„Ąžuolyno klinika“ taiko naujus sprendimus užtikrinant kokybišką pagalbą

Evelina Machova
2017-08-04
Gydytojai psichiatrai pastebi, jog visuomenė po truputį keičiasi: ištikus psichologinei krizei ar susirgus psichikos liga vis dažniau ieškoma pagalbos. Prieš septynerius metus duris atvėrus pirmajai visą parą įvairiapusę psichiatrinę pagalbą teikiančiai „Ąžuolyno klinikai“ teigta, jog tai - žingsnis kokybiškos pagalbos teikimo link. Šiandien klinikos specialistai ne tik užtikrina tokią pagalbą, bet ir plečia jos prieinamumą.
„Ąžuolyno klinika“ taiko naujus sprendimus užtikrinant kokybišką pagalbą
„Ąžuolyno klinikoje“ dirbantys medikai stengiasi, kad ši vieta labiau primintų ne ligoninę, bet namus, kur kiekvienas turėtų pakankamai asmeninės erdvės. Pastatas gražus, jauki aplinka, savas kiemelis, kur pacientai gali išeiti pasivaikščioti.

„Dirbame visą parą, teikiame tiek planinę, tiek skubią pagalbą. Stengiamės, kad ši vieta labiau primintų ne ligoninę, o namus, kur kiekvienas turėtų pakankamai asmeninės erdvės. Pastatas gražus, jauki aplinka, savas kiemelis, kur pacientai gali išeiti pasivaikščioti. Kas mėnesį mūsų pačių iniciatyva vykdomos apklausos rodo, jog devyniasdešimt procentų pacientų mūsų darbą vertina teigiamai. Psichikos ligos nėra tos, kuomet viena tablete ar keliais terapijos susitikimais išsprendžiamos problemos. Tai - ilgas procesas, kurio metu pasitaiko ir atkryčių“,- sako A.Semėnienė.

Klinikoje įrengtos vienvietės arba dvivietės jaukios palatos. Pastato plotas paskirstytas taip, kad gydomi žmonės jaučiasi patogiai, turi asmeninius dušo ir tualeto kambarius. „Gydome ne tik pacientą - daug dėmesio skiriame ir jo šeimai konsultuoti“, - sako A.Semėnienė.Iš viso klinikoje dirba dvylika gydytojų. Kaip pastebi klinikos vadovė, komanda reikalinga didelė, mat pagalba turi būti užtikrinama visą parą. Nors privačios klinikos turi įvairių pranašumų: mažesnes pacientų eiles, lankstesnį specialistų darbo grafiką ir paslaugas, dalis žmonių iki šiol įsitikinę, kad gydytis privačiai išgali tik gyvenantieji pasiturimai, tačiau ir šioje vietoje „Ąžuolyno klinika“ griauna stereotipus. Norint nemokamai ar gaunant dalinę kompensaciją gydytis „Ąžuolyno klinikoje“, reikia kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją psichiatrą ir gauti siuntimą.

„Kas mėnesį vykdomos apklausos rodo, jog devyniasdešimt procentų pacientų mūsų darbą vertina teigiamai. Psichikos sveikatos ligos nėra tos, kuomet viena tablete ar keliais terapijos susitikimais išsprendžiamos žmogaus problemos. Tai - ilgas procesas“,- sako direktoriaus pavaduotoja Aldona Semėnienė.

 
Skatina gydymo tęstinumą
„Ąžuolyno klinika“ teikia ambulatorines bei ilgalaikio stacionaro paslaugas. Beje, ambulatorinės paslaugos teikiamos ne tik Vilniuje, bet ir Palangoje bei Panevėžyje. „Vienas šios gydymo įstaigos pliusų, kad ne vienerius metus bendradarbiaujama su Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centru, kuris įsikūręs klinikos patalpose. Taigi pacientai visą reikiamą pagalbą gauna po vienu stogu“,- sako A.Semėnienė.
Klinikoje gydomi nuotaikos, valgymo, asmenybės ir elgesio, psichologinės raidos, nerimo, adaptacijos, emocijų sutrikimai, priklausomybės nuo narkotikų, medikamentų ar alkoholio. Konsultuojama dėl elgesio ir psichikos sutrikimų, Alzheimerio ligos.


Pacientų apklausos rodo, jog priimtina ir tai, kad baigę stacionarų gydymą jie gali toliau bendrauti su tais pačiais „Ąžuolyno klinikos“ specialistais, kurie jau yra nuodugniai susipažinę su ligos eiga, simptomais, savijautos niuansais. Pasak specialistų, kai žmogus ilgą laiką bendrauja su tuo pačiu specialistu, prie jo pripranta, lengviau atsiveria. Taip pasiekiamas geresnis gydymo efektas.

Klinikos vedėja, gydytoja psichiatrė Indrė Belekienė sako, kad visuomenė po truputį keičiasi. Jei anksčiau kreiptis pagalbos į psichiatrą ar psichoterapeutą nebuvo priimtina, dabar žmonės tampa drąsesni. Nors, žinoma, vyraujančios stigmos dar nedingusios. „Kasdien dirbame su nuo šešių iki dešimties pacientų, priklausomai nuo to, kiek žmonių tuomet guli stacionare. Esame orientuoti į gydymo tęstinumą. Savo pacientus skatiname ir po stacionaro nenutraukti gydymo, kartą ar du per savaitę atvykti konsultacijos“,- sako I.Belekienė.  

Dėmesys nemedikamentiniam gydymui
Pasak specialistų, atvykusį į kliniką asmenį apžiūri gydytojas psichiatras, įvertina jo psichinę būseną, jei reikia, skiria medikamentų. Kad diagnozė būtų itin tiksli, o gydymas – kiek įmanoma veiksmingas, žmogų ištiria bei individualiai ar grupėse konsultuoja psichologai. Pacientas pamato savo problemą kitų akimis, suvokia, kaip gerinti tarpasmeninius santykius, mokosi naujų elgsenos būdų.

„Mūsų klinikoje dirba specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, psichologas, psichoterapeutas, socialinis darbuotojas, meno terapeutas, kineziterapeutai ir slaugos personalas. Psichikos ligų gydymas yra kompleksinis: medikamentinis derinamas su nemedikamentiniu. Mūsų klinikoje didelis dėmesys skiriamas nemedikamentiniams ligų gydymo metodams“, - sako I.Belekienė.

Pasak medikės, pastaruoju metu viena dažniausiai žmones kamuojančių problemų, dėl kurių ryžtamasi kreiptis į medikus, – nerimo sutrikimai. Tai gali būti nuolatinis nerimo jausmas, generalizuotas nerimo sutrikimas arba panikos priepuoliai, kurie pasireiškia kaip kraštutinė nerimo išraiška. Taip pat klinikoje pagalbos ieško ir sergantieji depresija. Beje, ši liga šalyje gana dažna.
 

„Nerimo sutrikimai gali pasireikšti ir psichiniais, ir fiziniais simptomais. Psichiniai simptomai: įtampa, nuolat kamuoja bloga nuojauta, išgąstis, ko nors negero laukimas. Tačiau nerimas gali pasireikšti ir skausmais širdies plote, kvėpavimo sunkumais, gali kamuoti migruojantys įvairaus pobūdžio skausmai. Dažnai tokie pacientai kreipiasi į šeimos gydytoją, yra tiriami ir tik neradus jokios patologinės priežasties, siunčiami konsultacijos pas gydytoją psichiatrą“, - sako gydytoja psichiatrė Indrė Belekienė.

 
Paciento diena klinikoje
Pasak klinikos vedėjos, šiandienis gyvenimo tempas turi įtakos kiekvieno mūsų psichikos sveikatai, todėl itin svarbu, kad pajutus pirmuosius ligos simptomus, o galbūt pastebėjus, jog vienam sunku susidoroti su užgriūvančia atsakomybe, žmogui turi būti sudaromos visos galimybės kuo greičiau gauti reikiamą pagalbą. Todėl „Ąžuolyno klinikos“ specialistų komanda stengiasi dirbti taip, kad ieškantiems pagalbos žmonėms ji būtų suteikta per kuo trumpesnį laiką.

„Įprastai pacientų diena klinikoje prasideda nuo fizinės mankštos. Moksliškai įrodyta, jog fizinis aktyvumas yra svarbi kompleksinės psichikos sutrikimų gydymo dalis. Fizinis krūvis mažina stresą, skatina serotonino, kurio sergant nuotaikos ar nerimo sutrikimais įprastai trūksta, gamybą smegenyse. Be to, fizinis krūvis pagerina ne tik žmogaus emocinę būseną, bet taip pat ir jo fizinę sveikatą. Klinikos kineziterapeutai veda ir relaksacijos užsiėmimus, kuomet pacientai mokomi atsipalaiduoti. Šių užsiėmimų dėka mažėja nerimas, įtampa. Taip pat vyksta ir grupinė psichoterapija, kurios metu pacientai dalijasi asmeninėmis patirtimis, naujoje aplinkoje išbando įvairius bendravimo modelius, mokosi iš kitų patirties, o kartu gauna didelę paramą. Šiose grupėse dažniausiai dirba psichologai ir psichoterapeutai. Be to, klinikoje vyksta tiek judesio, tiek ir meno terapijos užsiėmimai, jų metu pacientai mokomi išreikšti emocijas, neigiamus jausmus transformuoti į teigiamus. Beje, pacientai gali rinktis ir individualias konsultacijas“, - sako I.Belekienė.



 
Meno terapija išlaisvina ir transformuoja emocijas

„Meno terapija - raidos procesas. Jį galima suskirstyti į keletą fazių, iš kurių galutinis etapas – atrastos ir tobulinamos kūrybinės jėgos, padedančios geriau integruotis į gyvenimą“, - sako meno terapeutė Vida Plerpienė.


Naujausi tyrimai rodo, kad meno terapija efektyviai gydo sielos sutrikimus. Individualūs ir grupiniai užsiėmimai padeda pažinti save, atrasti naujų mąstymo krypčių, nurimti. Smėlio terapija - išreikšti tai, ką jaučiame, bet nemokame įvardinti, o šokio terapijoje daugelis pajunta, kad yra jausmų, kuriuos lengviau išreikšti judesiu nei žodžiais.

„Žmoguje slypi milžiniški kūrybiniai potencialai, bet kartais visiškai nenaudojami arba išnaudojami labai menkai. Taip yra dėl tam tikrų visuomenės nuostatų, nepaisančių žmogaus individualybės. O juk kiekvienas į pasaulį ateina turėdamas savo spalvą, atspalvius, intonaciją, judesį. Meno terapeutų tikslas - per gana trumpą laiko tarpą padėti žmogui išjudinti emocijas arba įžiebti kibirkštėlę, kad darbą tęsiantiems kolegoms būtų šiek tiek lengviau prieiti prie žmogaus. Terapijos uždaviniai - asteninių, depresyvių, nerimo, hipochondrinių, somatovegetatyvinių pasireiškimų emocinėje, kognityvinėje, elgesio ir somatinėje sferose susilpninimas ar panaikinimas.
 
Psichoterapijos tikslas – emociškai palaikant, formuoti gebėjimus gyventi savarankiškai, jaučiant asmeninę atsakomybę. Šiam tikslui reikalinga ugdyti paciento kūrybines galimybes, vizualinės raiškos pagalba integruojant jas į paciento sąmonės sferą, kad jo gyvenime atsirastų naujų mąstymo sričių, savęs pažinimo nuostatų. Meno terapijos galutinis etapas – atrastos ir pakankamai gerai ištobulintos kūrybinės jėgos, padedančios integruotis gyvenime. Svarbiausia, realiame gyvenime žengti tiek žingsnių, kiek jų buvo žengta terapijos metu, sugebėti įveikti konfliktus, išlaikyti emocinius krūvius ir gebėti kurti distanciją“, - sako meno terapeutė Vida Plerpienė.


Siūlo alternatyvą sergantiesiems priklausomybe nuo alkoholio

„Priklausomybei nuo alkoholio gydyti pasitelkus tik psichoterapiją reikia kur kas didesnės paties paciento motyvacijos, daugiau laiko. Svarbus ir paciento išankstinis nusistatymas. Natūralu, kad žmogus nori greito efekto, tačiau klinikoje taikomas psichoterapijos gydymas duoda kur kas geresnį ir ilgalaikį rezultatą“, - sako gydytoja psichiatrė Dovilė Samuchova.


Kuomet buvo nutarta, jog sergantiesiems priklausomybe nuo alkoholio negalima taikyti kodavimo metodo, daugelis piktinosi, kad iš sergančiųjų atimama galimybė gydytis. Mat jokios kitos alternatyvos niekas taip ir nepasiūlė. Su tokiais teiginiais nesutinka „Ąžuolyno klinikos“ medikai, teigdami, jog alternatyva yra ir klinikoje ji sėkmingai taikoma ne vienerius metus.

„Kalbos, jog nėra alternatyvos, nepagrįstos. Tačiau kodėl jos kyla, suprantama. Net kai buvo galima taikyti kodavimą, greta visuomet buvo ir gydymas psichoterapija. Ir ne kodavimas, o būtent ji visuomet buvo vienas pagrindinių gydymo metodų. Tiesa, priklausomybei nuo alkoholio gydyti pasitelkus tik psichoterapiją reikia kur kas didesnės paties paciento motyvacijos. Kuomet buvo taikomas kodavimas, pacientui viskas buvo kur kas paprasčiau. O gydant psichoterapija reikia daugiau laiko, svarbus išankstinis paciento nusistatymas. Natūralu, kad žmogus nori greito efekto, tačiau klinikoje taikomas psichoterapijos gydymas duoda kur kas geresnį ir ilgalaikį rezultatą. Kiekvienam pacientui sudaromas individualus gydymo planas“, - sako gydytoja psichiatrė Dovilė Samuchova.

Medikų teigimu, daugelis nuo alkoholio priklausomų asmenų turi gretutinių psichikos sutrikimų. Dažniausi priklausomybės „palydovai“ yra asmenybės, nerimo, afektiniai sutrikimai (depresija, bipolinis sutrikimas), todėl individualiais atvejais gali būti reikalingas ir šių psichikos ligų gydymas antidepresantais bei neuroleptikais. Ar reikalingas gydymas medikamentais, sprendžia psichiatras. Medikai teigia, kad medikamentinio gydymo griebiamasi tik kraštutiniais atvejais. Gydytojas įvertina bendrą paciento sveikatos būseną, priklausomybės nuo alkoholio eigą, esamus gretutinius psichikos sutrikimus. Labai dažnai medikamentinis gydymas derinamas kartu su psichoterapija. Bet kokiu atveju, gydymo sėkmę lemia paties žmogaus motyvacija, apsisprendimas, noras keisti gyvenimo būdą.


Dienos stacionaras Panevėžyje!
Antrus metus Panevėžio miesto poliklinikoje veikia Psichikos dienos centras, kuriame psichikos sveikatos paslaugas teikia VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras. Psichikos dienos centras įkurtas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Centre taikomas kompleksinis psichikos ligų gydymas. Psichikos ligos gydomos medikamentinį gydymą derinant su psichoterapija ir kitais užsiėmimais, padedančiais mažinti stresą, įtampą, nerimą, skatinančiais aktyvumą, gerinančiais nuotaiką, todėl tokio centro įkūrimas Panevėžio mieste pagerino psichikos ligų gydymo kokybę ambulatorinėmis sąlygomis. Taikant kompleksinį gydymą pasiekiami geresni rezultatai, pacientams greičiau grįžta darbingumas, pagerėja socialinio gyvenimo kokybė, čia jie gali įgyti naujų įgūdžių.
 
Didelis dėmesys skiriamas pacientų fiziniam aktyvumui skatinti. Esant geroms oro sąlygoms sporto užsiėmimai vyksta lauke, pacientai mokomi šiaurietiškojo vaikščiojimo. Esant blogam orui užsiėmimai persikelia į naujai įrengtą sporto salę.
Užsiėmimų metu naudojama naujai įsigyta garso ir vaizdo aparatūra.
Esant poreikiui dienos centre pacientai mokomi kompiuterinio raštingumo pradmenų. Taip pat čia taikomas gydymas šviesos ir spalvų terapija. Raumenų įtampai, skausmui, nuovargio jausmui mažinti naudojamas masažinis fotelis. 


 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių,...
    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica