Jonavos PSPC naujovė: nuotolinė paslauga mažins eiles

Deimantė Gruodė
2018-11-05
„Kaimo vietovėse medicinos paslaugų prieinamumas yra toks pats svarbus kaip ir miestuose“, - sako Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorė Asta Sivolovienė. Antrai kadencijai perrinkta įstaigos vadovė turi viziją, kaip būtų galima efektyviau panaudoti po rajoną išsibarsčiusius medicinos punktus bei ambulatorijas: užuot juos naikinus ar uždarius – stiprinti, plėsti ir teikti nuotolines paslaugas. Priešingu atveju, ką darys paprasti kaimo žmonės, jei sveikatos priežiūros paslaugos dar labiau nuo jų atitols?
Jonavos PSPC naujovė: nuotolinė paslauga mažins eiles
Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centro dienos stacionare – jauku it namuose.

Efektyvesni medicinos punktai
 

„Matau tikslą – stiprinti gyventojų aptarnavimą kaimo vietovėse. Gerai, jei veikia nedidelis medicinos punktas, kur dirba slaugytoja ir turėdama išplėstines funkcijas gali iš tikrųjų atlikti svarbų darbą. Dabar peržiūrime visus savo punktus, įdiegsime interneto prieigą ir bandysime vykdyti nuotolines konsultacijas per slaugytojas, organizuosime tyrimų paėmimą tam tikromis dienomis“, - pasakoja Jonavos PSPC direktorė ir šeimos gydytoja Asta Sivolovienė.

  
„Rajone prieš keletą metų turėjome atskiras šešias ambulatorijas, tačiau dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus, kai kaime nebelieka gydytojo apylinkės, savivaldybė priėmė sprendimą, kad jas reikia reorganizuoti taupant valdymo išlaidas.
Visos ambulatorijos – Žeimių, Upninkų, Ruklos, Šveicarijos, Bukonių, Panoterių (ši dar anksčiau) - jau prieš tai priklausė Jonavos pirminiam sveikatos priežiūros centrui, o reorganizavimo būdu sujungtos tapo filialais.
Įstaiga taip pat turi Psichikos sveikatos centrą, kur teikiame psichikos sveikatos pagalbą gyventojams. Prieš keletą metų pagal projektines veiklas esame įsisteigę Psichiatrijos dienos stacionarą. Tad mūsų rajoninė įstaiga aptarnauja didžiąją dalį pacientų ir yra išplėtota tiek geografiniu požiūriu, nes apima kaimo vietoves, tiek plačiu paslaugų spektru“, - pasakojo A.Sivolovienė.
 
Antrą kadenciją pradėjusi įstaigos vadovė neatsisakė ir nuo seno likusių medicinos punktų Čičinuose, Batėgaloje, Kulvoje, Barupės, Šiluose, Užusaliuose, Išoruose ir Liepiuose.
„Vieno punktų bazė pritaikyta šeimos gydytojui, kuris atvažiuoja du kartus per savaitę. Kituose yra tik slaugytojos darbo vieta. Galvojame, kad punktus būtų vertinga išnaudoti teikiant nuotolines paslaugas. Tai būtų vieta, kur slaugytoja, identifikavusi atvykusį žmogų, gali pamatuoti kraujospūdį ir registruoti nuotolinės konsultacijos pas gydytoją, kad būtų galima, pavyzdžiui, pratęsti receptą vaistams nuo aukšto spaudimo.

 
Jau esame patvirtinę sutikimo formą. Tik ją pasirašiusiam pacientui galėsime suteikti nuotolinę paslaugą. Taip pat kompiuterizavomės, nes tikrai ne visi punktai turėjo tokią prieigą. Dabar slaugytoja galės registruoti konsultacijai pas šeimos gydytoją – kaip nuo pirminio sveikatos priežiūros centro nutolusi registratūra, teikti nuotolines paslaugas, užsakyti tyrimus bei atlikti kitas funkcijas“, - sako įstaigos direktorė, vadovaudamasi dar liepos mėnesį sveikatos apsaugos ministro pasirašytu įsakymu, kuriuo šeimos medicinos paslaugas teikiančios gydymo įstaigos įgalinamos pacientams vaistų receptus pratęsti nuotoliniu būdu. Taip pat nuotoliniu būdu bus galima skirti pakartotinius tyrimus. Šia naujove, kuri įsigaliojo nuo rugsėjo 1-osios, siekiama sumažinti eiles gydymo įstaigoje.
 

„Medicinos punktas - itin svarbus miestelio gyventojams. Kai kuriuose kaimuose juos naikino, o mūsų rajone, priešingai, tobulino, plėtė, skyrė naujas patalpas. Esame nepaprastai dėkingi, kad mus įsileido į seniūnijos patalpas. Dabar gyventojams itin patogu: ir socialinis darbuotojas, ir biblioteka, ir seniūnija, ir medicinos punktas yra po vienu stogu“, - naujomis sąlygomis džiaugiasi trisdešimt penkerius metus Kulvos medicinos punkte dirbanti slaugytoja Janina Ragelienė.

 
Kompiuterizavo darbo vietas
Įstaigos vadovė A.Sivolovienė profesinę karjerą irgi pradėjo vienoje ambulatorijų: dabartiniame Bukonių slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje. Kaip pasakoja, besimojant rezidentūroje ją pasikvietė tuometė įstaigos vadovė Teresė Žižienė. Jai išvykus, dalyvavo konkurse ir liko dirbti toliau. Bukonyse praleistus devynerius metus ji vadina neįkainojama patirtimi, kurią pritaiko ir tapusi Jonavos PSPC vadove.
 
„Kai atėjau į naujas pareigas, pirmiausia džiaugiausi, kad yra prasidėjęs informacinių technologijų diegimas, kas šioje įstaigoje buvo visiškai neišvystyta. Pradėjome nuo pacientų elektroninės registracijos, nes prieš tai buvo tik popieriniai variantai, ranka pildyti ataskaitų žurnalai. Dabar su kolegėmis pakalbame ir juokas ima, kad taip bijojome dirbti su sergu.lt sistema. Registratūroje taip pat pastatėme eilių valdymo pultą, prie procedūrų kabineto, kur yra gyva eilė, irgi įrengėme talonėlių sistemą.
Nors paburbuliuojame dėl e.sveikatos, nes ji nėra tobula, bet džiaugiamės su gydytojais: jei receptus vėl reikėtų išrašyti į knygeles, koks būtų vargas. Dabar apie devyniasdešimt aštuonis procentus jų išrašome elektroninių. Siuntimus tyrimams irgi rašome elektroniniu būdu. Iš pradžių pacientai stebėdavosi: negi neduosite popierinio siuntimo? Paaiškinome, kad viskas suvesta elektroninėje sistemoje, jūs tik pavardę pasakysite ir procedūrų kabineto darbuotojos žinos, kokius tyrimus jums reikia atlikti“, - apie didelį informacinių technologijų šuolį įstaigoje pasakoja direktorė.
 

„Tai, kad turiu galimybę dalyvauti sveikatos įstaigų akreditavimo procese - didžiulis pasitikėjimas ir garbė, nes galiu palyginti, kaip yra mūsų ir kitose įstaigose, kur dar turime pasitempti, o kas pas mus yra geriau“, - sako vyr. slaugos administratorė Rūta Kondarevienė.
 

Jonava – augantis, gražiai sutvarkytas miestas, esantis geografiškai patogioje vietoje: Vilnius ir Kaunas – ranka pasiekiami. Gal todėl įstaiga žmogiškųjų išteklių turi pakankamai. Skaičiuojat su filialais, dirba apie du šimtai dvidešimt darbuotojų. Vien šeimos gydytojų - apie trisdešimt. Kadangi patogus susisiekimas, dalis darbuotojų atvyksta dirbti iš Kauno ir jiems nereikia keisti gyvenamosios vietos.
Direktorė džiaugiasi ir Jonavos rajono savivaldybės indėliu į gyventojų sveikatos priežiūrą bei gydymo įstaigos tobulinimą.
 
„Mūsų pastato išorinis fasadas apšiltintas savivaldybės lėšomis. Jeigu vykdomas europinis projektas ir reikalingas kofinansavimas, būname partneriai. Savivaldybė - pareiškėja skirtumą finansuoja savo lėšomis, prisideda prie punktų, ambulatorijų remonto darbų. Tarkime, Šveicarijos ambulatorija renovuota, iš išorės apšiltinta. Neseniai buvo atidarytas Kulvos medicinos punktas. Prieš keletą mėnesių jį perkėlėme į naujesnes patalpas, nes daugiabutyje jos buvo šaltos ir nepatogios. Dabar įsikėlėme į seniūniją, kuri patalpas suremontavo už savo lėšas. Nuo šiol viskas po vienu stogu, tad užtikrinamas ir glaudesnis bendradarbiavimas su socialiniais darbuotojais, nes tenka bendrai spręsti problemas bei teikti informaciją“, - sako įstaigos vadovė, pridurdama, kad itin didelis dėmesys yra skiriamas ir slaugai namuose.
 

L.S. skaičius
34 
– tiek tūkst. gyventojų, įskaitant kaimo vietoves, yra prisirašę prie Jonavos PSPC.

 
Kad nebūtų ligoninės įvaizdžio
Dvejus metus veikiantis Jonavos PSPC Psichiatrijos dienos stacionaras - tarpinė stotelė tarp poliklinikos ir stacionarinės paslaugos. Čia yra gydomi visi psichinės sveikatos sutrikimai, išskyrus priklausomybės ligas. Išskirtinis šio stacionaro bruožas, kad pacientams būtų užtikrinama kompleksiška pagalba, tačiau jis nebūtų išplėšiamas iš šeimos, gyvenamosios aplinkos.

Maksimalus gydymo dienos stacionare terminas - 30 darbo dienų.
 
„Pagal gyventojų skaičių teritorinė ligonių kasa nustato kvotą, kiek galima suteikti paslaugų. Mūsų dienos stacionare, pagal rajono gyventojų skaičių, yra aštuonios vietos. Kadangi tai yra prioritetinė paslauga ir dažniausiai norinčiųjų gydytis turime daugiau, o metų gale ligonių kasos sumoka už virškvotines paslaugas, pacientų dažnai turime daugiau“, - pasakoja įstaigos vadovė, patikindama, kad tokių paslaugų poreikis – didžiulis ir nuolat augantis.
Jonavos PSPC Psichinės sveikatos centro dienos stacionare sukurta jauki aplinka, kad žmonės, ypač su psichikos negalia, jaustųsi kaip namuose ir pradėtų greičiau sveikti.
 

„Nerimas sutrikimas gali būti kaip asmenybės bruožas, kai į situaciją reaguoti labai jautriai. Tokį žmogų kamuoją priepuoliai, panikos atakos, išmokstame jas suvaldyti ir kaip su jomis gyventi“, - pasakoja gydytoja psichoterapeutė Erika Černiauskienė.

 
„Čia lankausi jau antrą savaitę. Prieš dešimt metų gydžiausi vienoje Kauno įstaigų ir galiu palyginti: ten paguldo trims dienoms ir duoda tabletę, kad iškart užmigtum. O čia – maloni, jauki ir saugi aplinka. Ypač pirmomis dienomis visi ateina tokie nedrąsūs, mažai bendrauja, o paskui po pirmos savaitės atsiskleidžia, nebijo kalbėti, drąsiai dalijasi problemomis ar išgyvenimais. Savaitgalį jau norėjosi greičiau ateiti, spirgėjau, kada gi ateis tas pirmadienis“, - šypsodamasis pasakojo pacientas Dainius.
Dienos stacionaro veikla yra akcentuota į psichiatro pagalbą, psichologinį konsultavimą, užimtumą, relaksaciją, šviesos terapiją. Toks kompleksinis gydymas padeda žmonėms greičiau pasveikti.
Kodėl šiandienė visuomenė taip kenčia nuo psichinės sveikatos sutrikimų?

 

„Manau, kad tam įtakos turi gyvenimo būdas ir didelis tempas. Kiek studentų neatlaiko mokslo krūvių, įtampos, adaptacijos, dar prisideda šeimos problemos. Mūsų dienos stacionare lankosi keli vyrukai, kurių šeimoje yra netinkamos sąlygos. Įsivaizduokite, trisdešimties metų vyras nepasitiki savimi, neturi ryžto, negali kurti asmeninio gyvenimo, susirasti draugių. Pacientai susirenka labai skirtingi. Nėra taip, kad visi sergantys depresija ar vien šizofrenija“, - pasakoja socialinė darbuotoja Solveiga Grizickienė.

 
Psichiatrijos dienos stacionare vykdoma daug terapijų: piešimas ant vandens, smėlio terapija, spalvinimas, darbas su augalinėmis medžiagomis, maisto gaminimas kaip terapija, kelis kartus per savaitę vyksta sporto užsiėmimai.
„Nesu meniškas žmogus - labiau tiksliukas. Bet čia supratau, kad man patinka dažų liejimas ant vandens paviršiaus, vadinamoji ebru technika“, - sako meninius gabumus čia atskleidęs pacientas Dainius.
Kaip pasakoja užimtumo specialistė Neringa Marčinskienė, užsiimdami menine veikla pacientai atsipalaiduoja, įsijaučia, pabėga nuo juodų minčių, pradeda lengviau bendrauti.
 

„Per grupinius užsiėmimus raginama neužsidaryti savo kiaute, nes dauguma - dirbantys žmonės ir jie turi vėl grįžti į savo darbinę aplinką, į savo šeimą, studijas ir toliau gyventi įprastą gyvenimą“, - pasakoja užimtumo specialistė Neringa Marčinskienė.

 
 
Toliau stiprins paslaugas kaimuose
 „Dabar matau tikslą – stiprinti gyventojų aptarnavimą kaimo vietovėse. Medicinos punktai nebuvo tinkamai išnaudojami, svarstyta jų atsisakyti. Tačiau juk puiku, kai patogioje vietoje veikia nedidelis medicinos punktas, kur dirba išplėstines funkcijas atliekanti slaugytoja. Todėl peržiūrime visus punktus, įdiegsime interneto prieigą ir bandysime vykdyti nuotolines konsultacijas, tam tikromis dienomis organizuosime tyrimų paėmimą“, - sako energinga ir daug idėjų turinti direktorė, paklausta, kokią artimiausių penkerių metų įstaigos perspektyvą ji matanti.
 
Pasak jos, kaimo vietovėje medicinos pasaugų prieinamumas yra ne mažiau svarbus nei miestuose. „Daugelyje kaimiškų vietovių dominuoja vyresnio amžiaus žmonės, kuriems sudėtinga nuvažiuoti į miestą. Tad medicinos punkte dirbanti slaugytoja - kaip tarpininkas tarp kaimo žmogaus ir mieste dirbančio gydytojo. Nes čia pacientai gali gauti bent minimalias sveikatos priežiūros paslaugas arba, kaip dabar turime viziją, būti užregistruotas nuotolinės konsultacijos pas gydytoją, slaugytojai įvertinus jo būklę. Taip pat pacientui pageidaujant gydytojas elektroninėje sistemoje galės ir vaistus išrašyti“, - sako A.Sivolovienė.

„Norėtume, kad vienam pacientui būtų skiriama bent 15-20 minučių. Dabar verčiamės per galvą kaip tik sugebame. Kompiuteris stringa, monitoriuje rašo: atsiprašome už vėlavimus. O kaip mes atsiprašysime savo paciento? Jam vaistų arba siuntimo reikia čia ir dabar“, - sako šeimos gydytoja Daina Milašienė.


 
Tarp kitko
Pašonėje - Pabėgėlių priėmimo centras. Kadangi Jonavos PSPC turi ambulatoriją Rukloje, medikams dažnai tenka susidurti su pabėgėlių šeimomis.
Pagrindinė problema, kuri iškyla, be abejo, kalbos barjeras. Vertėjas yra, bet jis iš Vilniaus atvažiuoja keletą kartų, tad dažniausiai jie ateina vieni. Ten dirbanti gydytoja pasakoja, kad tenka bendrauti ir per „Google“ vertėją.
Dėkinga situacija, kad medikais dirba moterys, nes dėl tam tikrų religinių įsitikinimų vyras gydytojas ne visada galėtų apžiūrėti tam tikros tautybės pacientę, nepaisant to, kad apžiūros metu dalyvauja ir jos sutuoktinis. Netgi apžiūrint skaudamą ausį turi būti užrakinamos gydytojo kabineto durys, nes tai - itin konfidencialu.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris