Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties šiandiena

Evelina Machova
2016-01-11
Praleidusi vos kelias valandas Kauno miesto greitosios pagalbos stotyje, pamaniau - norėčiau čia dirbti. Nors medikų darbas stotyje nelengvas, tačiau, kaip jie patys sako, kai turi noro padaryti ką nors gero ir viziją, atsiranda noras ir tobulėti, ir siekti kuo aukštesnių tikslų. Kauno greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotis pirmieji suformavo paramedikų brigadas, inicijavo greitosios medicinos pagalbos kortelę, kuri netrukus bus perkelta į planšetinius kompiuterius. Stotyje įrengta nuotolinių mokymų laboratorija, vykdomos sveikatos mokymo ir ugdymo bei savanorystės programos. 
Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties šiandiena
„Tiek miestą, tiek ir rajonus valdyti gana sunku. Rajonuose didesni atstumai ir kartais tenka pasukti galvą, kaip viską išdėlioti. Tarkim, jei iš Jurbarko į Kauno klinikas vežamas sunkiai sergantis pacientas, atstumas - šimtas kilometrų. Vadinasi, tam rajonui lieka viena brigada. Galvoji, strateguoti, kur ir kaip viską paskirstyti. Žinoma, ekstra atvejais ir pati programa pasiūlo artimiausią brigadą“, - sako rajonų brigadas valdantis Audrius Katinas.

Diktuoja stilių
Kauno miesto GMP stoties dispečerinė kasdien sulaukia 700−800 pagalbos ieškančiųjų skambučių. Aptarnaujama teritorija apima ne tik Kauno miestą, bet ir Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Kėdainių, Raseinių, Šakių, Vilkaviškio, Jonavos, Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonus. 
 
Dispečerinėje dažniausiai dirba šeši medikai, kurie priima skambučius, registruoja įvykius ir skubiai perduoda surinktą informaciją dviem pajėgas valdantiems operatoriams, kurie stebi visų rajonų GMP brigadų darbą. Šie operatoriai mato žemėlapį, kuriame žymimos greitosios automobilių buvimo vietos ir užimtumas. Informaciją apie įvykius brigados gauna per raciją arba į kompiuterius, esančius automobiliuose, bei nešiojamas radijo stoteles. 
 
Stotyje dirbantys medikai pripažįsta, kad per pastaruosius kelerius metus jaučiamas didžiulis kokybinis paslaugų šuolis, nors ir neneigia, kad pati pradžia nebuvo lengva. Dalis naujovių buvo sutiktos be entuziazmo, tačiau šiandien darbo ankstesniais metodais nė neįsivaizduoja. 
 
„Prieš ketverius metus pirmieji dispečeriams įdiegėme amerikiečių standartizuotus protokolus. Jais naudojasi keturiasdešimt trys šalys. Jie tobulinami jau daugiau nei trisdešimt metų ir kiekvienas Tarptautinės dispečerių asociacijos narys, tarp jų ir mes, gali teikti siūlymus, kaip juos tobulinti. Darbe naudojame pažangiausių pasaulio šalių patirtį: prieš ketverius metus įdiegtoji sistema yra tam tikras klausimynas, pagal kurį priimami kvietimai. 
 
Priklausomai nuo to, kaip žmogus atsako į klausimus, sistema parenka reagavimo kodą, nustato, kad tai labai aukšto, ar neaukšto prioriteto atvejis“, - sako Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties Slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė. 
 
Audituoja paslaugas

Standartizuotų protokolų patirtį perėmė ir Šiaulių miesto greitosios pagalbos stotis. Kauno miesto GMP stoties medikai gali pasigirti
ir didžiausiu atgaivintų pacientų skaičiumi (per 2015 metus atgaivinti 84 , o 2016 metais jau 4 pacientai). Pasak I.Dabulskienės, vargu ar tai būtų pasiekta be nuolatinių mokymų bei kiekvienos paslaugos vidinio auditavimo.  
 
„Paslaugos auditas reikalingas ne tam, kad galėtume bausti. Priešingai, matydami silpnąsias puses mokome darbuotojus, kad jiems būtų lengviau dirbti, patirtų kuo mažesnį stresą. O viskas prasidėjo įdiegus protokolų sistemą. Kuo ji gera? Eliminuoja žmogiškųjų klaidų faktorių. Gali būti pavargęs, neišsimiegojęs, žinoti mažiau ar daugiau, turėti daugiau ar mažiau patirties, bet kvietimas bus priimtas standartizuotai. 
 
Klausimynas sudėliotas paciento naudai. Dispečeris ne tik standartizuotai priiminėja kvietimą, bet ir standartizuotai teikia rekomendacijas bei pagalbą skambučio laikotarpiu. Jei reikia, jis kalba su kviečiančiuoju, iki kol atvyks brigada“, - sako Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja  auditorė Ilona Kajokaitė.
 
Audituojamas tam tikras procentas visų dispečerių pokalbių budėjimo metu. Vertinimo sistema objektyvi: kiek dispečeris galėjo vykdyti protokolą ir kiek tiksliai jį įvykdė. Ar tinkamos emocijos, ar informacija surinkta tinkamai, ar buvo empatija ir panašiai. Po to auditorius su dispečeriu aptaria kiekvieną klaidą. Pasak I.Kajokaitės, niuansų pasitaiko įvairiausių ir dažnai dispečeriams reikia patarimo, kaip kiekvieną situaciją geriau išspręsti. 
 
Mokymų laboratorija
Kauno mieste kiekvieną dieną dirba 20 brigadų, kurios susideda iš paramediko-vairuotojo ir slaugytojo, gydytojo arba paramediko. Yra keletas intensyviosios pagalbos (reanimacinių) brigadų, kuriose dirba po tris žmones, vienas jų gydytojas. Personalas yra skirstomas į dviejų tipų brigadas: pradinę ir pažangią (gyvybės palaikymo). Brigada siunčiama pagal dispečerinės surinktą medžiagą ir reikiamos pagalbos pobūdį. 
 
Pasak I.Kajokaitės, reikalavimai greitosios medicinos pagalbos medikams, dispečeriams nuolat kyla, darbas intensyvėja, o komandose likus mažiau žmonių tenka investuoti į darbuotojų mokymus. „Pradžioje stengėmės dalyvauti įvairiuose Krizių tyrimo centro rengiamuose mokymuose, tačiau laikui bėgant pajutome, kad to maža. 
 
Todėl stotyje įsteigėme dvi mokymų klases, kuriose mūsų pačių jėgomis periodiškai visus metus organizuojami mokymai išvažiuojamųjų brigadų medikams ir dispečeriams. Neatsisakome ir kitų galimybių. Šiuo metu (gruodžio-sausio mėn.) vyksta nuotolinio mokymo kursas, skirtas kortelės pildymui planšetėje ir pagalbos teikimo algoritmui insulto, infarkto ir traumos atvejais įsisavinti. Vienoje klasių yra manekenas, paruoštos užduotys, kurias savarankiškai atlieka brigados darbuotojai. Tiria, teikia pagalbą pacientui, pildo kortelę planšetėje. Viskas filmuojama, o atliktą darbą vertina specialiai paruošti mokytojai instruktoriai iš Kauno, Šiaulių, Klaipėdos nuotoliniu būdu. 
 
Mokymai vyksta darbo metu, dienos metu didinant brigadų skaičių. Tiesa, pradėjome gana sunkiai. Juk mokymai dažniausiai asocijuojasi su patikra ir egzaminais. Užtrukome, kol „pralaužėme“ mąstymą, kad tai, jog nežinai, - dar ne bėda. Viskas išsprendžiama. Bėda, jei net nenori sužinoti. Be brigadų mokymų, nuolat vyksta ir dispečerių mokymai. Tiesa, čia jau einame juvelyrikos link bei labiau gilinamės į specifiką“, - sako I.Kajokaitė.
 
Pasak I.Dabulskienės, prie mokymosi labai prisideda ir dalyvavimas greitosios medicinos pagalbos žaidynėse. Tokios pratybos padeda tobulinti veiksmus sudėtingų kvietimų atvejais, įvykus masinei nelaimei, kai nepakanka pajėgų ir pagal nustatytas procedūras gali būti pasitelkiamos kelių apskričių brigados. 
 
„Pastaruoju metu norinčiųjų dalyvauti žaidynėse tiek daug, kad teko įvesti taisyklę, jog vietinėse žaidynėse negali dalyvauti viena ir ta pati brigada. Į tarptautines žaidynes tris keturis kartus per metus siunčiami patys geriausi. Tai, žinoma, brangu, jei vertinsi tik pinigais. Tačiau labai gera investicija. Darbuotojai, kurie žaidynėse sudalyvauja bent kartą, pakeičia požiūrį į darbą. Atsiranda papildomas stimulas tobulėti“, - sako I.Dabulskienė. 
 
GMP kortelė planšetėje
Prieš kelerius metus Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis buvo viena pirmųjų, kuri įdiegė naujo pavyzdžio popierinę GMP kortelę. Tačiau, kaip sako I.Kajokaitė, reikia žengti koja kojon su technologijomis, tad sausio pabaigoje popierinės kortelės bus perkeltos į planšetinius kompiuterius. 
 
„Nors atrodo, kad popierinė kortelės forma gana sudėtinga, iš tikrųjų ji itin paprasta. O perkėlus ją į planšetinį kompiuterį, bus dar paprasčiau, nes sukurta programa ne tik palengvins dokumentų pildymą, bet net ir rekomenduos kitus žingsnius. Tarkim, pažymite, kad žmogui skaudą širdį. Sistema parodys skiltis, kurios susijusios su ūminiu koronariniu sindromu. 
 
Rekomenduos, ką reikia atlikti. Taip suvedamos kortelės bus kur kas tikslesnės, pacientą atvežus į atitinkamą gydymo įstaigą bus galimybė informaciją atspausdinti. Taip pat visa surinkta informacija, jei to reikia, gali būti automatiškai siunčiama į skubios pagalbos skyrių, kad ten dirbantys medikai jau būtų pasiruošę. Be to, šioje kortelėje, net jei medikai per skubėjimą ką nors pamirš įrašyti, programa planšetėje neužsidarys, o mirksės primindama, kurios dalys praleistos“, - pasakoja I.Kajokaitė. 
Įstaiga gali pasigirti ir dar viena naujove. 
 
„Kol kas vieninteliai turime budinčius gydytojus, kurių viena funkcijų yra kuruoti paramedikus. Tarkim, paramedikų brigada nuvyksta į kvietimą, žmogui užrašoma kardiograma. Kardiograma iš karto siunčiama budinčiam gydytojui,  kuris rekomenduoja, kokius veiksmus reikia atlikti bei į kurią ligoninę žmogų geriausia būtų vežti. Tiesa, turime minčių, kad užrašytas kardiogramas galėtume siųsti ne tik pamainos vyresniajam  ar budinčiam gydytojui , bet  tiesiai skubios pagalbos skyriaus kardiologams ligoninėse. Kol kas to dar nėra, bet čia, matyt, tik laiko klausimas“, - sako I.Dabulskienė. 



Komentarai
VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties Slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė:

- Investuojame ne tik į darbuotojų mokymą, bet ir į visuomenės švietimą. Ne pirmus metus vykdoma visuomenės sveikatos ugdymo ir mokymo programa - nemokama. Vien šiemet stotyje su darbo specifika susipažino per keturis tūkstančius moksleivių. 
 
Mokome pirmosios pagalbos teikimo veiksmų, supažindiname su dispečerinės darbo ypatumais, aiškiname klausimyno reikšmę, prašome šeimose pasikalbėti su tėveliais, seneliais, kad paaiškintų, jog nereikia piktintis, kai pusę minutės tenka atsakinėti į dispečerio klausimus, kad jei pagalbos reikia tik dėl sveikatos problemų, skambinti telefono numeriu 03 ir 033. 
 
Taip pat pirmieji pradėjome ir savanorių programą. Ji veikia jau dvejus metus, o savanorių amžius labai įvairus - nuo paauglių, kurie dar tik svarsto rinktis mediko profesiją, iki vyresnio amžiaus žmonių. Pirmiausiai jie mokomi pagalbos teikimo veiksmų, susipažįsta su stoties darbu bei medicinine įranga ir vyksta kartu su GMP medikais į kvietimus. Pernai savanoriai neatlygintinai mums talkino daugiau nei septyniolika tūkstančių valandų. 
 
VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės administratorė Daiva Ieškienė:

- Iš viso stotyje dirba aštuoni dispečeriai, du iš jų valdo pajėgas dvylikoje rajonų. Miesto brigadų būna apie dvidešimt, rajonų – daugiau kaip trisdešimt. Vienas dispečeris operatorius valdo miesto brigadas, kitas - apskrities. Dispečerinių darbuotojams yra keliami aukšti reikalavimai.
 
Mūsų šalyje reikalaujama, kad dispečeris turi būti baigęs mediciną. Todėl visi mūsų dispečeriai turi medicininį išsilavinimą ir yra baigę specialius dispečerių kursus. Sėkmingai išlaikę testus gauna tarptautinės dispečerių asociacijos sertifikatus, kas porą metų turi resertifikuotis, baigti pradinio gaivinimo kursą. Kiekvieną dieną turime po penkis šešis atvejus, kai iki atvykstant medikų brigadai, teikiamos gyvybiškai svarbios instrukcijos. Vien šiemet turime net penkis, kaip sakoma, „ant ragelio pagimdytus“ mažiukus. Darbas sunkus ir įtemptas psichologiškai, todėl jau nuo šių metų stotyje dirbs psichologas.  


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris