Automatiškai programuojami maisto gaminimo katilai, inovatyvūs pakraunami maisto vežimėliai, robotizuota indų plovimo sistema – šiandien Kauno klinikos gali pasigirti moderniausia šalyje ligoninės virtuve ir maitinimo sistema. „Nors įranga labai brangi, bet kokybiška bei ilgaamžė. Mums svarbiausia kokybiškas pacientų maitinimas ir saugumas“, – sako Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.
Išpildė ilgai brandintą idėją
Prieš keturis mėnesius duris atvėrus naujai ligoninės virtuvei, jau gerą mėnesį visų Kauno klinikų skyrių pacientai maitinami pagal naująją padėklinę sistemą. Kaip laikrodukas veikianti šiuolaikiška maitinimo sistema – ne vienerių metų kruopštaus darbo rezultatas.
„Jau ilgą laiką turėjome problemą dėl maitinimo ir maisto kokybės. Vykdant pacientų apklausas tai kasmet būdavo įvardijama kaip silpniausioji grandis, netrūko neigiamų signalų ir iš žiniasklaidos. Patys taip pat matėme, kad ne viskas yra gerai. Juk kai maistas ligoninėje dvidešimt pirmame amžiuje į skyrius atkeliauja kibiruose, dideliuose puoduose su samčiais, tai tiesiog nebeatitinka tiek medicinos personalo, tiek, svarbiausia, – pacientų lūkesčių. Ligoninė įsikūrusi dideliame plote, tad nuvežti reikiamos temperatūros maistą du kilometrus į labiausiai nutolusį Endokrinologijos korpusą būdavo sudėtinga. Gal virtuvė lyginant su visa medicina kam nors atrodo viso labo smulkmena, bet taip tikrai nėra. Todėl ėmėme svarstyti, kaip galima būtų šiuolaikiškai ir iš esmės išspręsti šią problemą tokioje didelėje ligoninėje“, – sakė įstaigos vadovas prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.
Klinikų vadovas aiškino, kad permainoms ruoštis pradėta kur kas anksčiau, nei pasigirdus kritikai dėl maitinimo ligoninėse ir prasidėjusius Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotiems vadinamiesiems maisto tikrinimo reidams. Projektą nuo idėjos realizuoti užtruko daugiau nei porą metų. Pati pertvarka, įskaitant visus statybos darbus, užtruko kiek daugiau nei metus.
Patirties sėmėsi užsienyje
Įstaigos vadovas pabrėžia, jog imtis tokios pertvarkos veikiančioje ligoninėje tapo dideliu galvos skausmu.
„Negalėjome daugiau nei dviejų tūkstančių pacientų palikti be pusryčių ar pietų nė dienos, ar leisti, kad vėluotų maitinimas. Taigi pertvarkai iš pradžių buvo uždaryta pagrindinė virtuvė, o maistą visai ligoninei gaminome susispaudę mažesnėse vaikų virtuvės patalpose. Bet dabar visi vargai jau praeityje“, – džiaugėsi prof. habil. dr. R.Jurkevičius. Pasisemti patirties, kaip kuo sklandžiau įgyvendinti pokyčius bei kaip turėtų atrodyti nauja virtuvė ir maisto logistikos sistema, darbuotojai siųsti ir į pažangiausių Europos valstybių – Vokietijos, Suomijos, Švedijos, Čekijos – ligonines.
Pertvarka pareikalavo nemažų investicijų – net 3 milijonų eurų, tačiau ligoninės direktorius tikisi, kad projektas per 5–6 metus turėtų atsipirkti. Dėl naujų maisto gamybos ir indų plovimo technologijų bus taupomas tiek vanduo, tiek elektros energija. „Investavome nemažai ligoninės uždirbtų ir sutaupytų pinigų. Nors įranga labai brangi, bet kokybiška, ilgaamžė, šioje vietoje netaupėme. Mums svarbiausia kokybiškas pacientų maitinimas ir saugumas. Dar prieš keletą metų, kai tik pradėjome dirbti ties projektu, skaičiavome, ar apsimokėtų pirkti paslaugą. Vis dėl to patys maitiname ne tik pigiau, bet galime lengviau kontroliuoti maisto kokybę“, – pabrėžė prof. habil. dr. R.Jurkevičius.
Visus stebina modernūs vežimėliai
Nusileidus į pertvarkytą ligoninės maitinimo bloką patenkama į visiškai atskirą erdvę. Darbuotojai sutartinai tvirtina: tai – tikras pažangus fabrikėlis. Įsigyta moderni skandinaviška įranga ne tik neatpažįstamai pakeitė vaizdą virtuvėje, bet ir leido kur kas pagreitinti ir pagerinti tiek maisto gamybos, tiek fasavimo, indų plovimo procesą.
„Vienas didžiausių pasikeitimų yra maisto pristatymas pacientui – atsirado padėklinė sistema. Tai nėra naujovė Lietuvoje, tačiau ši sistema yra kitokia – maistą ne tik porcionuojame, bet įsigijome ir itin inovatyvius vežimėlius, turinčius šildymo bei šaldymo funkcijas. Užkrovus vežimėlį padėklais, vežimėlio durys uždaromos ir jis penkiolikai minučių jungiamas įkrauti į elektros tinklą. Karštoji pusė pasieka 107, o šaltoji – 6 (gėrimams, salotoms, daržovėms laikyti) laipsnių temperatūrą. Neatidarius durų maistas išlieka karštas dvi valandas“, - pasakoja Kauno klinikų Bendrųjų paslaugų ir maitinimo tarnybos vadovė Diana Sokolovienė.
Tai leidžia vežimėlius išvežioti į tolimiausius ligoninės taškus. Tą net galima padaryti anksčiau, nei numatytas maitinimosi laikas, nes į skyrių pristatytas vežimėlis gali stovėti ir pusvalandį, valandą, tačiau maisto kokybė išlieka nepakitusi. Šiandien turime 75 vežimėlius, tačiau galvojame, kad žiemą padaugėjus pacientų jų gali prireikti ir daugiau“, – naujovėmis džiaugėsi Kauno klinikų Bendrųjų paslaugų ir maitinimo tarnybos vadovė Diana Sokolovienė.
Viename vežimėlyje maksimaliai telpa 30 padėklų. Yra ir mažesni – 20 ir 24 padėklų talpinantys vežimėliai. Tai patogu maistą pristatant į mažesnius skyrius. Vežimėliai metaliniai, pagaminti iš nerūdijančio plieno, neskleidžia kvapų. Anot pašnekovės, galima net pagalvoti, kad tai – koks medicinos prietaisas. „Vežimėliai atrodo taip inovatyviai, kad ne kartą tiek skyrių darbuotojai, tiek pacientai stebėjosi, kad taip gabenamas maistas“, – pabrėžė D.Sokolovienė.
Tuneliais zuja traukinukai
Dar vienas pokytis – vežimėliai su maistu iki liftų nutempiami traukinukais. Ankstesnė sistema buvo tokia, kad didelės talpos induose atvežtą į skyrių maistą reikėdavo išpilstyti, išdėlioti, toliau išplauti indus. Dabar viso to daryti nebereikia. Penkių traukikų išvežiojamą maistą su vežimėliais prie liftų iškart pasitinka skyriaus darbuotojai. Kadangi darbo skyriuose sumažėjo, juose nebeliko atskirų maisto išdavėjų etatų.
„Kiekvienas padėklas yra pažymėtas dietos kortele, dėl to skyrių darbuotojams nėra sudėtinga atsirinkti, kurį padėklą kuriam pacientui reikia pateikti“, – aiškino D.Sokolovienė. Dalis darbuotojų perėjo dirbti į Ligonių maitinimo skyrių prie maisto porcijavimo linijų ar indų plovimo įrangos. Iki projekto Ligonių maitinimo skyriuje dirbo 65 darbuotojai, dabar – 130.
Užtikrina porcijų dydį
Ligoninė kasdien maistu vidutiniškai turi aprūpinti apie 1600 pacientų, todėl virtuvėje veikia dvi maisto porcionavimo linijos. Prie kiekvienos jų dirba po devynis žmonės, mat dietų pasirinkimas yra didelis – net 28 (po keturiolika suaugusiųjų ir vaikų). „Svarstėme dėl trečios maisto fasavimo linijos, bet ji jau netilptų, reikėjo taikytis prie seno pastato išplanavimo. Remiantis užsienio praktika, dabartiniai takeliai turėtų būti net kiek ilgesni, tačiau turėjome derintis prie esamų patalpų ir plotų. Svarbu, kad maisto išdavėjams dalinimo metu viskas būtų po ranka, o tai pakankamai sudėtinga, įvertinant turimą dietų skaičių ir takelio ilgį“, – sakė Bendrųjų paslaugų ir maitinimo tarnybos vadovė.
Įvedus padėklinę sistemą užtikrinamos beveik visiškai vienodos porcijos. „Tam daromi kontroliniai svėrimai, o anksčiau patiekiant maistą skyriuose šitai būdavo sunku garantuoti“, – pastebėjo Kauno klinikų vyriausioji dietistė Ieva Blėdienė. Dietistas skyriuje atsakingas už tai, kad visuose padėkluose dietos būtų tinkamai patiektos.
Taip pat įsigytos naujos konvekcinės krosnys, greitviriai, įrankiai, daugiafunkcinės maisto gaminimo keptuvės ir dar daug kitos įrangos. Pacientams maistas patiekiamas kietojo porceliano induose, kurie išlaiko 110 laipsnių temperatūrą, o tai itin svarbu tam tikromis ligomis sergantiesiems ligoniams.
L.S. skaičius
3
- tiek mln. eurų kainavo išmanioji Kauno klinikų maitinimo sistema.
Darbą palengvina išmanūs katilai
Virtuvės centre puikuojasi naujutėlaičiai maisto gaminimo katilai. Didžiausio jų talpa siekia net 400 litrų – vien pagrindinės sriubos pietų metu išverdama vos ne pusę tonos. Mažesnieji katilai skirti atskiroms dietoms.
„Katilai yra programuojami. Pavyzdžiui, košę ryte galime pradėti virti dar net neatėję į darbą. Iš vakaro į katilą supylus kruopas galima nustatyti, kelintą valandą jis turi automatiškai įsijungti, užpilti užprogramuotą vandens kiekį ir pradėti virti. Taip taupomi kaštai – nereikia darbuotojų, o vykstant brinkinimo procesui taupoma elektros energija“, – pasakojo D.Sokolovienė.
Jei anksčiau reikiamą vandens kiekį maistui gaminti reikėjo matuoti kibirais, stovėti prie senųjų katilų, maišyti su vadinamaisiais „irklais“, dabar išmani sistema leidžia viską nustatyti automatiškai.
„Vandens kiekis užprogramuojamas iš anksto, virėjui nereikia stovėti šalia ir stebėti, ar nereikia sumažinti kaitros, stacionarios maišyklės nustatomos reikiama programa“, – įrangos privalumus vardijo pašnekovė. Ji pridūrė, kad pacientai, ypač vaikai, patenkinti pagaliau galintys gauti bulvių košės, mat senuosiuose katiluose, įvertinant gamybos mastus, tą padaryti buvo sunku.
Robotizuota indų plovimo sistema
Po pertvarkos kardinaliai pasikeitė ir indų plovimo procesas. Vietoj anksčiau skyriuose naudotų paprastų indaplovių įrengta net 370 kvadratinių metrų dydžio plovykla su įspūdinga robotizuota indų plovimo sistema. „Įsivaizduokite, kiek indų sugrįžta pavalgydinus 1600 pacientų? Maždaug penkiolika šešiolika tūkstančių vienetų vien tik po pietų. Tad jei pietūs porcijuojami pusantros dvi tris valandas, indų plovimas užtrunka iki keturių valandų“, – kalbėjo D.Sokolovienė.
Kad šis procesas vyktų kokybiškai ir greitai, Kauno klinikose įrengta unikali šalyje indų plovimo sistema, pastatytos dvi konvejerinės indų plovimo mašinos. „Į vieną jų dedami nešvarūs indai. Juos, išplautus ir dezinfekuotus, jau iškart sausus darbuotojos ruošia kitam valgymui.
Antroji konvejerinė indų plovimo mašina dirba praktiškai be žmogaus įsikišimo. Magnetinio mechanizmo pagalba pritraukiami įrankiai patenka į indų plovimo mašiną. Jie, išplauti, dezinfekuoti ir nusausinti patenka į rūšiavimo mašiną, kuri specialaus detektoriaus pagalba įrankius išrūšiuoja ir paskirsto į atskiras dėžutes. Užsipildžius 50-čiai vienetų įrankių dėžutėje, užsidega lemputė, įspėjanti, kad ją reikia pakeisti. Prie padėklų irgi yra visiškai nesiliečiama, jis išplaunamas, dezinfekuojamas ir grįžta jau sausas, įkrenta į tam skirtą transportavimo vežimėlį“, – modernų plovimo procesą komentavo Bendrųjų paslaugų ir maitinimo tarnybos vadovė.
Gamybos darbuotojų darbą palengvina ir granulinė katilų plovimo mašina – skardų, kepimo indų nereikia šveisti rankomis su šveistukais, nešvarumai pašalinami specialiomis granulėmis.
Įvertino ir pacientai
Iš pradžių baiminęsi, ar įgus dirbti su naujoviška įranga, šiandien virtuvės darbuotojai džiaugiasi, kad darbas ir palengvėjo, ir pagreitėjo. „Smagu ir gera dirbti“, – sutartinai tvirtino virtuvėje sutiktos darbuotojos. D.Sokolovienė pastebėjo, kad visa programinė įranga nustatyta ir lietuvių kalba, tad įprasti dirbti su ja nebuvo sudėtinga.
Naujoji įranga leidžia užtikrinti ir kokybiškesnio, sveikesnio maisto gamybą. Praktiškai viskas yra gaminama garuose – ne tik konvencinėse krosnyse, katiluose, bet ir greitviriuose.
„Nieko negaminame aliejaus pagrindu, nenaudojame jokios paniruotės – voliojimo džiūvėsėliuose, miltuose ir panašiai. Maisto produktus gauname net nešaldytus, dažniausiai – iš pat ryto, – pabrėžė pašnekovė. – Kasdien 11 valandą degustacijai renkasi komisija, kurią sudaro Maitinimo skyriaus vedėjas, technologas, gamybos vadovas ir dar keletas darbuotojų. Ragaujame visų dietų maistą: tiek trintą, tiek vaikams skirtą maistą, visas sriubas. Jei ką reikia, pataisome, esant visai netinkamam patiekalui, jį pakeičiame, bet tokių atvejų retai pasitaiko.“
Teigiamus pokyčius jau įvertino ir pacientai. Štai tris savaites Kauno klinikose gulinti Ieva sako, kad su naujais padėklais atkeliaujantis maistas karštesnis, patiekiama daugiau daržovių. „Esu ir anksčiau gulėjusi šioje ligoninėje, dabar tikrai skaniau. Labai patinka, kad leidžia pačiam pasidaryti arbatą, o ne atneša jau užplikytą“, – kalbėjo pacientė. Jai pritarė ir palatos kaimynė Stanislava: „Maistas tikrai geras, skanus, karštas. Tai ir sveikti padeda.“
Su tuščiais indais į plovyklą grįžtantys padėklai tik patvirtina, kad tiekiamas maistas skanus. „Pagal tai, kiek grįžta lėkščių su maisto likučiais, naujoji sistema leidžia puikiai kontroliuoti ir vertinti, ar viskas su maitinimo sistema ligoninėje yra gerai“, – pastebėjo D.Sokolovienė.
Toliau tobulins valgiaraščius
Ar kaip nors dar būtų galima pagerinti maitinimo procesą ligoninėje? Pašnekovė šypsojosi – įvykdyta pertvarka tikrai nėra pabaiga. „Įgyvendinus technologinius pokyčius daugiausiai dėmesio skiriame ir skirsime maisto kokybei, kad jis būtų ne tik gražiai patiekiamas, bet ir skanus, sveikas“, – pabrėžė ji.
„Valgiaraščiai ne kartą keitėsi ir buvo nuolat atnaujinami pagal SAM nustatytas rekomendacijas, atsižvelgiant į sezoniškumą, gamybos galimybes. Įvedus takelių dalybos sistemą jie buvo pakoreguoti ir atitinka visas nustatytas normas. Dabar yra naudojama keturiolika skirtingų dietų vien tik suaugusiems – jos yra standartinės bei viena dieta individuali, kurią skiria gydytojai dietologai, atsižvelgdami į individualias paciento savybes ir poreikius. Anksčiau valgiaraščiai taip dažnai nesikeisdavo, todėl galime džiaugtis, kad pacientai dabar gauna įvairesnį maistą. Naudojant naują įrangą maisto savybės, kokybė, vitaminai tikrai išlieka ilgiau“, – kalbėjo vyresnioji dietistė Ieva Blėdienė.
Kauno klinikų pacientai maitinami 4 kartus – tiekiami pusryčiai, pietūs, vakarienė ir naktipiečiai, ateityje planuojama galimybė įraukti priešpiečius kai kurioms dietoms. Taip pat artimiausiu metu planuojama suteikti galimybę pietų metu pasirinkti norimą patiekalą iš dviejų galimų.
Kauno klinikų ligoninės pacientų maitinimu neapsiribojama. Artimiausiu metu planuojama tiekti maistą ir ligoninės filialuose – Onkologinėje ligoninėje, Romainių tuberkuliozės ligoninėje, Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ – gydomiems pacientams. Pagal naują sistemą maistą ruošiamasi tiekti ir į Kulautuvos reabilitacijos ligoninę, kurios pacientai Kauno klinikų yra maitinami jau metus.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: