kas jiems rei­ka­lin­ga ir la­biau­siai tin­ka dar­bui. Įtrau­kia­me juos for­muo­jant rei­ka­la­vi­mus per­ka­miems įren­gi­niams. Ži­no­ma, me­di­ci­ni­nės įran­gos kai­na taip pat svar­bi, to­dėl ap­gal­vo­ja­me op­ti­ma­liai, kad tai ne­bū­tų „Bent­ley“, bet ir ne „Mosk­vi­čius“. Tie­siog pa­žan­gi, pa­ti­ki­ma, pa­to­gi dar­bui ir funk­cio­na­li tech­ni­ka“, - kal­ba va­do­vas ir pri­du­ria, kad tai ap­spręs­ti pa­de­da aiš­ki vi­zi­ja, kaip gy­dy­mo įstai­ga tu­ri at­ro­dy­ti bei tar­nau­ti vie­ša­jam in­te­re­sui.
 
La­bo­ra­to­ri­ją per­kū­rė nau­jo­kė
Vie­na šių me­tų Kau­no mies­to po­li­kli­ni­kos „žvaigž­džių“ – la­bo­ra­to­ri­jos va­do­vė Ži­vi­lė Ja­ci­kė. La­bo­ra­to­ri­jo­je šie­met pra­dė­ju­si dirb­ti spe­cia­lis­tė ne­pra­ėjus nė pus­me­čiui sto­jo va­do­vau­ti jos ko­lek­ty­vui. Nors bai­mės pra­džio­je dėl to jau­tė ne­ma­žai, as­me­ni­nės sa­vy­bės – sie­kis bū­ti ko­lek­ty­vo ly­de­re – nu­ga­lė­jo.
 

„Man, ką tik bai­gu­siai moks­lus, tai bu­vo tik­ras iš­šū­kis. Bi­jo­jau, ar su­ge­bė­siu ap­rėp­ti de­vy­nis pa­da­li­nius. Su­si­tvar­kiau, nes per­so­na­las ir va­do­vy­bė pa­siū­lė vi­so­ke­rio­pą pa­gal­bą. Tu­rė­jau stra­te­gi­nes se­si­jas, bu­vau su­pa­žin­din­ta su tei­sės ak­tais. Vė­liau pa­aiš­kė­jo, kad tik bai­mės akys bu­vo di­de­lės. Ne­si­ti­kė­jau, kad vis­kas ei­sis taip sklan­džiai. Su per­so­na­lu su­si­kal­bė­ti ir su­sty­guo­ti dar­bus iki šiol pa­vyks­ta pui­kiai“, - kaip pra­dė­jo kar­je­rą Kau­no mies­to po­li­kli­ni­ko­je, pa­sa­ko­ja la­bo­ra­to­ri­jos va­do­vė Ži­vi­lė Ja­ci­kė.

 

Tie­sa, Ži­vi­lei te­ko ne tik per­im­ti ir tęs­ti pra­dė­tus dar­bus, bet ir nu­ma­ty­ti, ko­kį pa­vi­da­lą la­bo­ra­to­ri­ja įgaus po me­tų. Nu­spręs­ti, ko­kia kryp­ti­mi ju­dės jos veik­la. Dar dau­giau, jau­na­jai la­bo­ra­to­ri­jos va­do­vei ne­tru­kus te­ko di­des­nė už­duo­tis – la­bo­ra­to­ri­ją ko­ne per­kur­ti iš nau­jo. Mat jo­je dar bu­vo dir­ba­ma su se­na la­bo­ra­to­ri­jos in­for­ma­ci­ne sis­te­ma.
„Per me­tus at­si­kra­tė­me pu­sės po­pie­riz­mo dar­bų. Da­bar dir­ba­me su kom­piu­te­ri­ne pro­gra­ma, dar­bas ge­ro­kai pa­spar­tė­jo. Džiau­giuo­si ma­ty­da­ma to­kį pro­gre­są ir kaip įdieg­tos nau­jo­vės mums pa­si­tar­nau­ja“, - sa­ko Ži­vi­lė.
 
Pa­klaus­ta, ar ne­gai­la, kad tie­sio­gi­niam dar­bui la­bo­ra­to­ri­jo­je dėl va­do­vau­ja­mos po­zi­ci­jos ne­be­lie­ka lai­ko, nė ne­dve­jo­da­ma pa­ti­ki­na: tai - jos ro­gės.
„Vos pra­dė­jau gi­lin­tis į dar­bo spe­ci­fi­ką su­pra­tau, kad man pa­tin­ka ad­mi­nist­ra­ci­nis dar­bas. Pa­tin­ka spręs­ti pro­ble­mas, dieg­ti nau­jo­ves, do­mė­tis pa­žan­giau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, ty­ri­mais, ieš­ko­ti bū­dų, kaip pa­ge­rin­ti dar­bo re­zul­ta­tus, pa­ga­liau ben­drau­ti su žmo­nė­mis. Į la­bo­ra­to­ri­ją, kad ne­ding­tų šie įgū­džiai, pa­mik­ros­ko­puo­ti nu­ei­nu tik dar­bo die­nos pa­bai­go­je“, - at­vi­rau­ja Ži­vi­lė.
Il­ga­me­tė dar­buo­to­ja bio­me­di­ci­nos tech­no­lo­gė Rai­mon­da Ši­mans­kie­nė sa­ko tai, kad prie ko­lek­ty­vo pri­si­jun­gia jau­nas krau­jas – di­de­lis iš­lo­šis vi­siems. Mat tai - im­pul­sas mo­der­ni­zuo­ti nu­si­sto­vė­ju­sias sis­te­mas ir, ką čia slėp­ti, pa­dė­ti su­si­gau­dy­ti nuo­lat be­si­kei­čian­čio­se kom­piu­te­ri­nė­se nau­jo­vė­se. Vie­na jų - la­bo­ra­to­ri­jos va­do­vės ini­cia­ty­va įsi­gy­tas nau­jas krau­jo ty­ri­mo apa­ra­tas – ro­bo­tas, per die­ną lei­džian­tis at­lik­ti apie 15-20 tūkst. ty­ri­mų.
 
At­nau­ji­no ra­dio­lo­gi­jos tech­ni­ką 
Ra­dio­lo­gi­jos cen­trui ir pen­kiems jo pa­da­li­niams va­do­vau­jan­tis To­mas Bud­rys anks­čiau dir­bo Ši­lai­nių pa­da­li­nio Ra­dio­lo­gi­jos sky­riaus  ve­dė­ju.
„Dar tu­riu ir de­šim­ta­da­lį ra­dio­lo­go eta­to, kad rei­ka­lui esant ga­lė­čiau pa­keis­ti ko­le­gas, ne­pra­ras­čiau įgū­džių, ta­čiau ad­mi­nist­ra­ci­nis dar­bas man daug la­biau pa­tin­ka“, - kal­ba T.Bud­rys.
Jam im­po­nuo­ja aiš­ki gy­dy­mo įstai­gos struk­tū­ra: kiek­vie­nas ži­no, kas, už ką at­sa­kin­gas, be to, vi­sa­da tu­ri ga­li­my­bę gau­ti rei­kia­mą pa­gal­bą – tei­si­nin­ko, pir­ki­mų ar per­so­na­lo sky­riaus spe­cia­lis­tų. Nors jau­ną­jį va­do­vą vis ban­do per­vi­lio­ti ki­tos gy­dy­mo įstai­gos, jis ti­ki­na kol kas al­ter­na­ty­vų ne­svars­tąs, ypač po to, kai smar­kiai pri­si­dė­jo prie Ra­dio­lo­gi­jos cen­tro įren­gi­mo.
 

„At­ėjęs iš uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės ne­bu­vau pra­tęs dirb­ti su to­kia me­di­ci­ni­ne tech­ni­ka, to­dėl pra­džio­je vis­ką at­nau­ji­no­me. Da­bar tu­ri­me nau­ją mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so to­mog­ra­fą, kom­piu­te­ri­nį to­mog­ra­fą, per­ka­me še­šis echos­ko­pus, pen­kis rent­ge­nus, skait­me­ni­nius ma­mog­ra­fus“, - sako Ra­dio­lo­gi­jos cen­tro va­do­vas To­mas Bud­rys.

 

Nors pir­ki­nius nu­spręs­ta įsi­gy­ti ben­dru gy­dy­mo įstai­gos su­ta­ri­mu, pa­gal kas­me­ti­nį pir­ki­mų pla­ną, Ra­dio­lo­gi­jos cen­trui va­do­vau­jan­tis T.Bud­rys tu­rė­jo su­kur­ti dar­nią tin­klo ar­chi­tek­tū­rą, kad kiek­vie­nas įren­gi­nys ati­tik­tų tiek skir­tin­gus kon­kre­čių pa­da­li­nių pa­cien­tų srau­tus, tiek ir vi­sos įstai­gos po­rei­kius.
 
Šei­mos gy­dy­to­jai iš pa­šau­ki­mo
Šei­mos gy­dy­to­jas Lu­kas Pa­vla­vi­čius sa­ko šią gy­dy­mo įstai­gą nu­si­tai­kęs po prak­ti­kos. Ka­dan­gi tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­ly­gin­ti dar­bą ke­lio­se gy­dy­mo įstai­go­se, Kau­no mies­to po­li­kli­ni­ka pa­li­ko ypač ge­rą įspū­dį.
„Čia jau­čiuo­si ge­riau­siai ir sau­giau­siai, nes ma­ne su­pa pro­fe­sio­na­lūs dar­buo­to­jai, spe­cia­lis­tai, esu vi­sa­da iš­klau­so­mas. Bu­ria­ma jau­na, per­spek­ty­vi ko­man­da. Be to, yra il­ga­me­čių spe­cia­lis­tų, iš ku­rių ga­liu per­im­ti ge­rą­ją pra­ti­ką“, - dar­bo­vie­tės pliu­sus var­di­ja šei­mos gy­dy­to­jas.
Jau­na gy­dy­to­ja Ive­ta Dub­ro­va, dar re­zi­den­tū­ro­je pra­dė­ju­si dar­bą KMP, o da­bar -  Šei­mos kli­ni­kos ve­dė­ja, šiam šei­mos gy­dy­to­jui ne­gai­li pa­gy­rų. Tai - per­spek­ty­vus ir pa­ti­ki­mas gy­dy­to­jas. Gy­dy­mo įstai­ga gau­na daug nuo­šir­džių pa­dė­kų ir pa­gy­ri­mų Lu­kui.
„Pa­cien­tai no­ri pri­si­ra­šy­ti pas to­kį gy­dy­to­ją, ku­ris pa­ži­no­tų vi­są šei­mą. Nuo­šir­džiai rū­pi­nuo­si ir do­miuo­si kiek­vie­nu. Jei iš­ky­la eks­tri­nė si­tu­a­ci­ja, pa­cien­tai pa­si­kon­sul­tuo­ti su ma­ni­mi su­si­sie­kia ir po dar­bo va­lan­dų. Nors bal­tą cha­la­tą po dar­bo nu­si­vel­ki, gy­dy­to­jas esi vi­są pa­rą. Tai - pro­fe­si­ja iš pa­šau­ki­mo“, - sa­ko L.Pa­vla­vi­čius.


 
Taip pat ne­se­niai prie Šei­mos kli­ni­kos ko­lek­ty­vo pri­si­jun­gu­si šei­mos gy­dy­to­ja Si­gi­ta But­ku­tė sa­ko čia su­si­gun­džiu­si dirb­ti po re­zi­den­tū­ros.
„La­bai su­si­drau­ga­vo­me su ko­lek­ty­vu. Be to, man bu­vo svar­bu dirb­ti di­de­lė­je gy­dy­mo įstai­go­je, ku­rio­je yra ga­li­my­bė to­bu­lė­ti. Kai tik at­si­ra­do lais­va vie­ta ir bu­vau pa­kvies­ta, ne­dve­jo­da­ma pa­kei­čiau dar­bo­vie­tę. Jau­nas per­so­na­las - man taip pat di­de­lis pliu­sas, bet ir iš vy­res­nės kar­tos gy­dy­to­jų yra ko pa­si­mo­ky­ti. Vei­kia­me si­ner­giš­kai: jau­ni spe­cia­lis­tai mai­nais juos pa­mo­ko nau­jo­vių, pa­de­da ras­ti rei­kia­mą in­for­ma­ci­ją, su­pa­žin­di­na su įsta­ty­mais“, - pa­sa­ko­ja S.But­ku­tė.
Šei­mos kli­ni­kos ve­dė­ja sa­ko, kad su­si­for­ma­vus jau­nam ko­lek­ty­vui kaip mat din­go įpro­tis dirb­ti ra­šik­liu. Vi­sa in­for­ma­ci­ja da­bar per­kel­ta į elek­tro­ni­nę erd­vę. I.Dub­ro­va džiau­gia­si dar ir dėl to, kad po­ky­čiai vyks­ta ne­spau­džiant ko­lek­ty­vo – per­so­na­las ko­man­diš­kai, be įtam­pos su­si­dir­ba pats.

 
Nuomonė
Kal­nie­čių pa­da­li­nio va­do­vas gy­dy­to­jas uro­lo­gas Jus­ti­nas Dzi­dze­vi­čius: 

- Gy­dy­mo įstai­gos veik­los efek­ty­vi­ni­mo idė­jos daž­niau­siai at­ei­na iš mū­sų di­rek­to­riaus Pau­liaus Ki­bi­šos. Taip pat iš mū­sų že­miš­kos ir su­pra­tin­gos per­so­na­lo va­do­vės. Jie mums vi­siems duo­da daug ir gy­ve­ni­miš­kų pa­mo­kų.
Idė­jas, ku­rias mums įskie­pi­ja sie­kia­me tęs­ti, per­duo­ti. Vie­ni ki­tais čia pa­si­ti­ki­me ir jau­čia­me pa­ra­mą – esa­me bran­duo­lys. Su dar­buo­to­jais sten­gia­mės ben­drau­ti at­vi­rai ir glau­džiai. Ne­se­niai or­ga­ni­za­vo­me po­kal­bį su gy­dy­mo įstai­gos slau­gy­to­jo­mis, kad su­ži­no­tu­me, kuo jos gy­ve­na, iš­klau­sy­tu­me pro­ble­mas ir ban­dy­tu­me jas iš­spręs­ti.
Va­do­vai man lei­džia su­de­rin­ti va­do­vau­ja­mą dar­bą su pro­fe­si­niu ir taip iš­lik­ti me­di­ci­no­je. Vis dėl­to gy­dy­to­jas esu iš pa­šau­ki­mo. Ne­no­rė­jau var­dan ad­mi­nist­ra­ci­nio dar­bo pa­au­ko­ti įdir­bio pro­fe­si­nė­je sri­ty­je.
Dirb­ti ir bū­ti ša­lia to­kių žmo­nių yra ne­pa­pras­tai di­de­lė sėk­mė. Pa­ju­tau, kad to­kio­je ap­lin­ko­je no­riu aug­ti ir kaip gy­dy­to­jas, ir kaip ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas.   

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris