Ar investicijos į tikslesnę diagnostiką gali taupyti sveikatos apsaugai skirtas lėšas?

Evelina Machova
2018-11-15
„Finansavimas“ - pastarosiomis savaitėmis vienas dažniausiai linksniuojamų žodžių, mat pristatomi kitų metų biudžetai ir vienai ar kitai sferai skiriamos lėšos. Viena pagrindinių frazių, girdima sveikatos sektoriuje, - „reikia optimizuotis ir neišlaidauti“. Savo ruožtu ligų diagnostikos srityje dirbantys specialistai sako, kad šiandien investavę į tikslesnę diagnostiką ateityje sutaupytume kur kas daugiau. Maža to, perspėja, jog dabar atliekami kai kurie PSDF lėšomis finansuojami tyrimai nebėra informatyvūs, o daugelyje pasaulio šalių net nebenaudojami.
Ar investicijos į tikslesnę diagnostiką gali taupyti sveikatos apsaugai skirtas lėšas?
Daugelis poliklinikų turi puikią šiuolaikinę laboratorinę techniką, todėl norėdamos pradėti naujus tyrimus, gali tai padaryti neinvestuodamos į naują įrangą. Tačiau čia kyla didžiausia dilema – kas už tai mokės? Jei jų valstybė nefinansuos, prašyti iš pacientų nepatogu.

Ieško galimybių optimizuoti tyrimus
Svarstant kitų metų sveikatos apsaugos biudžetą iš sveikatos politikų ir valdininkų dažnai girdime frazę „gydymo paslaugos turi būti savalaikės, kokybiškos ir svarbiausia – optimalios“. Gydymo įstaigos skatinamos peržiūrėti veiklas, kad nebūtų atliekama perteklinių procedūrų, neteikiamos perteklinės gydytojų specialistų konsultacijos, tyrimai ir panašiai. O kur dar pasiruošimas eilių, kad pacientai pagalbą gautų laiku, rebuso sprendimas.

Gydymo įstaigų vadovai pripažįsta, kad laikmetis, kurį dabar gyvena sveikatos sistema, nelengvas ir visi yra priversti ieškoti vidinių resursų, kaip gi tas paslaugas optimizuoti. Vieni imasi poliklinikose vykdomų laboratorinių tyrimų profilių peržiūros, nes, anot specialistų, dalis daug metų atliekamų tyrimų, keičiantis technologijoms ir atsirandant įvairiausioms naujovėms, pasaulyje nebelabai aktualūs. Todėl ypač svarbu įvertinti, kurie tyrimai yra būtini, o kurie turėtų būti atliekami tik tam tikrais atvejais. Vienas tokių pavyzdžių – C-reaktyvinio baltymo tyrimas, kuris atliekamas labai dažnai, tačiau, pasak specialistų, kartais jo reikia, o kartais - ne. Tai - tik vienas pavyzdys. Deja, jų yra ir daugiau.
 
Nemažai tyrimų šiandienėje medicinoje nebėra tokie efektyvūs ar informatyvūs. Jų vietą šiuolaikiniame pasaulyje užima kur kas toliau technologiškai pažengusieji. Todėl kai kurių gydymo įstaigų vadovai sako atliekantys vidinius auditus, kartu su įstaigos specialistais vertina, kurie tyrimai yra pertekliniai, o kurie kasdieniame darbe būtini. Dalis įstaigų po atliktų vertinimų ir pasitarimo su ekspertais žada ieškoti sprendimų, kaip, taikant modernius laboratorinius tyrimus, pagerinti ligų diagnostiką.

Pasak ekspertų, tokios pažangios ekonomikos šalys kaip JAV, Vokietija jau senai suprato, kad tiksli, be perteklinių tyrimų ligų diagnostika taupo ne tik lėšas, skirtas sveikatos apsaugai, bet ir sprendžia nemažai kitų problemų, pavyzdžiui, antimikrobinių vaistų skyrimą tik konkrečiai nustačius ligos sukėlėją. Tiesa, tam reikia specialių laboratorinių tyrimų, kurie šiandien, deja, pirminiame lygyje neatliekami. Nors, pasak ekspertų, tai būtų vertinga ne tik optimizuojant paslaugas, bet ir taupant gydymui išleidžiamus pinigus.
 
Ar gali sutaupyti?
Vis dėlto lėšų taupymas - ne vienintelis iššūkis. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai ne kartą perspėjo, kad augantis atsparumas antibiotikams yra viena didžiausių grėsmių sveikatai.
Šis atsparumas pasaulyje yra pasiekęs pavojingai aukštą lygį. Nauji atsparumo mechanizmai, keldami grėsmę gebėjimui valdyti infekcijas, atsiranda ir plinta kasdien. Daugėja infekcijų, tokių kaip pneumonija, tuberkuliozė, gonorėja atvejų. Dėl mažėjančio antibiotikų efektyvumo jas vis sunkiau, o kartais neįmanoma, išgydyti.

 
Ekspertai perspėja, kad jei nebus imtasi skubių veiksmų, grėsmė netrukus nebeturėti efektyvių antibiotikų - labai reali. Vadinasi, paplitusios infekcijos, net smulkūs sužalojimai vėl kaip senovėje gali tapti mirtini.
Spartėjančio bakterijų atsparumo problemos nebepajėgiama išspręsti kuriant naujus antibiotikus. Todėl ekspertai ragina didesnį dėmesį kreipti į antimikrobinių vaistų vartojimą, tai yra skirti juos tik tais atvejais, kuomet tai išties būtina. Tiesa, čia kyla klausimas, ar šiandien gydymo įstaigos turi galimybes nustatyti, kada gydytojui reikia skirti šiuos vaistus ar ne?


Skaičiai
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, - vienas didžiausių Europos Sąjungoje antimikrobinių preparatų vartojimas ligoninėse – 2,59 vidutinės terapinės dienos dozės 1000-čiui gyventojų per dieną (šis rodiklis svyruoja nuo 2,89 Maltoje, iki 0,9 – Olandijoje). Remiantis Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje bakterijų atsparumo situacija nėra palanki. Tarkim, kvėpavimo takų infekcijas (K.pneumoniae, S.pneumoniae) ir šlapimo takų infekcijas (E.Coli) sukeliančių bakterijų atsparumas nuolat didėja ir yra didesnis už Europos Sąjungos vidurkį.


Interviu
Apie galimybes tiksliau diagnozuoti ligas L.S. kalbina UAB „Diamedica“ generalinį direktorių Stasį Križanauską.

 
- Ar šiandien gydytojai turi galimybes tiksliai nustatyti tyrimų pagalba, kada reikia skirti antimikrobinius vaistus, o kada ne?
- Mūsų kompanijos veikla nukreipta į greitą diagnostiką, nustatant, kokia yra liga, koks jos sukėlėjas. Tai leidžia gydytojams greitai priimti sprendimus. Labai didelį dėmesį skiriame gydymui antimikrobiniais vaistais. Turbūt niekas nesiginčys su teiginiu, kad infekcinės ligos pasaulyje dominuoja: nuo jų miršta bene daugiausiai žmonių, jos sukelia daugiausiai komplikacijų. Taigi ir šiuolaikinės diagnostikos pagrindinis tikslas - kaip galima greičiau ir tiksliau nustatyti ligos sukėlėjus bei pradėti tikslingą gydymą. Reikia pripažinti, kad dabar gana dažnai antimikrobiniai vaistai skiriami tiesiog dėl viso pikto...
 
O žvelgdami į pasaulinę statistiką matome paradoksalią situaciją – skelbiami duomenys rodo, kad šešiasdešimt procentų minėtų vaistų yra skiriami be reikalo. Jiems nebuvo jokio poreikio. Galima įsivaizduoti, kokie tai pinigai pasauliniu mastu. Tokios šalys kaip JAV, Vokietija, kurių sveikatos biudžetai gerokai didesni nei mūsų, šias išlaidas skaičiuoja milijardais. Pinigai išmetami gydymui, kurio visai nereikėjo. Pažangios ekonomikos šalys daug investuoja ir į diagnostiką, leidžiančią tiksliai pasakyti, reikalingas gydymas antimikrobiniais vaistais ar ne.
 
Mūsų, kaip tiekėjų, tikslas - įduoti gydytojams įrankį tokiai diagnostikai. Jis, beje, būtų ir tam tikras saugumo garantas. Žvelgiant dar toliau, šiandien galima net išsiaiškinti, kokį vaistą, priklausomai nuo sukėlėjo, reikia skirti. Taigi, yra visa problemos sprendimų paletė, leidžianti gydytojui priimti teisingą sprendimą. Tokie tyrimai ypač aktualūs pirminei sveikatos priežiūros grandžiai, nes būtent čia antimikrobinių vaistų skyrimas yra didžiausias. Šiandien turime technologijas ir galimybes laboratorijoms atlikti tyrimus ir gauti jų atsakymus realiu laiku, kitaip sakant, kol pacientas dar neišėjo iš poliklinikos.
 
- Iš jūsų kalbos suprantu, kad Lietuvoje tokiomis galimybėmis neskubama pasinaudoti...
- Mane dar ir šiandien stebina, kad dar daug sprendimų mūsų medicinoje priimama empiriniu principu. Suprantu, kad ilgą laiką remtasi empiriniu gydymu, tačiau šiandien turime kur kas efektyvesnius įrankius. Žinoma, empirinis gydymas yra svarbus pirmą valandą, kuomet pacientas patenka į gydymo įstaigą ir dar nėra jokių tyrimų, o sprendimus reikia priimti skubiai.

Diagnostika per pastaruosius dešimt metų pasikeitė iš esmės. Tyrimų atsakymus galime gauti per porą valandų, kai anksčiau, tarkim, tuberkuliozės tyrimo reikėdavo laukti keturiasdešimt dienų. Per valandą galime tiksliai nustatyti kvėpavimo takų ar virškinamojo trakto uždegimo sukėlėjus. Be to, jau ateina sudėtingesnių tyrimų, kurie dabar atliekami tik ligoninėse, pavyzdžiui, meningokoko ar kitos pneumonijos diagnostika per valandą, eilė.


- Kodėl minėtos technologijos praktiką neateina taip greitai? Galbūt jos labai brangios? O gal įžvelgiate ir kitų priežasčių?
- Deja, universitetų, kurie rengia gydytojus, mokymo bazė neina koja kojon su tomis technologijomis. Dažniausiai technologiniai sprendimai pirmiausia ateina į gydymo įstaigas, o ne į mokyklas. Nors turėtų būti atvirkščiai - universitetai turėtų būti sklaidos ir inovacijų nešėjai. Dabar išeina taip, kad jaunus specialistus mokome to, kas jau yra nusistovėję daug metų, o naujos tendencijos ar technologiniai diagnostikos lūžiai nėra stebimi. Todėl dažnu atveju universitetinis mokymo lygmuo atsilieka nuo praktikos.
 

Dabar viskas pasikeitė: jei anksčiau pirmoje vietoje buvo farmacija, o diagnostika bėgo iš paskos, dabar pirma eina diagnostika, tik po to farmacija, nes skiriant vaistą, svarbu žinoti, nuo ko gydome.
Dar vienas svarbus dalykas, kad gydymo įstaiga yra suinteresuota atlikti tik tuos tyrimus, kurie yra apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Jei tyrimai neapmokami, įstaiga nesuinteresuota jų atlikti. Žinoma, galima būtų imti iš pacientų priemokas, bet tai mūsų šalyje nepriimtina, mat jei jau esi mokesčių mokėtojas, viskas turi būti nemokama.

Galima sakyti, kad ir Sveikatos apsaugos ministerija nespėja su pasaulinėmis tendencijomis. Nors ekonomiškai labiau išsivysčiusios šalys jas stengiasi greičiau integruoti į praktiką, nes tai ekonomiškai apsimoka. O šalys, įskaitant ir Lietuvą, kurių ekonominė padėtis prastesnė, atsilieka. Tiesa, kaimynai estai, turintys gerokai didesnį sveikatos apsaugos biudžetą, net prie paslaugų įkainių yra numatę atskirą finansavimą molekuliniams tyrimams. 

- Dabar daug dėmesio skiriama ir eilių gydymo įstaigose mažinimui, kad pacientai paslaugas gautų kiek įmanoma greičiau, o svarbiausia - kokybiškas. Ar tikslesnė diagnostika galėtų prisidėti prie šių problemų sprendimo?
- Jei pirminė grandis nediagnozuoja ligos arba paskiria neteisingą gydymą, pacientas po kurio laiko vėl grįžta arba atsiradus komplikacijoms patenka į ligoninę. Jei pirminė grandis turi visus įrankius ligos sukėlėjui nustatyti ir skirti atitinkamą gydymą, pacientas pasveiksta ir negrįžta pakartotinio ligos tyrimo. Vadinasi, taip sprendžiamas eilių klausimas ne tik poliklinikose, bet ir ligoninėse, be to, taupomos ir lėšos. Tai, manau, kompleksinis sprendimas, tačiau pirminė grandis, remdamasi savo kompetencija, diktuoja, kaip toliau sveikatos apsaugos sistemoje judės pacientas.

Pneumonijos, gripo atvejais yra labai svarbu kuo anksčiau nustatyti sukėlėjus. Todėl gydymo įstaigos artimiausiu metu planuojame pasiūlyti įdiegti tyrimus, kurie leidžia per valandą juos nustatyti. Tarkim, galime tiksliai nustatyti kvėpavimo takų bakteriją. Jei kalbame apie virškinamojo trakto problemas, per valandą galime pasakyti, kas sukėlė ligą - parazitas, grybas ar bakterija. Faktas, kad šiandien ligoms diagnozuoti turime plačias galimybes, tačiau reikia visiems sveikatos apsaugos sistemos dalyviams - politikams, valdininkams, medikams bei pacientams - susitarti, kad didindami diagnostikos kaštus sutaupome pinigus, išleidžiamus vaistams, lovadieniams, daugkartiniams pakartotiniams apsilankymams pas gydytojus, iki diagnozuojama liga. Rezultatas – pacientas gydomas efektyviai nuo ligos pradžios ir greičiau grįžta į darbo rinką.
 
Vis dėlto negalite nesutikti, kad pastarąjį dešimtmetį  požiūris į diagnostiką pasikeitė. Ar klystu?
- Jis keičiasi, tik gana lėtai. Pavyzdžiui, dažnai girdime, kad viena ar kita gydymo įstaiga įsigijo naują rentgeno aparatą. Viskas gerai, diagnozuoti lūžiams jis tinkamas, tačiau, kai kalbame apie plaučių ligas diagnostiką, jis nebėra toks efektyvus. Specialistas plaučių nuotraukose mato šešėlius ir iš jų turi nustatyti diagnozę. Ne viena mokslinė studija įrodė, kad tas pats virusas skirtingo amžiaus žmonėms rentgeno nuotraukose gali atrodyti kaip visiškai skirtingos ligos. Nors visais atvejais sukėlėjas bus vienas ir tas pats. Šiuo atveju išleidžiama daug pinigų, tačiau rezultatas - ne itin efektyvus.


- Kalbėkime konkrečiais pavyzdžiais. Tarkim, dabar artėja peršalimų, gripo sezonas, ar šiuo atveju lėšos taip pat naudojamos neefektyviai?
- Pasakymas, kad gripo sezono metu vyrauja ši liga, tėra burtai. Kalbant apie gripą, pastarieji metai buvo itin aštrūs. O statistika labai įdomi: 2017-2018 metų gruodžio sausio mėnesiais, gripo sezono piko metu, remiantis pasauline statistika, gripo sukėlėjai sudarė tik penkiolika procentų, palyginti su kitų ligų sukėlėjais. Visos kitos virusinės ligos sudarė ne ką mažesnę susirgimų dalį. Prasidėjus gripo sezonui, be tikslaus tyrimo, tik išsiaiškinus paciento jaučiamus simptomus, sakyti, kad jam - gripas, nėra kompetentinga. Tas pats ir skiriant antimikrobinius vaistus - kartais tiesiog dėl visa ko, nenustačius realaus jų poreikio.

Taigi, pirminė grandis turėdama tokius tyrimus gali ypač sustiprinti pozicijas. Gydytojas turėtų įrankius ligą diagnozuoti realiu laiku, skirti gydymą, kol pacientas yra dar yra gydymo įstaigoje.
Dar viena įsisenėjusi teorija, kad skirtus antimikrobinius vaistus žmogus turi vartoti tam tikru kursu - penkias ar septynias dienas. Tačiau mokslinės studijos rodo, kad antimikrobinį vaistų vartojimą reikia nutraukti iš karto, kai liga pasitraukė. Bet, kad galėtumei nutraukti gydymą, turi gauti diagnostinį patvirtinimą, kad liga įveikta. Atliekant prokalcionino žymenį tuos rezultatus gali gauti. Deja, tokių tyrimų poliklinikos Lietuvoje neatlieka. Yra tik pavienės tai darančios ligoninės. O juk tai leistų ne tik tausoti paciento sveikatą, bet ir prisidėti prie antimikrobinio atsparumo vaistams mažinimo.

- Na, gerai, kokius tyrimus jus pavadintumėte atgyvenusiais?
- Sveikatos apsaugos ministras daug kalba apie ligų prevenciją ir tai sveikintina. Tik klausimas, ar žodžiai gali virsti darbais? Juk vienas įrankių to siekiant yra diagnostika ir ji privalo būti efektyvi. Tarkim, šiandien visiems pacientams, kai įsivyrauja peršalimo ligos atliekamas eritrocitų nusėdimo greitis. Nesakau, kad šis tyrimas yra bevertis, bet tokiais atvejais jis nėra informatyvus. Arba C-reaktyvinio baltymo tyrimas, kuris, beje, yra finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kurį skiria šeimos gydytojai, siekdami išsiaiškinti, ar infekcija yra virusinė ar bakterinė.
 
Problema ta, kad šis tyrimas dažnu atveju to neparodo arba „prašauna pro šalį“. Vadinasi, negalime juo aklai pasikliauti. Kol neturėjome efektyvesnių būdų, džiaugiamės tokiu, bet dabar galimybės pasikeitė. Daugelis poliklinikų turi puikią šiuolaikinę laboratorinę techniką, todėl norėdamos pradėti naujus tyrimus, jie gali tai padaryti neinvestuodami į naują įrangą. Tačiau čia kyla didžiausia dilema – kas už tai mokės? Jei jų valstybė nefinansuos, prašyti iš pacientų nepatogu. Nors tiksli diagnostika gydytojams yra kaip ir draudimo polisas. Diagnostika ir naujos jos galimybės atlieka labai rimtą vaidmenį.
 
Kokie nauji tyrimai pirminėje sveikatos grandyje būtų naudingiausi:
Kaip esminis lūžus pirminėje grandyje būtų prokalcitonino tyrimas. Daugelis poliklinikų laboratorijų yra apsirūpinusios gera diagnostine įranga ir naujo tyrimo įvedimas nepareikalautų papildomų išlaidų. Tai biožymuo, kurį įdiegus galima per trumpą laiką gauti atsakymą, ar žmogus serga bakterine ar virusine infekcija. Nuo šio atsakymo priklauso ir gydymas. Be to, labai svarbu, kad tyrimas gali identifikuoti ir ūmią bakteriją. Toks atsakymas gydytojams itin svarbus meningito atvejais, kuris Lietuvoje šaltuoju sezonu dažnai linksniuojamas ir nusineša vaikų gyvybes.
 
Dar vienas tyrimas būtų labai svarbus artėjančiam gripo sezonui. Pacientui, besikreipiančiam dėl peršalimo į gydytoją, atlikti tyrimus, kuris nustatytų, ar pacientas tikrai serga gripu. Pasak ekspertų, tuomet gydytojas galėtų skirti antivirusinius vaistus. Vadinasi, gydymas būtų greitas ir efektyvus, pavyktų išvengti komplikacijų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai teigia, jog gripas sveikatos apsaugos sistemai yra viena bangiausių ligų. Todėl norint taupyti lėšas, būtina ją valdyti. Taip pat būtų galima įsivesti ir kelis kitus tyrimus, kurie padėtų tiksliau diagnozuoti kvėpavimo takų ligas.

 
Apie „Diamedica“
UAB „Diamedica“ priklauso didžiausiai Baltijos šalyse medicininės diagnostikos grupei DIAMEDICA, kurios kompanijos veikia Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tai kompanija, teikianti paslaugas medicinos diagnostikos srityje. 
UAB „Diamedica“ jau daugiau kaip 10 metų yra tiltas į naujoves, lanksčius sprendimus ir yra patikimas partneris kokybiškos diagnostikos paieškose.
Pasaulinės technologijos vystosi žaibišku greičiu. Šiandien situacija Lietuvoje pasikeitė iš esmės: laboratorijose kalbamės apie molekulinius PGR tyrimus, automatizuotą mikrobiologiją, greičiau ir tiksliau atliekamus bendruosius klinikinius tyrimus. Ir tai nėra tik diskusija apie naujoves. Bendrovės tikslas - suteikti ilgalaikę vertę, kurią mūsų siūlomos technologijos atneša ligoninei, laboratorijai ir pacientui. UAB „Diamedika“ siūlomi sprendimai ligoninei ir laboratorijai įkūnija medicinos vertybes – laiką ir tikslumą, o pacientui, neretais atvejais – gyvybę.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica