„Greitukių“ žaidynėse medikai varžosi lyg olimpiadoje

Aigustė Tavoraitė
2018-05-25
Vasaros šurmulio laukiančią Palangą praėjusį savaitgalį antrus metus iš eilės pabudino darnus sirenų gausmas – dvyliktą kartą surengtose Greitosios medicinos pagalbos (GMP) žaidynėse profesionalumą demonstravo gausus būrys medikų, atvykusių ne tik iš įvairių šalies kampelių, bet ir užsienio.
„Greitukių“ žaidynėse medikai varžosi lyg olimpiadoje
Masinė „nelaimė“ – teroro aktas – kaip ir pernai inscenizuotas prie Palangos tilto. Tačiau nukentėjusiųjų būta daugiau – po 11 sužeistųjų abiejose nelaimės vietose, be to, kitoks jų sužalojimų pobūdis.

Dėkojo ir ugniagesiams gelbėtojams
Palangos gatvėmis zujančios gausios „greitukių“ įjungtomis sirenomis pajėgos ir surežisuotos „nelaimės“ praėjusią savaitę sutrikdė vietos gyventojų bei poilsiautojų kasdienybę. Į kurortą sugužėjo net 30 mūsų šalies, Estijos, Kazachstano, Baltarusijos miestų GMP komandos, kurios dvi dienas varžėsi įvairiausiose rungtyse. Šiemet žaidynėse pasirodė ir Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai bei Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos komanda.
Didžiųjų miestų kategorijoje laurus vėl nuskynė Klaipėdos medikai. Neatsitiktinai žaidynes atidaręs uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas pajuokavo: vargu ar klaipėdiečiai bus svetingi, mat iš 11 žaidynių penkis kartus jie buvo pirmieji. Keturios Kauno miesto GMP komandos pasidalijo 2–5 vietas.
 
Mažųjų miestų grupėje laimėtoja pripažinta Mažeikių GMP centro komanda. Tarp užsieniečių geriausiai pasirodė Estijos medikai. Be to, organizatoriai šiemet nusprendė atminimo taures vietoje įprastų padėkų įteikti kiekvienai dalyvavusiai GMP komandai.
Padėkos įteiktos pirmąkart žaidynėse pasirodžiusiems ugniagesiams gelbėtojams: Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai ir Palangos bei Kretingos priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms.
 
Laukė ir „linksmoji“ užduotis
 

Šiųmetėse žaidynėse dalyviai sulaukė devynių užduočių – daugiau nei praėjusiais metais. „Kurdami užduotis stengiamės, kad viskas atrodytų kuo tikroviškiau. Aptariame, su kokiomis problemomis susiduria GMP specialistai, kokios patologijos vyrauja“, – pasakojo gydytoja, žaidynių vyriausioji teisėja, profesorė Evelina Pukenytė.

 
Medikų ekipažai ketvirtadienį ir penktadienį varžėsi atlikdami užduotis ant Palangos tilto, prie jo bei J.Basanavičiaus gatvėje. Dalyviai pagalbą turėjo suteikti dviem apsinuodijusiems pacientams. Vienas jų buvo išgėręs acto esencijos, kuri nudegino kvėpavimo takus. Medikai turėjo labai greitai priimti sprendimą ne tik intubutuoti, bet ir atlikti tracheostomiją.
 
Ant Palangos tilto gelbėtojų laukė ir insulto ištiktas pacientas. „Tai – šių dienų aktualija. Labai svarbu žmonėms išmokti atpažinti ligos simptomus, teikti pagalbą ir kuo greičiau patekti į atitinkamą gydymo įstaigą“, – komentavo E.Pukenytė.
Padėti medikai skubėjo ir blokų prispaustam žmogui, kurį reikėjo pradėti gydyti dar neatvykus gelbėtojams. Taip pat – nėščiajai moteriai su akušerine patologija. Komandiniam darbui patikrinti skirta „linksmoji“ užduotis pareikalavo itin gero medikų susiklausymo, mat kiekvienas komandos narys buvo praradęs kokią nors juslę: regą, klausą, negalėjo kalbėti, o reikėjo atgaivinti pacientą ir sustabdyti kraujavimą.




Neišvengė tikros traumos
Estafetės rungtyje medikai savo kailiu galėjo patirti, ką reiškia būti ugniagesiu. Šią išskirtinę užduotį padėjo suorganizuoti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, anksčiau daugiau tik kaip statistai dalyvavę masinės „nelaimės“ rungtyje.
Komandų nariai turėjo apsirengti specialius gaisrininkų rūbus, gesinti gaisrą vandeniu, išnešti nukentėjusį iš gaisro. „Su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais susitinkame tik incidentų metu. Džiugu, kad turime galimybę pabendrauti ir per žaidynes“, – sakė Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Marius Gerbenis.
 
Stengiantis puikiai pasirodyti, šioje rungtyje neapsieita be traumos. Viena Kėdainių ekipažo narė patempė čiurnos raiščius. Apsupta profesionalių specialistų mergina iškart sulaukė pagalbos ir po kojos sąnario imobilizacijos Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyriuje varžybas tęsė. Sunkiausia ši rungtis pasirodė vienai komandai iš Kazachstano, žaidynėse dalyvaujančiai pirmą kartą. „Jaudinamės, norisi gerai pasirodyti. Dalyvavimas žaidynėse - labai naudinga patirtis, grįžę mokysim savus gydytojus“, – sakė brigados atstovė Gulmira.


 
Iššūkis – masinė „nelaimė“
Masinė „nelaimė“ – teroro aktas – kaip ir pernai inscenizuotas paplūdimyje, prie Palangos tilto. Tačiau nukentėjusiųjų būta daugiau – po 11 sužeistųjų abiejose nelaimės vietose, be to, kitoks jų sužalojimų pobūdis.
„Jei pagal kategorijas ir pagalbos suteikimo pirmumą pernai buvo penki pacientai, kuriems pagalbą reikėjo suteikti čia ir dabar, šįkart tokių buvo vienuolika – trauminiai pacientai, patyrę koronarinį sindromą, infarktą. Tai – didžiulis iššūkis brigadoms. Užduoties esmė: nukentėjusių daugiau negu turi pajėgų juos suvaldyti. Kadangi „nukentėjusieji“ yra gydytojai, kiekvienas žino, kokia jam „patologija“, per kiek laiko gali „mirti“. Jei pagalba nebus suteikta, taip ir nutiks“, – aiškino žaidynių vyriausioji teisėja.

Jau tapo tradicija pirmąją žaidynių dieną medikams apsilankyti vietinėse mokyklose, kur vaikams aiškinama pirmosios pagalbos teikimo svarba, mokomi pirmosios pagalbos pradmenų. Palangos moksleiviai aktyviai įsitraukė į mokymus. Jiems patiko savo rankomis bandyti atlikti pradinį gaivinimą - krūtinės ląstos paspaudimus, įpūtimus specialiems manekenams, mielai patys vaidino sužeistuosius, leidosi subintuojami, o mokymų pabaigoje lektoriams uždavė daugybę klausimų.


 
Įgauna vis daugiau patirties 
GMP komandos į žaidynes dažnai žiūri lyg į olimpiadą ir siekia laimėti pirmą vietą. Tačiau organizatoriai pabrėžė – kur kas svarbesnis noras tobulėti suteikiant pacientams vis geresnes paslaugas. Taip pat didelis dėmesys skiriamas tarpinstituciniam bei tarptautiniam specialistų bendravimui.
 

„Kasmet dalyvaudami tokiuose susiėjimuose medikai įgauna vis daugiau žinių, patirties, sužino, kuo gyvena užsienio kolegos. Žaidynių dalyviai į kolektyvus, gyvenamąją aplinką parveža naujovių. Tai yra dar vienas GMP žaidynių pliusas. Be to, toks žaidybinis renginys medikams leidžia ir smagiai pabendrauti“, – sakė Lietuvos GMP įstaigų asociacijos valdybos pirmininkas, Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis.

 
Dvyliktą kartą organizuojamas renginys neša svarbią žinią visuomenei. Neatsitiktinai žaidynėms antrą kartą pasirinkta Palanga. Čia susirenka labai daug žmonių, kuriems viešai demonstruojama medikų praktika gali būti gyvybiškai svarbi.
„Medikai gauna progą parodyti, ką sugeba, bet kartu žinias gali perteikti visuomenei. Tos kelios minutės laukiant, kol atvyks medikų brigada, mūsų artimam žmogui gali būti pačios svarbiausios gyvenime. Tad kiekvienas mūsų turėtume būti pasiruošę suteikti pirmąją pagalbą“, – atkreipė dėmesį N.Mikelionis.
 
Puoselėja mokymosi kultūrą

Žaidynėse dalyvius vertino didžiulė instruktorių komanda – įvairių sričių gydytojai, slaugytojai, dalyvavo 17 krizių tyrimo centro instruktorių, 20 skubios pagalbos rezidentų.
„Vieną kartą atvažiavus pasimokyti niekas nepasikeis, reikia nuoseklaus proceso, kad įstaigos puoselėtų mokymosi kultūrą“, – pastebi E.Pukenytė.
Tokių žaidynių poreikį pabrėžė ir ne pirmus metus jose dalyvaujantys Kauno kolegijos, rengiančios skubiosios medicinos pagalbos specialistus, atstovai.
 
„Glaudžiai bendradarbiaujame su Kauno greitosios medicinos pagalbos stotimi ir kitomis įstaigomis, čia studentai atlieka praktiką. Džiugu, kad mūsų absolventai jau atstovauja komandoms. Žaidynių patirtį pritaikome mokymosi procese, perduodame būsimiems specialistams, taip auga studentų parengimo lygis“, – sakė Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Slaugos katedros vedėja Vilma Rastenienė.
Žaidynių senbuviai, dalyvaujantys penktus metus ir daugiau, tvirtino, kad nėra pasitaikę vienodų užduočių. „Visada grįžti naujai papildęs žinių bagažą. Ir ekstremalumo pakanka – daug tokių situacijų darbe pasitaiko vienąkart per penkerius metus ar dar gyvenime neteko susidurti“, – pastebėjo Druskininkų PSPC ekipažo narys slaugytojas Blažėjus Bertašius.
 


Norėtų dažnesnių mokymų
Teigiamų emocijų sakė „pasikrovęs“ ir žaidynėse debiutavęs Vilniaus greitosios pagalbos stotyje 24 metus dirbantis sirų kilmės gydytojas Fouzi Alhariri: „Tokie renginiai turėtų vykti dažniau. Reikia nuolat įtraukti naujus žmones, nes vyksta gydytojų kaita. Taip pat svarbu ir visuomenę įtraukti, nes su tokiomis situacijomis, kai reikės suteikti skubiąją pagalbą, galima susidurti visur. Tikimės, kad tokių masinių nelaimių nebus Lietuvoje, tačiau visada reikia būti pasiruošus, turėti praktinių įgūdžių.“
 
Už įdomias užduotis ir neįkainojamą patirtį organizatorius sutartinai gyrė ir užsienio komandų dalyviai. „Įvykiai surežisuoti pakankamai tikroviškai, tik realiomis sąlygomis gal ramiau veiki. Daug ko tokiose žaidynėse galima išmokti, juo labiau kad su kai kuriomis situacijomis realybėje susiduri ne taip ir dažnai. Tai – gera praktika mokytis dirbti komandoje. Sunkiausias dalykas, matyt, buvo kalbos barjeras, tenka bendrauti gestais, ne visi žmonės moka rusų kalbą“, – įspūdžiais dalijosi antrą kartą žaidynėse dalyvaujantis greitosios medicinos pagalbos gydytojas Ivanas iš Grodno miesto. Baltarusių komanda atsivežė tik savo įrangą, automobiliais juos aprūpino kolegos iš Lietuvos greitosios pagalbos stočių.

 
Kone 5000 km iš Kazachstano sukorusios Almatos apskrities greitosios pagalbos stoties, kurios medikai pernai tarp užsieniečių pripažinti stipriausiais, komandos nariai akcentavo gerą renginio organizaciją. Glaudžiai su Kauno greitosios pagalbos stoties specialistais bendradarbiaujantys medikai pabrėžė ir žaidynių tarptautiškumą.
Nestandartines užduotis žaidynėse turėję spręsti medikai atviri – realybėje pacientai toli gražu ne visada pasveria, kada reikia kviesti „greitukę“. Vieni pasikviečia ir kraujo spaudimo pamatuoti, kiti – socialinėms problemoms spręsti.

 
Tarp kitko
Žaidynės kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių. Šiemet sulaukta apie 250 specialistų, varžėsi 23 komandos iš Lietuvos ir dar septynios – iš užsienio valstybių (Estijos, Kazachstano, Baltarusijos). Gausiausios medikų pajėgos šiemet atskubėjo iš Kauno miesto bei rajono – iš viso šešios komandos. Po dvi komandas atsiuntė Klaipėdos bei Vilniaus GMP stotys.
Kiekvienais metais vykstančias žaidynes organizuoja Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija, Lietuvos skubiosios medicinos draugija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ekstremaliosios medicinos katedra, Skubiosios medicinos klinika ir Krizių tyrimo centras. Šių metų renginį, kaip ir pernai, globojo Palangos miesto savivaldybė. Organizatorių teigimu, kitąmet GMP žaidynės ir vėl galėtų vykti Palangoje.

 
Komentarai 
LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros lektoriaus, vienas renginio Lietuvoje sumanytojų Paulius Dobožinskas: 

- Per šiuos dvylika metų neabejotinai įvyko didžiulis pokytis. Galima drąsiai sakyti, kad šiandien skubiosios pagalbos teikimo srityje esame stipri vakarietiška valstybė. Tuo metu, kai kilo idėja organizuoti tokias žaidynes, mūsų GMP aktyviai mokėsi, siekė tobulėti. Specialistai galėjo pagalvoti, kad visko išmoko. Tačiau buvo dideli skirtumai tarp rajono ir miesto.
 
Įpratus matyti tik savo aplinkos žmones neturi galimybės palyginti, kaip yra kitur. Norėjosi suburti šios srities atstovus, kad jie galėtų pamatyti, kaip tobulėja kitos komandos, kad toli gražu tam nėra „lubų“. Pritraukėme ir užsieniečius, kad galėtume palyginti pasiektą lygį. Tokie renginiai kartu ir motyvuoja, skatina dalintis žiniomis su kolegomis. Pats didžiausias džiaugsmas – mėnuo iki žaidynių, tada Lietuvoje GMP komandos dūzgia: mokosi, tobulina įgūdžius, kad čia galėtų parodyti visa, ką moka geriausiai.
 
Ne mažiau svarbi yra ir visuomenės švietimo misija. Ant kiekvienos greitosios pagalbos automobilio pradėjome dėti socialinę reklamą, kad žmonės nedelstų kviesti pagalbos.
Per pastaruosius metus stipriai padidėjo mūsų reakcijos greitis, ypač jei pacientas patyrė insultą. Bet pastebime, kad žmonės skambina 20 minučių vėliau ir, nors greitiname procesus, norimo rezultato negauname. Žmonės delsia, galvoja, gal dar pailsėsiu ir praeis. Geriau greičiau kreiptis ir sureaguoti be reikalo nei uždelsti. Norint pasiekti šimtą procentų iškvietimų esant būtinybei, turime gauti trisdešimt procentų iškvietimų be reikalo. Kitu atveju žmogui tapus invalidu valstybei bus daug didesni kaštai.
 
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. dr. Mindaugas Kliučinskas: 

- Žaidynėse akušeriai ginekologai dalyvauja kokį devintą kartą, bet per tą laiką pavyko pastebėti, kaip auga mūsų GMP – pradeda dirbti pagal aiškius pasaulinius standartus ir taisykles. Mūsų tikslas, kad atvažiavusi brigada nebijotų nėščiosios, prireikus gebėtų priimti gimdymą saugioje, šiltoje aplinkoje, o ne skubant GMP automobilyje. GMP neturi būti „taksistai“, o tie, kurie suteikia pirmąją pagalbą atsakydami mažiausiai už dviejų žmonių gyvybes.
 
Prieš aštuonerius devynerius metus didžioji dalis Lietuvos GMP specialistų turėjo būtinosios akušerinės pagalbos mokymus ir tai buvo stiprus postūmis. Šiandien didžioji dalis specialistų tokią pagalbą nėščiosioms suteikia daug drąsiau. Atvežus gimdyvę iš kito miesto matome, kad pirmieji žingsniai padaryti teisingai, belieka tęsti darbą, o ne taisyti klaidas. Todėl žaidynėse visada dalyvauja ir mūsų komanda. Norisi, kad užduotys nebūtų skirtos sugauti medikus, kad ko nors nemoka, bet kad įgytų naujų žinių, parsivežtų jas į savo įstaigas, dalintųsi su kolegomis.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris