Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša įsitikinęs, jog prieš kelerius metus priimtas sprendimas sujungti gydymo įstaigas pasiteisino. Pokyčiais džiaugiasi tiek įstaigos medikai, tiek ir pacientai. Iš daugelio kitų gydymo įstaigų ši poliklinika išsiskiria tuo, kad problemas stengiasi spręsti kūrybingai ir ne visada įprastais būdais Štai prieš mėnesį startavo drąsi kampanija, kurios pagrindinė žinutė, kad gydytojo konsultacija - ne greitas maistas, todėl, jei nori kokybės, vizitui registruokis iš anksto.
Apie kampaniją
Kauno miesto poliklinika siekdama pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę bei skirti pakankamai laiko paciento sveikatos problemoms spręsti, vykdo informacinę-edukacinę programą „Norite greito ar gero gydymo?“.
Nemaža dalis pacientų pas gydytojus einantys be eilės ir išankstinės registra- cijos dažniausiai teigia, kad jie „vos 5 minutėms“. Tačiau poliklinikoje, kaip ir visur, kokybiškai paslaugai suteikti reikia laiko. Kitu atveju, kai viskas vyksta greitai, nespėjama įsigilinti į paciento nusiskundimus, jo sveikatos problemas, tokiu būdu paslauga suteikiama nevisaverčiai, dėl to diagnozė gali būti skubota – lyg greitas maistas.
Tad kviečiame būti supratingus ir registruotis planiniam vizitui iš anksto. Esant ūmiai ligai ar staiga pablogėjus sveikatai ir, jei tą dieną registruojantis vizitui pas šeimos gydytoją nėra laisvo talono, registratorė jus gali užregistruoti į Neplaninės pagalbos kabinetą.
Siekime bendro tikslo kartu!
Ar registruojasi iš anksto?
Kokio gydymo norite - greito ar gero? Tokį klausimą uždavėme Kauno miesto poliklinikos koridoriuose sutiktiems pacientams. Jauna mama Jolanta sako, kad kalbant apie sveikatą svarbiausia kokybė. Pasmalsavus, ar vizitui pas šeimos gydytoją registruojasi, ar bando laimę prasmukti be talonėlio, jauna moteris sako, jog visada užsirašo iš anksto: „Man taip paprasčiau, lengviau galiu planuoti laiką.“ Ar neerzina užlendantys tik penkioms minutėms? „Nedažnai lankausi poliklinikoje, tokie kartai pasitaiko retai, bet nepykstu ir užleidžiu. Gal žmogui iš tikrųjų tik trumpam, gal labai skubu“, - sako Jolanta.
Ilgametė poliklinikos pacientė Biruta teigia, jog teikiamomis paslaugomis yra patenkinta ir niekada nė negalvojo polikliniką pakeisti kita gydymo įstaiga. „Gydausi čia visą gyvenimą. Tik kai turėjau rimtų problemų su širdimi, gydžiausi Kauno klinikose pas gydytoją Zabielą. O vizitams visuomet registruojuosi iš anksto. Taip esu įpratusi. Ateini paskirtu laiku, nereikia nieko laukti. Tiesiog patogu. Bandančiųjų užlįsti be talonėlio labai daug nepasitaiko. Žinoma, jei matau, kad žmogus tikrai blogai jaučiasi ar skubus atvejis, užleidžiu. Aš - pensininkė, laiko turiu, galiu ir luktelėti“, - sako pacientė.
Savo ruožtu Artūras teigia norintis gydymą gauti greitai ir gerą, kad netektų gydytojo konsultacijos laukti kelias savaites. „Per tiek laiko žmogus juk gali ir numirti! O vizito pas gydytoją visada bandau registruotis iš anksto. Bet suprantu ir tuos, kurie ateina be talonėlio, nors to pasekmė - milžiniškos eilės pas specialistus“, - įsitikinęs Artūras.
Pakalbinus pacientus susidaro įspūdis, jog vizitams pas gydytoją kone visi registruojasi iš anksto, be talonėlio prasmukti bando vos vienas kitas. Vis dėlto Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša rodo kitą statistiką. Pavyzdžiui, kai kuriuose poliklinikos padaliniuose, kovo mėnesio duomenimis, vizitai nesiregistravus siekia 50 proc. Kai kur net dar daugiau. Dažniausiai tokiu būdu bandoma patekti pas šeimos gydytojus. Rečiausiai prasprūsti be talonėlio bandoma pas gydytojus specialistus. Na, bet tai suprantama, be šeimos gydytojo siuntimo nelabai ir pateksi pas specialistą.
„Atskirai problemos negalime išspręsti. Todėl nusprendėme bendromis jėgomis tiek administracija, tiek ir poliklinikos medikai surengti edukacinę kampaniją, kurios pagrindinė žinutė – kokybiškas paslaugas gausite, jei užsiregistruosite vizitui iš anksto“, - sako Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.
Kauniečių išskirtinumas
Kauno miesto poliklinikos administracija, turinti tradiciją reguliariai susitikti su visų padalinių darbuotojais bei neformalioje aplinkoje aptarti įvairiausius klausimus ir paieškoti geriausių sprendimų, nusprendė bendromis jėgomis situaciją dėl užsukančiųjų be talonėlio tik penkioms minutėms pakeisti.
„Susitikimų metu paaiškėjo, jog vienas labiausiai poliklinikos gydytojus trikdančių ir daugiausiai nusiskundimų sulaukiančių dalykų, kad pacientai nesupranta iš anksto registravimosi vizitui svarbos. Vienam reikia tik pažymėlės, kitam - tik pratęsti receptą, trečias nori paklausti dėl tyrimo rezultatų. Jeigu pažvelgtume į statistiką, eilės nėra didelės. Telpame į numatytus rėmus: per septynias dienas pacientas turi patekti pas šeimos gydytoją, per trisdešimt - pas specialistą. Vadinasi, pacientai, sakydami „didelės eilės“, kalba apie „gyvas eiles“ prie gydytojo durų. Man, kaip gydytojui, labai nemalonu, kai už mano kabineto durų šurmuliuoja eilė, pacientai tarpusavyje pasipyksta, kuris eis pirmas. O tvarkingai, iš anksto vizitui užsiregistravę, pacientai nepatenka pas gydytoją laiku. Kai vis kas nors užlenda, natūralu, jog atrodo, kad registruotis pas gydytoją nėra prasmės, nes vis tiek teks laukti eilėje“, - sako P.Kibiša.
Pasak poliklinikos administracijos, tokia situacija bene labiausiai erzina darbingo amžiaus žmones, kurie vizitui pas gydytoją atsiprašo iš darbo, ateina numatytu laiku, bet užtrunka kur kas ilgiau. „Teiravomės kolegų iš privataus sektoriaus, kokia situacija pas juos, paaiškėjo, kad identiška. Tiesa įdomu tai, kad kituose didžiuosiuose miestuose tokia problema kaip vizitas tik penkiom minutėm be talonėlio neaktuali. Kolegos ASPĮ vadovai teigia, kad visi registruojasi. Panašu, jog tai didžiulės konkurencijos Kaune pasekmė“, - sako P.Kibiša.
Žvelgiant iš šono, atrodo, kad su problema būtų galima gana paprastai kovoti – pacientų be registracijos gydytojai galėtų tiesiog nepriimti. Pasak P.Kibišos, ne viskas taip paprasta: „Šioje situacijoje gydytojas atsiduria tarp kūjo ir priekalo. Pacientas, jei jo nepriima be registracijos, grasina, jog skųsis administracijai, pakeis gydytoją ar net ir gydymo įstaigą. Situacija nemaloni, o daugelis medikų nenori konfliktinių situacijų prie kabineto durų, todėl nusileidžia.“
O administracija gali situaciją pakeisti? „Na, gali uždrausti priimti tuos, kurie nesiregistravo. Dalis gydytojų to laikysis, kiti gi vis tiek vengs konfliktų ir priims. Vadinasi, atskirai problemos negalime išspręsti. Todėl nusprendėme bendromis jėgomis tiek administracija, tiek ir poliklinikos medikai surengti edukacinę kampaniją, kurios pagrindinė žinutė – kokybiškas paslaugas gausite, jei užsiregistruosite vizitui iš anksto“, - sako P.Kibiša.
Problemą sprendžia bendrai
Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio Šeimos sveikatos priežiūros skyriaus 1-ojo šeimos sveikatos priežiūros poskyrio vyresnioji ordinatorė Rimantė Pakutkienė-Aleksė sako, jog išskirti, kokio amžiaus žmonės be išankstinės registracijos varsto šeimos gydytojų duris, labai sunku. „Įsiveržia ir jauni, ir senjorai. Jaunimas taip bando taupyti laiką dėl eilių, senjorai dažniau dėl įpročio ar tiesiog nori pasijausti saugesni, o kartais tiesiog pasikalbėti. Tai, kad užbėgsite dėl pažymos ar recepto pratęsimo neužsiregistravę iš anksto, žalinga abiem pusėms: ir pacientams, ir gydytojams. Per porą minučių neįmanoma įvertinti paciento būklės. Nesvarbu, kad jums reikia tik recepto ar pažymos.
Bet kuriuo atveju gydytojui svarbu turėti laiko konsultacijai. Kai skubi, gali ką nors pražiūrėti. O jei po to žmogus rimtai susirgs? Atsakomybė kris ant gydytojo, nors paciento jis išsamiai neapžiūrėjo, mat šis užbėgdavo tik trumpam, pavyzdžiui, dėl pažymos. Tokiais atvejais gydytojai visuomet peržiūri paciento kortelę, svarsto, ar galėjo ką pakeisti. Tai - didelė atsakomybė. Tokie netikėti užsukimai be registracijos blaško, vargina, tenka skubėti. Ir ne tik skubi skirdamas dėmesį tam, kuris atėjo be registracijos - nukenčia ir tas, kuris tvarkingai registravosi. Taip auga ir darbo krūvis gydytojui. O juk vargu ar kas nori patekti pas pervargusį, piktą gydytoją, kuris jau net nebegali įdėmiai išklausyti paciento. Tai didina ir klaidų tikimybę“, - sako R.Pakutkienė-Aleksė.
„Nesvarbu, kad jums reikia tik recepto ar pažymos, gydytojui svarbu turėti laiko konsultacijai. Kai skubi, gali ką nors pražiūrėti. O jei po to žmogus rimtai susirgs? Atsakomybė kris ant gydytojo, nors paciento jis išsamiai neapžiūrėjo, mat šis užbėgdavo tik trumpam, pavyzdžiui, dėl pažymos“, - sako Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio Šeimos sveikatos priežiūros skyriaus 1-ojo šeimos sveikatos priežiūros poskyrio vyresnioji ordinatorė Rimantė Pakutkienė-Aleksė.
Kokybei dviejų minučių nepakanka
„Labai džiaugiuosi tokia administracijos iniciatyva. Tikiuosi, kad kampanija padidins visuomenės suvokimą, jog geriau nors kartą per metus nuodugniai išsitirti, nei varstyti gydytojo kabineto duris kas porą mėnesių. Ambulatorinėje grandyje ekstrinių ar itin skubių ligos atvejų, kai pasimatymo su gydytoju reikia čia ir dabar, praktiškai nebūna. Na, gal tik peršalimo sezonu. Beje, užsiregistravęs vizitui iš anksto, pacientas gali apgalvoti visus klausimus, kurie jį neramina, gal net ir susirašyti juos. Taip konsultacija bus kelis kartus efektyvesnė. Žinoma, dabar daugelis naudojasi internetu ir dažnu atveju gydytojo kabineto slenkstį peržengia jau patys sau diagnozavę ligą. Tenka nemažai skirti laiko, kad įtikintum, jog žmogus serga visai ne tuo. Vis dėlto kuo daugiau informacijos apie negalavimus pacientas suteiks, tuo tiksliau galėsime įvertinti jo būklę. Sutiksite, jog tam dviejų minučių, per kurias dar ir recepto pratęsimą reikia išrašyti, neužteks“, - išankstinių vizitų privalumus vardija R.Pakutkienė-Aleksė.
Poliklinikos surengta akcija „Norite greito ar gero gydymo?“ trunka apie mėnesį. Kalbinti poliklinikos pacientai į ją reaguoja teigiamai. Prie akcijos skleidimo prisideda ir patys gydytojai, kurie edukuoja, jog daugiau naudos žmogus gaus, jei visada vizitui registruosis iš anksto.
Kampanija vykdoma labai profesionaliai: tą pačią dieną informacija paleista pasirinktais komunikacijos kanalais – plakatai gydymo įstaigos stenduose, vaizdo klipai informaciniuose ekranuose bei Kauno viešajame transporte, internete, socialiniuose tinkluose bei miesto spaudoje ir per radio stotį, transliuojančią būtent Kaune. Akį traukia aiški, lakoniška, deranti su poliklinikos firminiu stiliumi vizualizacija. Kaip sako akcijos iniciatoriai, tikslas – kad žinutė pasiektų kiekvieną poliklinikos pacientą visose amžiaus grupėse. „Tai nereiškia, kad dabar be talonėlio bandančiam pas gydytoją patekti pacientui bus uždaromos durys. Gydytojai sprendžia - gali priimti ar ne. Tačiau bet kuriuo atveju kiekvienas informuoja pacientą, kad šį kartą priimsiu, bet kitą kartą užsiregistruok, nes visiems dėl to bus geriau ir patogiau. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai primenant, jog vizitui reikia registruotis iš anksto, nuskamba ir klausimas: „O kur tai parašyta?“. Šia kampanija, plakatais, kabančiais poliklinikoje, palaikome gydytojus, kad jie galėtų pasakyti, kur tai parašyta“, - sako P.Kibiša.
Pacientų indėlis į eilių mažinimą
Daugelis specialistų tvirtina, jog pacientai eiles gydymo įstaigose, jei vizitui nepavyksta užsirašyti iš karto. Kadangi Kauno miesto poliklinika dažnai garsėja nestandartiniais sprendimais, smalsu, gal jiems pavyko išspręsti ir eilių klausimą?
Pasak P.Kibišos, pirminėje sveikatos priežiūroje šios problemos dar neišsprendė niekas pasaulyje. Kauno miesto poliklinika - ne išimtis. Tačiau vadovas sako, kad, palyginti su šalimis, kurių ekonominiai resursai didesni, galima teigti, jog Lietuvoje praktiškai nėra eilių. Mat svetur konsultacijos pas specialistą žmonės laukia nuo dviejų iki aštuonių mėnesių, o pas mus daugeliu atveju ji suteikiama per trisdešimt dienų.
Pasak šeimos gydytojos R.Pakutkienės-Aleksės, kartais prie eilių prisideda ir patys pacientai. „Nemaža dalis vyresnio amžiaus pacientų užsispiria, kad recepto pratęsimą išrašytume tik mėnesiui. Kodėl? Jie jaučiasi saugesni, kai gali dažniau apsilankyti, pakalbėti, gal dar ir kokią kamuojančią problemą gali prisiminti, jei lankysis dažniau. Taip dirbtinai sukuriamos eilės. Stengiamės mokyti pacientus, kad kur kas naudingiau ir jiems patiems būtų, jei jie ateitų rečiau. Gydytojams sumažėtų darbo krūvis, o vieno vizito, tarkim, kas tris mėnesius metu galėtume kur kas išsamiau aptarti žmogaus sveikatos problemas bei paieškotume geriausių sprendimų. Įtikinti kol kas pavyksta vienetus, bet manau, jog tai - laiko klausimas“, - įsitikinusi gydytoja.
P.Kibiša pripažįsta, jog yra populiarių gydytojų, pas kuriuos eilės ilgesnės. Vis dėlto tai - paciento pasirinkimas, kurį administracija gerbia ir džiaugiasi, kad poliklinikoje dirba paklausūs gydytojai. Eilės ištįsta ir gydytojui susirgus ar atostogaujant, kai pacientai nori būtent pas savo, o ne jį pavaduojantį gydytoją. Tiesa, visuose penkiuose padaliniuose tokiems atvejams įsteigti neplaninės pagalbos kabinetai. Į juos galima kreiptis ūmiai susirgus, gripo epidemijos metu, šeimos gydytojui atostogaujant ar jam sergant.
Sujungus poliklinikas pradėjo veikti bendra išankstinė pacientų registracijos sistema, kuria siekiama paskirstyti pacientų srautą visuose padaliniuose ir pasiūlyti pacientui trumpiausią laukimo eilę pas gydytoją specialistą. Taip pat veikia ir Skambučių centras.
Pasiekimas
Prieš sujungiant penkias miesto poliklinikas į vieną juridinį vienetą vienas didžiausių iššūkių buvo sustabdyti pacientų mažėjimą. Kai kuriose įstaigose pacientų srautai kasmet mažėdavo net iki 6 proc.
Prieš metus šis mažėjimo vidurkis visuose padaliniuose siekė 3,5 proc., o šiemet - 2,5 proc. Kitąmet poliklinikos vadovas tikisi lūžio į didėjimo pusę.
Per pastaruosius porą metų pavyko sustabdyti šeimos gydytojų kaitą padaliniuose, pritraukti daug naujų specialistų ir panašu, kad Kauno mieste poliklinikai pavyko tapti itin patraukliu darbdaviu.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: