Ar reikalingos inovatyvios technologijos Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai?

Evelina Machova
2019-05-06
Ar tikrai reikia 15 milijonų eurų kainuojančio ciklotrono? Kas ministrą vedžioja už rankos perkant brangią įrangą Kauno klinikoms? Tokie klausimai pasipylė vos tik pasirodžius žiniai, jog Lietuvoje ketinama diegti radiopreparatus pozitronų emisijos tomografijai gaminantį įrenginį. Vieni burbėjo, kad taškomi pinigai, kiti gi piktinosi, kad ciklotronas stovės Kaune. Savo ruožtu pacientai ir didžiausių šalies gydymo įstaigų medikai sveikina tokį žingsnį. Tvirtina, jog Kaunas pasirinktas kaip puiki strateginė vieta.
Ar reikalingos inovatyvios technologijos Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai?
Pernai Lietuvoje iš viso atlikti 1641 PET/KT tyrimai. Vertinant Europos Sąjungos šalių mastu atliekame kol kas mažiausiai šių tyrimų, tačiau jų poreikis kasmet auga. Medikai neslepia, kad jie norėtų kur kas dažniau naudoti šį tyrimą, deja, jis taikomas tik išskirtiniais atvejais.

Faktai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos pirmoji (2012 m.) įstaiga šalyje įdiegusi pozitronų emisijos tomografą šiandien yra sukaupusi didžiausią klinikinę patirtį atliekant PET/KT tyrimus bei šių tyrimų duomenis integruojanti į gerą klinikinę praktiką. Kartu su partneriais LSMU ir KTU disponuoja potencialiais žmogiškaisiais ištekliais, reikalingais diegiant ciklotrono infrastruktūrą. Kauno klinikos yra stiprus onkologijos centras, turintis stiprią spindulinės terapijos sritį, kuriai ypač svarbi tiksli diagnostika. LSMU ir KTU yra didelis mokslinis potencialas bei geros bendradarbiavimo perspektyvos su CERN.
Lietuvoje šiuo metu yra veikiantys 2 pozitronų emisijos tomografai (PET/KT) Vilniuje ir Kaune, kurie yra naudojami onkologinių, kardiologinių, neurologinių, infekcinių ligų diagnostikai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas indikacijas PET/KT tyrimui atlikti. Jeigu trečiasis PET/KT aparatas būtų įrengtas Klaipėdoje, ciklotrono geografinis veiksnys taptų dar svarbesnis. Kauno klinikų lokalizacija leistų užtikrinti pagaminamų radionuklidų ir radiofarmacinių preparatų pristatymą į kitus Lietuvos pozitronų emisijos tomografijos centrus per trumpiausią laiką.

 
Apie planuojamą vieną brangiausių medicininės įrangos atnaujinimų kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Radiologijos klinikos gydytoju radiologu doc. Donatu Vajausku, atsakingu už Branduolinės medicinos skyriuje teikiamas paslaugas.

- Pradėkim nuo pradžių. Kam gi reikalingas ciklotronas, kurio įsigijimui bei patalpų įrengimui prireiks daugiau nei penkiolikos milijonų eurų?
- Ciklotronas reikalingas, kad galėtume vietoje gaminti radioaktyvius junginius, kurie naudojami pozitronų emisijos tomografijos tyrimams. Jam reikalingos specialios sąlygos, nes tai - didelės jonizuojančios energijos įrenginys. Tačiau vien aparato neužtenka. Reikia specialios laboratorijos, kur radioaktyvumas sujungiamas su farmacinėmis medžiagomis, specialiomis molekulėmis ir gaunamas radioaktyvus junginys. Jis vėliau naudojamas diagnostikoje ar gydymo tikslais. Labai saugios sąlygos turi būti sukurtos ir personalui, kad jis galėtų pagaminti, sintezuoti, išskirstyti pagamintus radiofarmacinius preparatus. Todėl tam reikia specializuoto pastato.

- Tik pasirodžius naujienai, kad rengiamas projektas ciklotronui įsigyti, pasigirdo kalbų, jog tai - nereikalinga investicija, nes dabar turime du PET aparatus, o tyrimų atliekame labai mažai.   
- Taip, Lietuvoje pozitronų emisijos tomografijos tyrimų tūkstančiui gyventojų atliekama mažiausiai Europoje. Tačiau dėl unikalumo šių tyrimų augimas neišvengiamas.

Kad galėtume atlikti tyrimą, visų pirma turi būti sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintinos indikacijos dėl apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Šiuo metu patvirtintos indikacijos santykinai siauros ir tik vienam radiofarmaciniam junginiui – fluorodeoksigliukozei. Nors pacientų skaičius kasmet auga ir artėjame prie optimalaus pozitronų emisijos tomografo apkrovimo, dėl logistikos ypatumų negalime į Lietuvą įsivežti kitų preparatų. O tai sąlygoja faktą, kad įranga dirba nemaksimaliu apkrovimu.

- Kas trukdo įvežti kitus preparatus? Licencijos, biurokratiniai barjerai?
- Radioaktyviosios medžiagos yra savaiminio skylimo. Pavyzdžiui, radioaktyvusis fluoras (18F). Savaiminio skilimo metu maždaug per šimtą dešimt minučių pusė jo nuskyla (suyra - red. past.). Kalbant paprastai, per dvi valandas iš pilnos dozės lieka tik pusė. Kitų junginių skilimo puslaikis dar trumpesnis. Tarkim, radioaktyvaus galio (68Ga) skyrimosi puslaikis 68 minutės. Tačiau yra ir tokių, kurių skylimo pusperiodis – dvi minutės. Logistika - transportuoti (automobiliu nuo ciklotrono iki oro uosto, tuomet lėktuvu iki Lietuvos ir automobiliu nuo oro uosto iki PET/KT tyrimo centro) radiofarmacinius preparatus - mums trunka maždaug keturias valandas. Vadinasi, turim galimybę užsakyti tik šį vienintelį preparatą. Maža to, net ir jo turime užsakyti dešimt dozių, kad bent dvi galėtume panaudoti. Tai, žinoma, kainuoja. Todėl ciklotrono visų pirma reikia, kad galėtume taupyti lėšas, kurias investuotume į daugiau tyrimų.

- Vadinasi, vienas didžiausių kliuvinių, kodėl šie tyrimai neatliekami taip dažnai, kaip būtų galima, yra preparatai, kurie ruošiami ne Lietuvoje ir tris kartus per savaitę šešiems - dešimčiai pacientų atskraidinami lėktuvu iš užsienio.
- Preparatų kaina turi didelės įtakos tyrimų skaičiui. Dabar mokame gerokai brangiau už patį preparatą, be to, prisideda ir transportavimo kaštai. Jei šios lėšos būtų sutaupomos, galėtume atlikti daugiau PET/KT tyrimų, nes analogų jam nėra. Tačiau čia svarbus klinikinis efektas. Pasitelkę PET/KT tyrimą galime labai tiksliai skirti gydymą arba nutraukti neefektyvų ir jį keisti kitu. Sutaupome atsisakydami nereikalingo gydymo. Tarkim, hematologine liga sergančiam pacientui skiriama imunoterapija ir po kurio laiko paaiškėja, jog ji neveikia. Atliekant PET/KT tyrimą po pirmų dviejų dozių galime matyti, gydymas veiksmingas ar ne, ir esant ligos progresavimui nutraukti brangų ir neduodantį efekto gydymą.

- Kaip suprantu, šis tyrimas reikalingiausias onkologijoje. Kuo jis naudingas pacientui?
- Onkologiniai pacientai sudaro didžiausią srautą tarp vaikų ir suaugusiųjų. Tyrimas ypač svarbus limfoma sergantiems pacientams, ligos stadijai nustatyti prieš skiriant gydymą. Taip pat PET/KT tyrimas reikalingas tarpiniam gydymo įvertinimui. Kol kas jis vienintelis, parodantis, kaip pacientas reaguoja į gydymą. Tai leidžia prognostiškai nuspręsti, ką su pacientu daryti: baigti gydymą ar skirti papildomai stiprinančio gydymo, kad gautume maksimalų klinikinį efektą. Ir, atvirkščiai, neskirti gydymo papildomai, kai jo nereikia. Tai - personalizuota medicina, nes PET/KT tyrimo pagalba gydymas adaptuojamas itin tiksliai pagal ligos stadiją ir reakciją į jį. Taigi išvengiame tokių dalykų kaip „nedagydyti“ arba „pergydyti“ pacientai.

- Kalbame apie tai, jog brangus ir transportavimas, ir tokių preparatų pagaminimas. Kiek realiai dabar kainuoja viena vaisto dozė ir kiek būtų sutaupoma turint ciklotroną?
- PET/KT tyrimo kaina siekia per tūkstantį eurų. Vien tik radiofarmacinė dalis šiam tyrimui sudaro aštuonis šimtus eurų. Turint ciklotroną ir preparatus gaminant vietoje vaisto kaina sumažėtų perpus.

- Šiuo metu Lietuvoje yra du PET aparatai: vienas Kaune, kitas Vilniuje. Ar gaminant radiopreparatus vietoje jais būtų aprūpinamos ir Santaros klinikos?
- Šis projektas skirtas ne Kauno klinikoms, o Lietuvai. Perspektyvoje, kelerių metų laikotarpyje, turėtų atsirasti dar vienas PET aparatas, tarkim, Vakarų Lietuvoje. Kaunas - logistiškai patogi vieta, Lietuvos vidurys, tas susisiekimas į visus kraštus labai geras. Vaistiniai preparatai pristatomi labai greitai, jų nereikėtų kaip dabar kelias dozes transportuoti lėktuvu. Šiuo metu skaičiuojama, kad vien preparatams transportuoti reikia daugiau nei pusės milijono eurų per metus. Be to, mes perkame keturis kartus daugiau preparatų, nei gauname. Vadinasi, gana stipriai permokame už preparatą, be to, dar prisideda ir transportavimo kaštai. O ciklotronas galėtų aptarnauti visus dabar esamus ir būsimus PET centrus.
 
Ne užgaida
Pernai Lietuvoje iš viso atlikti 1641 PET/KT tyrimai. Vertinant Europos Sąjungos šalių mastu atliekame kol kas mažiausiai šių tyrimų, tačiau jų poreikis kasmet auga. Medikai neslepia, kad jie norėtų kur kas dažniau naudoti šį tyrimą, deja, jis taikomas tik išskirtiniais atvejais.

Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas paklaustas, kaip pacientai vertina siekį įsigyti ciklotroną, sako idėją palaikantys šimtu procentų. Ar ne per brangu? Juk pasipylė ne vienas palyginimas, kad tokias lėšas geriau būtų skirti inovatyviems vaistams kompensuoti...
Asociacijos prezidentas sako, jog ciklotrono įsigijimas buvo ne vienos ligoninės, universiteto ar ministerijos sprendimas. Priešingai, už šį projektą pasisakė skirtingos institucijos. Tarptautiniai ekspertai šią idėją vertino kaip būtiną.

„Tik priminsiu, kad Lietuva įstojo į CERN. Tai - tarptautinė organizacija, kurios mokslinis potencialas orientuotas į sveikatos priežiūrą. Maža to, CERN Lietuvą pasirinko kaip kompetencijos šalį sveikatos sektoriui plėtoti. Ciklotrono įsigijimas tikrai ne Kauno klinikų užgaida. Tai Lietuvos Vyriausybės, Seimo bei šalies Prezidentės vieninga iniciatyva, jog Lietuvos medicinos potencialą galima stiprinti per branduolinę fiziką. Tai svarbu ne tik sveikatos sektoriui, bet ir Nacionaliniam saugumui, nes ciklotronas yra kaip mažas atominis reaktorius“, - sako Š.Narbutas.

Kodėl tiek nedaug tyrimų?
Specialistų teigimu, šiandien nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio pagal atliekamų tyrimų skaičių 100 tūkst. gyventojų atsiliekame bene dešimt kartų. Bet gal pas mus nėra tokio poreikio? Ekspertai vėl pateigia skaičius, jog realus poreikis yra maždaug 6 tūkst. tyrimų per metus. Ir čia kalbant tik apie vieno populiariausio ir plačiausiai naudojamo preparato gamybą, kuris taikomas onkologinių, kardiologinių, neurologinių ligų diagnostikai.

„Kasdieniame darbe, konsultuojant, aptariant daugiadalykėje komandoje ir ruošiant pacientus radioterapijos procedūroms dažnai susiduriame, kad pacientui atlikti daugiapjūves kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos ar vieno fotono emisijos kompiuterinės tomografijos diagnostiniai tyrimai ne visada atskleidžia išsamią informaciją apie piktybinio naviko lokalizaciją, jo plitimo kelius. Tokiais atvejais sunkiau nuspręsti radikalaus gydymo galimybes. Be šio tyrimo sunkiau įvertinti atsaką į skirtą specifinį gydymą, savalaikiai nustatyti ligos progresavimą. Nustačius indikacijas, visada siunčiame pacientą atlikti pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimą, nes mūsų ligoninėje šio įrenginio nėra. Lietuvoje veikia du pozitronų emisijos tomografai. Tačiau jų panaudojimas, tiriant sergančiuosius onkologinėmis ligomis, yra apribotas, nes patvirtintų indikacijų tyrimui sąrašas nepakankamas, o radiofarmaciniai preparatai šiuo metu importuojami iš užsienio, todėl transportavimo kaštai ženkliai padidina tyrimo kainą“, - sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamento Radioterapijos ir branduolinės medicinos centro vadovė dr. Aista Plieskienė.

 
Skaičiai
Lietuvai įsigijus ciklotroną, PET/KT tyrimas visos šalies pacientams taptų prieinamesnis. Taip pat tai nulemtų atliekamų PET/KT tyrimų 100 tūkst. gyventojų augimą ir artėjimą prie EU vidurkio. Skaičiuojama, kad įsidiegus ciklotroną Lietuvoje, būtų sutaupoma po 400-500 EUR kiekvienam PET/KT tyrimui. Taigi, perskirstant sutaupytas lėšas, būtų galima atlikti didesnį PET/KT tyrimų skaičių ir ištirti didesnį kiekį pacientų, kuriems PET/KT tyrimas gali daryti reikšmingą įtaką gydymo taktikai ir sveikimo procesui.

 
Kuo naudingi pacientui?
„Labai svarbu suprasti, jog šiuo atveju kalbame apie investiciją į infrastruktūrą. Tai nėra magnetinis rezonansas, kurį po trejų metų teks keisti. Vietoje gamindami radioaktyviąsias medžiagas, jas už gerokai pigiau galėsime naudoti ir diagnostikoje, ir gydymui, pavyzdžiui, brachiterapijai ar kt. Be to, nepamirškim ir mokslo. Manau, kad yra labai nedaug investicijų, kurios Lietuvai yra tikslingos. Ciklotronas - viena jų. Kaip ir minėjau, tam pritaria ir tarptautiniai ekspertai. Tai - vienas progresyviausių žingsnių. Mes gautume daugiau PET tyrimų. Dabar jie yra skiriami tik tada, kai kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas neparodo, negalima paimti biopsijos, žodžiu, kai nėra jokių kitų būdų ištirti, skiriamas šis tyrimas. Tai - kaip paskutinė priemonė, nors galėtų būti prieinamesnis“, - sako Š.Narbutas.

Dr. A.Plieskienės teigimu, PET leidžia įvertinti metabolizmo pokyčius pirminiame navike, aptikti metaboliškai aktyvias metastazes ir tiksliai nustatyti, kuriame organe jos yra, kurios anatominės sritys yra pažeistos. Šis branduolinės medicinos tyrimas unikalus tuo, kad iš jo greta vaizdinamosios informacijos gauname ir papildomą informaciją apie naviko židinių metabolinį aktyvumą. Medicinos literatūroje teigiama, kad pasitelkiant PET/KT galima išaiškinti itin ankstyvus navikų metabolinius pokyčius, kurie kitais metodais gali būti aptinkami tik po pusmečio. Jis tinkamas tirti daugeliui solidinių piktybinių navikų, limfomų.
Pasiteiravus, ar Kauno pasirinkimas ciklotrono statybai nekelia abejonių, Š.Narbutas sako, jog vieta pasirinkta strategiškai puikiai.
 
„Abiejų universitetų ligoninės turi savo lyderystes. Tarkim, Santaros klinikos lyderiauja biobankų srityje. O LSMU yra labiau integruotas su Kauno klinikomis nei Vilniaus universitetas su Santaros klinikomis. Mes, kaip asociacija, už tai, kad pacientai diagnostinius tyrimus gautų greičiau ir pigiau. Ar tai bus efektyvu, galėsime įvertinti tik turėdami ciklotroną, po metų veiklos. Tuomet galėsime palyginti, kiek mokėjome už preparatus juos pirkdami užsienyje ir kiek mokame gamindami patys. Teiginiai, kad tai bus neefektyvu, kol kas neturi pagrindo, nes mes nežinome, kiek kainuos patiems gaminti preparatus“, - sako Š.Narbutas.

 
Komentarai
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos generalinis direktorius prof. dr. Feliksas Jankevičius:

Labai tikiuosi, kad Kauno klinikoms įsigijus ciklotroną, Santaros klinikos galės įsigyti jų pagamintus radiopreparatus. Labai to tikiuosi. Juk kalbama, kad būtų galima išplėsti radioizotopų kiekį, nes jų yra skirtingo skilimo periodų. Šiandien mes nesugebame trumpesnio skilimo periodo preparatų panaudoti pacientams, dėl sudėtingos logistikos. Tikiuosi, kad Kaune pastačius ciklotroną tokios galimybės atsiras. Žinoma, mes visi, net ir gydymo įstaigos, veikiame rinkos sąlygomis ir turėsime radioizotopus pirkti iš kolegų. Priklausys nuo kainos, kaip gausiai galėsime jų įsigyti. Bet tai - labai graži dviejų miestų gydymo įstaigų bendradarbiavimo iliustracija.
 
Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas prof. Sonata Jarmalaitė:

- Jei tik Lietuva gali ar turi lėšų modernizuoti ligų diagnostikos ir gydymo priemones priartinant prie europinio lygio, tai būtina daryti. Juk lietuviai gyvena trumpiausiai, serga daug ir sunkiai. Ciklotronas atpigintų radionuklidų kaštus, padidintų PET/KT tyrimų apimtis, pagerėtų kardiologinių ir onkologinių ligų diagnostika. Modernus branduolinės medicinos centras išties būtų mūsų šalies pasididžiavimu ir išskirtinumu.


Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamento Radioterapijos ir branduolinės medicinos centro vadovė dr. Aista Plieskienė:

- Mano nuomone, Lietuvoje pastačius vidutinio galingumo ciklotroną, atsirastų didesnės galimybės plėtoti branduolinės medicinos technologijas bei atlikti ženkliai daugiau ankstyvosios onkologinių bei kitų ligų diagnostikos tyrimų. Turint galimybę pasigaminti tyrimams reikiamas medžiagas šalies viduje, būtų galima atlikti daug daugiau PET tyrimų, leidžiančių nustatyti piktybinius navikus ankstyvoje stadijoje, savalaikiai aptikti onkologinės ligos atkrytį.
Vidutinio galingumo ciklotronas užtikrintų visapusišką aprūpinimą Lietuvos PET tyrimų centrus PET radiofarmaciniais preparatais bei padėtų plėtoti mokslą. Dėl optimalios geografinės padėties, būtų tikslinga ciklotroną statyti Kaune. Ateityje Lietuvoje bus ne du tokie PET tyrimų centrai. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje teikiamos visavertės onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugos, jų skaičius prilygsta stipriausiems Vilniaus ir Kauno centrams. Siekiant gerinti PET tyrimų prieinamumą Vakarų Lietuvos gyventojams, trečiasis PET tyrimų centras planuojamas pajūrio regione. Ciklotrono infrastruktūros sukūrimas šalies viduryje (Kaune) leistų radionuklidais aprūpinti visus PET tyrimų centrus, nes laikas transportuojant radiofarmacinius preparatus ypatingai svarbus, o mūsų visų tikslas – ankstyva šiuolaikinė onkologinių ligų diagnostika ir efektyvus, geriausius rezultatus užtikrinantis gydymas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica