Kauno Dainavos poliklinika investuoja į efektyvesnį paslaugų prieinamumą ir aptarnavimo kokybę

Evelina Machova
2017-01-05
Kiek daugiau nei metus Kauno Dainavos poliklinikai vadovaujantis Paulius Kibiša sako, jog vyrauja neteisingas požiūris esą gydymo įstaigos yra nekonkurencingos. „Galime manyti, kad mes, medikai, esame, kažkur pakibę danguje, darome stebuklus ir apie konkurenciją čia negali būti nė kalbos. Tačiau skaičiai labai greitai grąžina mus į realybę“, – įsitikinęs P.Kibiša. Netrukus poliklinikoje bus pradėta diegti sistema „Lean“, kuri, kaip viliasi vadovas, padės atsikratyti neefektyvių procesų, apsunkinančių paslaugos prieinamumą. Taip pat kitąmet bus įdiegta ir veiklos vertinimo sistema.
Kauno Dainavos poliklinika investuoja į efektyvesnį paslaugų prieinamumą ir aptarnavimo kokybę
Kauno Dainavos poliklinikai vadovaujantis Paulius Kibiša.

- Koks pirmas įspūdis susidarė iš verslo atėjus vadovauti į viešąjį sektorių?
- Atėjau ne tik į susigyvenusį kolektyvą, bet ir į neišbandytą viešąjį sektorių, apie kurį bent jau versle vyravo nuostata, kad čia viskas kitaip. Skirtumų yra, bet ir nemažai panašumų. Radau gerai sutvarkytą, stabiliai veikiančią polikliniką. Todėl nebuvo griebtasi didelių revoliucinių perversmų.
 
- Tačiau pokyčių, kaip suprantu, neišvengta?
- Buvo sričių, kurias teko sumažinti. Pavyzdžiui, Remonto tarnyba, kuriai priklausė dvidešimt žmonių. Gal ir neblogai, bet klausimas, ar tiek žmonių reikia ir ar tai tos kompetencijos, kuriomis turi užsiimti gydymo įstaiga? Įmonės sėkmingos tuomet, kai koncentruojasi į išskirtinį gebėjimą, kuriamą pranašumą. Kitas aspektas, į kurį buvo atkreiptas ir audito dėmesys, – administracija. Ji buvo gana gremėzdiška, kai kurios pareigybės dubliavosi. Tai – ankstesnių laikų palikimas.
 
Administraciją sumažinome trečdaliu, Remonto tarnybą sujungėme su Ūkio skyriumi. Tiesa, bendradarbiaujant su Kauno savivaldybe žmonėms buvo pateikti darbo pasiūlymai kitose savivaldybės įmonėse. Daugelis jų dabar ten ir dirba. Reorganizaciją įgyvendinome per tris mėnesius. Tai buvo pirmas didelis siurprizas, kad ir viešajame sektoriuje viskas gali vykti greitai, žinoma, jei yra politinė valia.
 
- Kiek sumažinę pajėgas planuojate sutaupyti lėšų ir kam jos bus skiriamos?
- Kitąmet po reorganizacijos sutaupysime beveik šimtą devyniasdešimt tūkstančių eurų. Šios lėšos bus skirtos darbo užmokesčiui, pirmiausia gydytojams, kelti. Palyginome darbo užmokesčio statistiką su kitomis Kauno poliklinikomis. Slaugytojos gauna tiek pat arba šiek tiek daugiau nei kitose, o su gydytojų atlyginimais ženkliai atsiliekame. Pirmus žingsnius šiuo klausimu jau žengėme ir tęsime juos toliau.
 
- Daugelis naujų gydymo įstaigų vadovų ateina kupini entuziazmo, turėdami vizijas, kaip viską reikėtų pertvarkyti. Deja, dažnu atveju tenka nusileisti ant žemės, nes daliai idėjų įgyvendinti neužtenka lėšų...

- Bet strategija – ne šachmatų partija, greičiau lošimas kortomis: čia niekada negauni tokių pačių pozicijų. Turi žaisti pagal situaciją. Šiuo atveju – taupyti kaštus ir juos skirti ten, kur reikia. Iliuzija, kad pinigai nukrenta iš dangaus, manau, užsilikusi nuo senesnių laikų. Tiek versle, tiek ir viešojoje įstaigoje yra elementarus biudžetavimas. Žinoma, teko kai kuriuos dalykus perskirstyti, atsisakyti kai kurių suplanuotų brangių pirkinių. Tiesa, sulaukiame gerų iniciatyvų ir iš šono.
 
Kartu su Jaunųjų gydytojų asociacija dabar diegiame sistemą „Lean“. Svetur ji gana plačiai naudojama sveikatos apsaugos įstaigose. Poliklinikai tai būtų didelė ir labai brangi investicija. O šiuo atveju gaunama abipusė nauda. Jauni kolegos nori save išbandyti, kelti kompetenciją, kartu įgyti vadybos žinių, ir mes juos palaikome. Sistemos diegimą planuojame pradėti nuo Registratūros, Funkcinės medicininės reabilitacijos ir Radiologijos. „Lean“ turi padėti eliminuoti vertės nekuriančius procesus sukuriant nuolatinio tobulėjimo kultūrą organizacijos viduje.
 
- Ilgą laiką įvairiose verslo įstaigose užėmėte vadovaujamus postus. Ar ši patirtis pravertė pradėjus dirbti viešajame sektoriuje?
- Valdymas – ar tai būtų valstybės ar verslo įmonė – iš principo panašus. Tiek čia, tiek ten pagrindinė žemės druska – vidurinio lygio vadovai. Jei jie geri, visas procesas važiuoja be trikdžių, ypač jei įstaigoje vykdomi pokyčiai. Kol kas dar iš ankstesnių laikų užsilikusi tradicija, kad skyrių vyr. ordinatoriai, kaip vadovai, per susirinkimus mažai pasisako. Todėl nuo kitų metų rengsime vadovavimo mokymus. Versle tokia praktika dažna. Ne visi skyrių vadovai save suvokia kaip lyderius, vadovus, nedrįsta kelti ir ieškoti problemų sprendimų, neįpratę kalbėti. Todėl šias savybes ir stiprinsime bei tobulinsime. Taip pat nuo kitų metų planuojame įdiegti veiklos vertinimo sistemą.
 
Bus atliekamas reguliarus veiklos vertinimas, peržiūrimas darbuotojų indėlis. Darbo užmokestis gydytojams, kurie pasiekia numatytus tikslus, kuriais patenkinti pacientai, kils greičiau. Sutinku, kad tai – nelengva, todėl pagrindinis krūvis teks vidurinio lygio vadovams, kurie darbuotojus turės įvertinti pagal numatytus kriterijus. Gydytojų darbo efektyvumą taip pat labai padės vertinti ir medicininės informacinės sistemos, kur galime matyti, kiek konsultacijų suteikta, kiek žmonių nusiųsta į prevencines programas ir panašiai. 
 
- Nebijote, kad dalis medikų, išgirdę tokius jūsų pasakymus, bus nepatenkinti, mat jie gydo žmones, tad verslo strategijos, kaip efektyviau didinti darbo našumą, medicinoje neveiks?
- Manau, tai – neteisingas požiūris. Manyti, kad mes, medikai, poliklinikos, esame kažkur aukščiau, pakibę danguje, darome stebuklus ir apie konkurenciją čia negali būti nė kalbos, klaidinga.
Skaičiai labai greitai grąžina mus į realybę. Nuo du tūkstančiai dvyliktų metų gyventojų Kaune sumažėjo keturiais procentais, o poliklinikos prarado devynis procentus pacientų. Ką tai reiškia? Prarandame rinką ar, tiksliau, prarandame pacientus kitoms gydymo įstaigoms. Daugeliu atveju privačioms, kurios iš principo susirenka jaunus, retai sergančius pacientus, o poliklinikoms lieka senjorai.
 
Apmokėjimas tiek už jauną, tiek už pagyvenusį pacientą toks pats, tačiau pastarajam reikia suteikti kur kas daugiau ir brangesnių paslaugų. Pacientas dabar gali laisvai pasirinkti jam labiau patinkančią gydymo įstaigą, o žvelgiant į statistiką nereikia verkšlenti ir slėptis už demografinės situacijos. Dalį pacientų prarandame ne dėl emigracijos ar demografinės situacijos, o todėl, kad blogai dirbame. Mano nuomone, būtina vertinti klientų aptarnavimą. Ir ne tik formaliai padalinat apklausas, kurių niekas neperžiūri, o objektyviai.
Net neabejoju, kad dirba profesionalūs ir kompetentingi medikai, tačiau, kaip ten bebūtų, esame paslaugos tiekėjai, todėl labai svarbu, ar pacientas pasitinkamas su šypsena ar ne.
 
- Kauno miesto poliklinikų laukia nemažai naujovių. Svarstoma gydymo įstaigų pertvarka, kuri vieniems kelia baimę, kitiems atrodo teisinga. Jūs šioje pertvarkoje matote daugiau pliusų ar minusų?
- Atvirai kalbant manau, kad viskas gerai. Poliklinikoms resursai lieka tokie patys, pacientų mažėja, tačiau kaštai auga. Vadinasi, turime ieškoti sprendimų, kaip įsitekti su turimais resursais ir užtikrinti paslaugų kokybę ir prieinamumą. Pirmiausia, kas daroma, peržiūrimos kompetencijos. Kiekviena poliklinika turi finansų valdymo, rinkodaros, viešųjų pirkimų ir daugelio kitų sričių specialistus, tačiau tai nėra pagrindinė gydymo įstaigos kompetencija, o galiausiai jos net ir dubliuojasi.
 
Šios funkcijos reikalingos, bet gal jas galima optimizuoti, sujungti ir taip sumažinti kaštus. Baimintis nėra ko, nes iš principo visos sutaupytos lėšos bus skirtos atlyginimams didinti. Dar vienas svarbus momentas – informacinės sistemos. Dabar kiekviena poliklinika turi savo atskirą. Tačiau ar būtų blogai, jei visas jungtų viena sistema? Gydytojai galėtų laisvai prieiti prie pacientų tyrimų, tokiu būdų būtų galima spręsti ir eilių klausimą. Tarkim, pacientui reikia kardiologo konsultacijos, o Dainavos poliklinikoje ją gali gauti tik po dviejų savaičių.
 
O štai netoliese esančioje Kalniečių poliklinikoje yra laisvas laikas po dviejų dienų. Pacientui tai būtų patogu. Tai vienas būdų mums susigrąžinti ir patrauklumą. Tas pats galiotų ir brangios įrangos naudojimui. Jei kiekviena poliklinika turės po kompiuterinį tomografą ir po magnetinį rezonansą, užtikrinti jų apkrovimą bus tiesiog neįmanoma. Vadinasi, kaštai augs, o efekto nebus.

 
Taupo laiką



Pastaruoju metu kalbai pasisukus apie sveikatos apsaugos sistemą bene vienas dažniausiai girdimų žodžių – efektyvumas. Medikai skatinami paslaugas teikti greičiau, efektyviau, o gydymo įstaigų finansus naudoti racionaliau.
 
Panašu, kad VšĮ Kauno Dainavos poliklinika puikiai girdi raginimus ir, pasak vyresniosios medicinos registratorės Ingridos Varnienės, pasitelkdami technologijas taupo laiką.
„Registratūros specialistės turbūt dar puikiai pamena, kai spausdino gydytojų registracijos lapus. Tekdavo pildyti ir nemažai duomenų, kurie dubliuodavosi, o ir visko sutikrinimas užimdavo nemažai laiko.
Dabar registratūroje merginos dirba pasitelkusios planšetes, kur įdiegtos dvi programos.
 
Radus paciento kortelę ir planšetėje pažymėjus „rasta“, iš karto suformatuojama paciento ligos istorija. Nebereikia papildomai suvesti jokių duomenų. Sugaištame dvigubai mažiau laiko“, – sako I.Varnienė.
Pasak vyr. medicinos registratorės atsisakius popierinių variantų, registratorėms paprasčiau sužiūrėti, koks gydytojų užimtumas.
 
 

Gerina paslaugos prieinamumą



Pasak Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro Dienos stacionaro vadovės Živilės Lukošienės, prieš porą metų naujai rekonstruotose žmonėms su negalia pritaikytose erdvėse Petrašiūnuose, atidarytas Psichikos sveikatos centro Dienos stacionaras. Jis įkurtas atsižvelgus į tai, kad profesionalios, į individualius ligonių, sergančių psichikos ir elgesio sutrikimo ligomis, poreikius orientuotos paslaugos tuomet buvo mažai prieinamos.
 
„Dienos stacionare sergantysis vienoje vietoje gali gauti kompleksinę, individualius poreikius tenkinančią, profesionalią gydytojo psichiatro, psichologo, slaugytojo, socialinio darbuotojo pagalbą. Paciento šeimos nariams sudaromos galimybės laikinai atsitraukti nuo globos proceso, jiems tampa lengviau derinti šeiminius bei darbo įsipareigojimus, pagerėja jų gyvenimo kokybė, sumažėja „perdegimo“ grėsmė“, – sako Ž.Lukošienė.
Pacientų skaičius auga. Kasmet čia apsilanko per 180 naujų pacientų, o maždaug 40 kreipiasi pakartotinai.
 
„Mano nuomone, psichikos dienos stacionarai reikalingi, netgi – teigčiau – būtini. Taip žmogus, gaudamas būtiną medicinos, psichologinę bei socialinę pagalbą, gydymo metu galėtų sėkmingai funkcionuoti savo aplinkoje, tam tikrą laiką neiškristi iš jos. Taip skatinamas ir pacientų savarankiškumas artimoje aplinkoje“, – įsitikinusi Ž.Lukošienė.
 
Pasak centre dirbančių specialistų, užsiėmimus kasdien lanko 20-25 pacientų grupės. „Kasryt devintą valandą pacientai užsiėmimus pradeda arba nuo šviesos terapijos, kuri ypač aktuli tamsiuoju periodu, arba nuo masažų specialiose kėdėse. Po jų dažniausiai seka judesio terapija. Vėliau –  grupiniai užsiėmimai su psichologe arba socialine darbuotoja. Pusantros valandos vyksta arba dailės terapijos užsiėmimai, arba savęs pažinimo kursai. Po to visi drauge einame pietauti ir po jų vyksta relaksaciniai užsiėmimai. Kaip matote, diena būna gana intensyvi, tačiau šiuo atveju labai svarbu, kad pacientai puikiai žinotų rutiną“, – sako Ž.Lukošienė.
Pasak specialistų, vienas pagrindinių užsiėmimų tikslų – parodyti pacientams, kiek įmanoma daugiau įvairių atsipalaidavimo būdų.
 

Vieninteliai Kaune 



Prieš šešiolika metų dviejuose kabinetuose įsikūręs Dainavos poliklinikos Jaunimo centras šiandien paslaugas teikia kur kas erdvesnėse patalpose. Kol kas tai – vienintelis tokio pobūdžio centras Kauno mieste, kuriame po vienu stogu paaugliams ir jaunimui sutelktos kompleksinės paslaugos, orientuotos į psichologinę pagalbą, sveikatos stiprinimą bei prevenciją. Pasak centro medicinos psichologės Justinos Račkauskienės, į jų specialistus gali kreiptis jaunuoliai iki 26 metų, net ir tie, kurie nėra prisirašę prie Kauno Dainavos poliklinikos. Teikiamos paslaugos – nemokamos.
 
„Centre dirba ne tik psichologės, socialinė darbuotoja, bet ir ginekologė, urologas, bendrosios praktikos slaugytoja. Teikiama psichosocialinė, emocinė pagalba, vykdomas paauglių ir jaunimo sveikatos ugdymas: individualios konsultacijos, darbas grupėse, paskaitos, diskusiniai seminarai. Jaunimo centrų Lietuvoje yra nemažai, tačiau jie labiau vykdo užimtumo programą. O mes labiau orientuojamės į psichosocialinę pagalbą apimdami ir lytinį švietimą. Jaunimui šios temos aktualios. Daugelis jų grįžta ne kartą“, – sako J.Račkauskienė.
 
Pasak medicinos psichologės, centre dažnai vyksta konsultacijos tiek su vaikais, tiek ir su tėvais. „Šiuo metu įgyvendiname projektą, kurio pagrindinė mintis – padėti tėvams rasti ryšį su vaikais bei spręsti kylančias problemas. Kartais ir tėvams, vis skubantiems kasdienėje rutinoje, reikia bent kelių minučių sustoti. Kiek yra tekę konsultuoti tėvus ir vaikus, pasitaikė ne vienas atvejis, kai mama vaikui sako: „Aš gi visuomet su tavim“.
 
Bet vaikas jaučia, kad ji pasinėrusi į darbus, kad net ir kalbėdama su juo galvoja apie savo problemas, paskendusi savo rūpesčiuose. Tai turbūt viena pagrindinių problemų, kad neskiriama laiko nuoširdžiam ramiam pokalbiui prie puodelio arbatos, kai dėmesio netrukdo per televizorių rodomas kino filmas. Pastebiu, kad visuomenėje vyrauja tendencijos nerimą paskandinti veikloje. Kalbant apie santykius su vaikais, šeimoje patarčiau nepamiršti ir antrųjų pusių. Jiems taip pat kaip ir vaikams reikia dėmesio“, – sako J.Račkauskienė ir priduria, kad daugelis jaunimo problemų būtent ir kyla dėl santykių šeimoje.
 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Drąsa šypsotis – tik po operacijos

      Drąsa šypsotis – tik po operacijos

      Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
      Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

      Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

      Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

      Budinti vaistinė


      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
      Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

      Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

      Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

      Sveika šeima


      Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

      Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

      Sveikatos horoskopas


      Rugsėjo 14-20 d.

      Avi­nas
      Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

      Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kaip sustabdyti laiką?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
      Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
      Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
      Arbata. Pirma dalis
      Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

      Naujas numeris






















      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica