- Kodėl minėtos technologijos praktiką neateina taip greitai? Galbūt jos labai brangios? O gal įžvelgiate ir kitų priežasčių? - Deja, universitetų, kurie rengia gydytojus, mokymo bazė neina koja kojon su tomis technologijomis. Dažniausiai technologiniai sprendimai pirmiausia ateina į gydymo įstaigas, o ne į mokyklas. Nors turėtų būti atvirkščiai - universitetai turėtų būti sklaidos ir inovacijų nešėjai. Dabar išeina taip, kad jaunus specialistus mokome to, kas jau yra nusistovėję daug metų, o naujos tendencijos ar technologiniai diagnostikos lūžiai nėra stebimi. Todėl dažnu atveju universitetinis mokymo lygmuo atsilieka nuo praktikos. Dabar viskas pasikeitė: jei anksčiau pirmoje vietoje buvo farmacija, o diagnostika bėgo iš paskos, dabar pirma eina diagnostika, tik po to farmacija, nes skiriant vaistą, svarbu žinoti, nuo ko gydome. Dar vienas svarbus dalykas, kad gydymo įstaiga yra suinteresuota atlikti tik tuos tyrimus, kurie yra apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Jei tyrimai neapmokami, įstaiga nesuinteresuota jų atlikti. Žinoma, galima būtų imti iš pacientų priemokas, bet tai mūsų šalyje nepriimtina, mat jei jau esi mokesčių mokėtojas, viskas turi būti nemokama. Galima sakyti, kad ir Sveikatos apsaugos ministerija nespėja su pasaulinėmis tendencijomis. Nors ekonomiškai labiau išsivysčiusios šalys jas stengiasi greičiau integruoti į praktiką, nes tai ekonomiškai apsimoka. O šalys, įskaitant ir Lietuvą, kurių ekonominė padėtis prastesnė, atsilieka. Tiesa, kaimynai estai, turintys gerokai didesnį sveikatos apsaugos biudžetą, net prie paslaugų įkainių yra numatę atskirą finansavimą molekuliniams tyrimams. - Dabar daug dėmesio skiriama ir eilių gydymo įstaigose mažinimui, kad pacientai paslaugas gautų kiek įmanoma greičiau, o svarbiausia - kokybiškas. Ar tikslesnė diagnostika galėtų prisidėti prie šių problemų sprendimo? - Jei pirminė grandis nediagnozuoja ligos arba paskiria neteisingą gydymą, pacientas po kurio laiko vėl grįžta arba atsiradus komplikacijoms patenka į ligoninę. Jei pirminė grandis turi visus įrankius ligos sukėlėjui nustatyti ir skirti atitinkamą gydymą, pacientas pasveiksta ir negrįžta pakartotinio ligos tyrimo. Vadinasi, taip sprendžiamas eilių klausimas ne tik poliklinikose, bet ir ligoninėse, be to, taupomos ir lėšos. Tai, manau, kompleksinis sprendimas, tačiau pirminė grandis, remdamasi savo kompetencija, diktuoja, kaip toliau sveikatos apsaugos sistemoje judės pacientas. Pneumonijos, gripo atvejais yra labai svarbu kuo anksčiau nustatyti sukėlėjus. Todėl gydymo įstaigos artimiausiu metu planuojame pasiūlyti įdiegti tyrimus, kurie leidžia per valandą juos nustatyti. Tarkim, galime tiksliai nustatyti kvėpavimo takų bakteriją. Jei kalbame apie virškinamojo trakto problemas, per valandą galime pasakyti, kas sukėlė ligą - parazitas, grybas ar bakterija. Faktas, kad šiandien ligoms diagnozuoti turime plačias galimybes, tačiau reikia visiems sveikatos apsaugos sistemos dalyviams - politikams, valdininkams, medikams bei pacientams - susitarti, kad didindami diagnostikos kaštus sutaupome pinigus, išleidžiamus vaistams, lovadieniams, daugkartiniams pakartotiniams apsilankymams pas gydytojus, iki diagnozuojama liga. Rezultatas – pacientas gydomas efektyviai nuo ligos pradžios ir greičiau grįžta į darbo rinką. - Vis dėlto negalite nesutikti, kad pastarąjį dešimtmetį požiūris į diagnostiką pasikeitė. Ar klystu? - Jis keičiasi, tik gana lėtai. Pavyzdžiui, dažnai girdime, kad viena ar kita gydymo įstaiga įsigijo naują rentgeno aparatą. Viskas gerai, diagnozuoti lūžiams jis tinkamas, tačiau, kai kalbame apie plaučių ligas diagnostiką, jis nebėra toks efektyvus. Specialistas plaučių nuotraukose mato šešėlius ir iš jų turi nustatyti diagnozę. Ne viena mokslinė studija įrodė, kad tas pats virusas skirtingo amžiaus žmonėms rentgeno nuotraukose gali atrodyti kaip visiškai skirtingos ligos. Nors visais atvejais sukėlėjas bus vienas ir tas pats. Šiuo atveju išleidžiama daug pinigų, tačiau rezultatas - ne itin efektyvus. - Kalbėkime konkrečiais pavyzdžiais. Tarkim, dabar artėja peršalimų, gripo sezonas, ar šiuo atveju lėšos taip pat naudojamos neefektyviai? - Pasakymas, kad gripo sezono metu vyrauja ši liga, tėra burtai. Kalbant apie gripą, pastarieji metai buvo itin aštrūs. O statistika labai įdomi: 2017-2018 metų gruodžio sausio mėnesiais, gripo sezono piko metu, remiantis pasauline statistika, gripo sukėlėjai sudarė tik penkiolika procentų, palyginti su kitų ligų sukėlėjais. Visos kitos virusinės ligos sudarė ne ką mažesnę susirgimų dalį. Prasidėjus gripo sezonui, be tikslaus tyrimo, tik išsiaiškinus paciento jaučiamus simptomus, sakyti, kad jam - gripas, nėra kompetentinga. Tas pats ir skiriant antimikrobinius vaistus - kartais tiesiog dėl visa ko, nenustačius realaus jų poreikio. Taigi, pirminė grandis turėdama tokius tyrimus gali ypač sustiprinti pozicijas. Gydytojas turėtų įrankius ligą diagnozuoti realiu laiku, skirti gydymą, kol pacientas yra dar yra gydymo įstaigoje. Dar viena įsisenėjusi teorija, kad skirtus antimikrobinius vaistus žmogus turi vartoti tam tikru kursu - penkias ar septynias dienas. Tačiau mokslinės studijos rodo, kad antimikrobinį vaistų vartojimą reikia nutraukti iš karto, kai liga pasitraukė. Bet, kad galėtumei nutraukti gydymą, turi gauti diagnostinį patvirtinimą, kad liga įveikta. Atliekant prokalcionino žymenį tuos rezultatus gali gauti. Deja, tokių tyrimų poliklinikos Lietuvoje neatlieka. Yra tik pavienės tai darančios ligoninės. O juk tai leistų ne tik tausoti paciento sveikatą, bet ir prisidėti prie antimikrobinio atsparumo vaistams mažinimo. - Na, gerai, kokius tyrimus jus pavadintumėte atgyvenusiais? - Sveikatos apsaugos ministras daug kalba apie ligų prevenciją ir tai sveikintina. Tik klausimas, ar žodžiai gali virsti darbais? Juk vienas įrankių to siekiant yra diagnostika ir ji privalo būti efektyvi. Tarkim, šiandien visiems pacientams, kai įsivyrauja peršalimo ligos atliekamas eritrocitų nusėdimo greitis. Nesakau, kad šis tyrimas yra bevertis, bet tokiais atvejais jis nėra informatyvus. Arba C-reaktyvinio baltymo tyrimas, kuris, beje, yra finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kurį skiria šeimos gydytojai, siekdami išsiaiškinti, ar infekcija yra virusinė ar bakterinė. Problema ta, kad šis tyrimas dažnu atveju to neparodo arba „prašauna pro šalį“. Vadinasi, negalime juo aklai pasikliauti. Kol neturėjome efektyvesnių būdų, džiaugiamės tokiu, bet dabar galimybės pasikeitė. Daugelis poliklinikų turi puikią šiuolaikinę laboratorinę techniką, todėl norėdamos pradėti naujus tyrimus, jie gali tai padaryti neinvestuodami į naują įrangą. Tačiau čia kyla didžiausia dilema – kas už tai mokės? Jei jų valstybė nefinansuos, prašyti iš pacientų nepatogu. Nors tiksli diagnostika gydytojams yra kaip ir draudimo polisas. Diagnostika ir naujos jos galimybės atlieka labai rimtą vaidmenį. Kokie nauji tyrimai pirminėje sveikatos grandyje būtų naudingiausi: Kaip esminis lūžus pirminėje grandyje būtų prokalcitonino tyrimas. Daugelis poliklinikų laboratorijų yra apsirūpinusios gera diagnostine įranga ir naujo tyrimo įvedimas nepareikalautų papildomų išlaidų. Tai biožymuo, kurį įdiegus galima per trumpą laiką gauti atsakymą, ar žmogus serga bakterine ar virusine infekcija. Nuo šio atsakymo priklauso ir gydymas. Be to, labai svarbu, kad tyrimas gali identifikuoti ir ūmią bakteriją. Toks atsakymas gydytojams itin svarbus meningito atvejais, kuris Lietuvoje šaltuoju sezonu dažnai linksniuojamas ir nusineša vaikų gyvybes. Dar vienas tyrimas būtų labai svarbus artėjančiam gripo sezonui. Pacientui, besikreipiančiam dėl peršalimo į gydytoją, atlikti tyrimus, kuris nustatytų, ar pacientas tikrai serga gripu. Pasak ekspertų, tuomet gydytojas galėtų skirti antivirusinius vaistus. Vadinasi, gydymas būtų greitas ir efektyvus, pavyktų išvengti komplikacijų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai teigia, jog gripas sveikatos apsaugos sistemai yra viena bangiausių ligų. Todėl norint taupyti lėšas, būtina ją valdyti. Taip pat būtų galima įsivesti ir kelis kitus tyrimus, kurie padėtų tiksliau diagnozuoti kvėpavimo takų ligas.Diagnostika per pastaruosius dešimt metų pasikeitė iš esmės. Tyrimų atsakymus galime gauti per porą valandų, kai anksčiau, tarkim, tuberkuliozės tyrimo reikėdavo laukti keturiasdešimt dienų. Per valandą galime tiksliai nustatyti kvėpavimo takų ar virškinamojo trakto uždegimo sukėlėjus. Be to, jau ateina sudėtingesnių tyrimų, kurie dabar atliekami tik ligoninėse, pavyzdžiui, meningokoko ar kitos pneumonijos diagnostika per valandą, eilė.
Komentuoti: