Apie konkurenciją, lietuvišką įkainio aritmetiką ir privalomą algų kėlimą. Ar tai realu slaugos ligoninėje?

Evelina Machova
2016-04-04
VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė šiandien neatpažįstama. Vos peržengęs slenkstį supranti, kad patekai į šiuolaikišką gydymo įstaigą. Tiesa, pastaruoju metu viešojoje erdvėje ir tarp politikų gvildenamas itin aktualus klausimas - slaugytojų darbo užmokestis, kuris, specialistų teigimu, - apverktinas. Atsiranda teigiančių, jog ligoninių vadovai per daug lėšų skiria gydymo įstaigoms atnaujinti ir dėl to nukenčia būtent slaugytojos. Su tokiais teiginiais nesutinka ligoninės vadovė Violeta Grigienė, teigianti, jog „apleistos“ gydymo įstaigos ne tik negali teikti kokybiškų šiuolaikinių sveikatos priežiūros paslaugų, bet ir praranda konkurencingumą, taip apribodamos galimybes sau būti patrauklioms pacientams ir jų artimiesiems. Maža to, vadovė kelia klausimą, kodėl stengiamės išskirti tik vieną sveikatos sistemos darbuotojų kategoriją - slaugytojas? Juk darbo užmokesčio didinimo klausimas aktualus ir kitiems sveikatos specialistams, ypač gydytojams.
Apie konkurenciją, lietuvišką įkainio aritmetiką ir privalomą algų kėlimą. Ar tai realu slaugos ligoninėje?


- Paskutiniuoju metu nemažai dėmesio skiriama slaugos sektoriui, ypač slaugytojų atlyginimams, kurie, kaip teigiama, - vargani. Kaip situaciją vertinate jūs?
- Kodėl mes išskiriame tik vieną sveikatos specialistų kategoriją? Ar tik slaugytojos yra skriaudžiamos? Kodėl nekalbame apie visų sveikatos priežiūros specialistų mažus darbo užmokesčius, įskaitant gydytojų, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir slaugos ligoninių vadovų atlyginimus, susietus su įstaigose dirbančių darbuotojų skaičiumi? Mano nuomone, problema yra sudėtinga, reikalaujanti skubaus, apgalvoto ir ekonominiais skaičiavimais pagrįsto sprendimo. Akcentuojant, jog dirbti svetur išvažiuoja slaugytojos, reikėtų nepamiršti, kad ne mažiau emigruoja ir jauni gydytojai. Norėtųsi, kad sveikatos politikai atkreiptų dėmesį į rajonuose dirbančių medikų amžiaus vidurkį – 50-60 metų. Tai - mažai optimizmo teikiantis rodiklis. Todėl reikėtų kalbėti apie realias galimybes ir ieškoti finansinių išteklių sveikatos sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimams didinti, nepamirštant apie senstančią visuomenę ir didėjantį sveikatos paslaugų poreikį.
 
Deja, kol kas belieka ironiškai juokauti, kad, matyt, esame labai turtinga šalis, jei galime leisti sau tokią prabangą - rengti specialistus tokioms „vargšėms“ šalims kaip Švedija, Norvegija, Vokietija, Prancūzija ar Didžioji Britanija. Ir ne bet kokius, o tokius, kurių profesinis paruošimas yra labai brangus ir ilgalaikis.
Reikia valstybiniu lygmeniu pripažinti, kad sveikatos apsaugos sistemoje žmogiškųjų išteklių situacija - prasta, ir pagrindinė to priežastis – didelis darbo užmokesčio atotrūkis nuo kitų Europos Sąjungos šalių sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio. Įvardijus problemą, būtina neatidėliojant ją konstruktyviai spręsti, ieškant finansinių resursų.
 
- Jei ne paslaptis, kokie gydytojų ir slaugytojų atlyginimai yra jūsų vadovaujamoje gydymo įstaigoje?
- Gydytojų tarifinis darbo užmokestis yra 1180 eurų, slaugytojų -585 eurų. Manyčiau, kad be materialinių motyvavimo priemonių kiekvienas administratorius privalo ieškoti ir surasti daugybę nematerialinių skatinimo priemonių, ką ir daro mūsų ligoninės administracija – nuo įstaigoje organizuojamų tradicinių švenčių iki turiningo laisvalaikio leidimo formų bei kitų priemonių. Suprantama, jauki, moderni įstaigos aplinka ir aprūpinimas šiuolaikine įranga taip pat yra svarbus faktorius, darbuotojui pasirenkant instituciją.
 
Nemažai „pylos“ tenka gydymo įstaigų vadovams, esą, būtent jie nedidina atlyginimų slaugytojoms, nors, kaip skelbia sveikatos politikai, finansavimas sveikatos sektoriuje didėja. 
- Spręsdama darbuotojų darbo užmokesčio dydžio klausimus, kaip įstaigos vadovė turiu įvertinti begales aspektų, nepamiršdama ir tai, kad mechaniškas atlyginimo kėlimas vienai kategorijai gali turėti ir nemalonių pasekmių. Atlyginimai Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, manyčiau, nėra maži. Jie pagrįsti ekonominiais skaičiavimais, susietais su įstaigos uždirbamomis pajamomis, kolegialaus įstaigos valdymo organo - Stebėtojų tarybos - nustatytu darbo užmokesčio fondo dydžiu (70 procentų) ir kitomis sąnaudomis, būtinomis užtikrinti įstaigos funkcionavimą.

 
Nemanyčiau, kad įstaigos vadovas, turėdamas finansines galimybes, specialiai nekelia darbo užmokesčio, juolab kad ir steigėjas to neleistų. Vadinasi, darbo užmokesčio didinimo galimybes apsprendžia objektyvios priežastys. Kaip gydymo įstaiga gali didinti atlyginimus, jei ji tam neturi finansinių resursų?
Be to, negalima suniveliuoti atlyginimų visoms slaugytojoms. Argi galima mokėti reanimacijose, operacinėse dirbančioms slaugytojoms tokią pačią algą kaip ir dirbančioms poliklinikoje? Būtina darbo užmokesčio dydį susieti su išsilavinimu, kvalifikacija, kompetencija, atsižvelgti į darbo apimtis ir įstaigos finansinius resursus. Gal prieš žarstant tokius pažadus ir priesakus, kaip privalomas algos kėlimas atskirai darbuotojų kategorijai, pirmiausia reikėtų susipažinti su realia situacija, be to, suteikti instrumentus.

- Kokia yra vieno slaugos lovadienio piniginė išraiška?
Reikėtų pradėti pirmiausia nuo to, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sistemos finansavimui nuo bendro šalies vidaus produkto skiriama kiek daugiau nei keturi procentai. Pagal šį rodiklį mūsų šalis, švelniai tariant, ženkliai išsiskiria iš Europos Sąjungos šalių konteksto. Slaugos sektoriui skiriami tik 4 procentai šios sumos, 2015 m. tai sudarė apie 45 milijonus eurų. O juk slaugos sektoriuje atliekamas titaniškas darbas: gydome ir slaugome sunkiai sergančius pacientus po insultų, traumų, operacijų, esant vidaus organų sunkiam funkcijų nepakankamumo laipsniui, onkologiniams ligoniams ir kt., teikiame pirminę reabilitaciją, žodžiu, ir įkainis nėra didelis.
 
Vieno lovadienio kaina svyruoja nuo 24,85 iki 34 eurų per parą. Suma priklauso nuo paslaugos kodo, kurį apsprendžia paciento būklės sunkumas ir jo fizinio aktyvumo laipsnis. Iš šios įkainio sumos turime padengti darbo užmokestį visam personalui ir kitas būtinas išlaidas - gydymo ir slaugos priemonių, medikamentų paletės, privalomų ir būtinų ligonio būklės įvertinimui tyrimų, maitinimo, skalbimo, komunalinių mokesčių, infekcijų kontrolės priemonių, visos įrangos ir kt. reikmių kaštus. Žodžiu, įstaigos biudžetą – pajamų ir sąnaudų balansą - turi susidėlioti taip, kad finansinius metus baigtumei teigiamu veiklos rezultatu.
 
- Atlyginimų klausimas sveikatos apsaugos sektoriuje gana opi problema jau daugelį metų. Gal matote būdų, kaip ją galima išspręsti?
- Skelbiama, kad lėšos sveikatos apsaugai kasmet auga, nors ir ne taip ženkliai, kaip norėtųsi, todėl, mano manymu, logiškiausia būtų kelti atlyginimus visiems sveikatos sektoriaus darbuotojams proporcingai. Prieš aštuonerius metus taip ir buvo daroma. Padidinus paslaugų įkainį, buvo deleguojama gydymo įstaigų vadovams prievolė, nurodant procentinę išraišką, padidinti atitinkamai darbo užmokesčius visiems darbuotojams.
 
Tai - ne tik socialiai teisinga, bet ir vadovui neiškyla dilema, kuriuos nuskriausti, o kuriems būti geram. Vienos darbuotojų kategorijos supriešinimas su kitomis savaime užprogramuoja konfliktą, nekalbant apie darbuotojų nemotyvavimo atsiradimą - kam man stengtis dirbti, kelti kvalifikaciją, jei mano atlyginimas nuo nekvalifikuoto darbuotojo atlyginimo mažai skiriasi?

- Bet šiuo atveju lyg ir didėja įkainis, tad trukdžių atlyginimams kelti neturėtų kilti. Ar klystu?
- Manyčiau, kad tai šiek tiek supaprastintas problemos sprendimo aiškinimas. Sakyti, kad keliais euro centais pakėlus paslaugos įkainį, lėšų turi užtekti viskam, manau, naivu. Reikia įvertinti bendrą situaciją rinkoje ir kainų kilimo tendencijas. Juk kyla tiek vaistų, tiek komunalinių paslaugų, tiek maisto kainos ir kt. Vadinasi, lėšų poreikis paslaugoms teikti irgi atitinkamai auga. Sveikatos apsaugos sektorius nėra kuo nors išskirtinė ar atsietai funkcionuojanti nuo visos šalies ekonomikos sritis. Todėl norint, kad lėšų užtektų ir paslaugų kaštams padengti, ir darbo užmokesčio kėlimui kompensuoti reikia ženkliau didinti paslaugos įkainį.
 
Kaip suprantu, į slaugos lovos įkainį įeina ir vaistai, ir pacientų maitinimas, ir visos gydymo įstaigos išlaikymas. Ar tenka dar kokių papildomų išlaidų?
-
 Įstatymais reglamentuota, kad teikti aktyvaus gydymo paslaugų slaugos institucijos negali. Iš tikrųjų, į slaugos ligoninę turi būti stacionarizuojami ištirti pacientai su aiškia klinikine diagnoze ir net numatytu preliminariu gydymo planu. Atsiradus bet kokiai ūmiai patologijai ar lėtinei ligai paūmėjus, privalome pacientą perkelti į aktyvaus gydymo instituciją ištirti ir gydyti. Pavyzdžiui, pacientas griuvo, įtariamas lūžis, diagnozės patikslinti negalime dėl diagnostinės bazės neturėjimo ir gydytojų specialistų nebuvimo.
 
Ligonius siunčiame konsultacijų į įstaigą, teikiančią tokias paslaugas, o visas išlaidas privalome padengti iš savo uždirbamų lėšų. Mėnesinės išlaidos už šias paslaugas įvairios, jų dydis svyruoja nuo šešių šimtų iki tūkstančio eurų. O kur dar socialinių problemų sprendimas ir su tuo susijusios išlaidos. Tarkime, ligoninėje guli senolis, vienišas, benamis, neturintis specialiųjų poreikių. Norėdami jį patalpinti į ilgalaikės socialinės globos įstaigą, turime sutvarkyti visus dokumentus specialiesiems poreikiams nustatyti, o tam reikalingų konsultantų kaštus privalome padengti iš savo uždirbamų lėšų.
 
Be to, sveikatos priežiūros įstaigos, būdamos pastato gavėjos, privalo patalpas remontuoti savo lėšomis.
Taigi, uždirbamos lėšos yra panaudojamos ne tik šiuolaikiškų kokybiškų paslaugų sąnaudoms padengti, bet neretai jų prireikia ir su tiesiogine įstaigos veikla nesusijusioms problemoms spręsti.
 

- Kiek žinau, jūsų vadovaujama įstaiga metus baigė  su teigiamu finansiniu rezultatu. Kaip viską susidėliojote, kad tai pasiektumėte?
- Atsakymas vienareikšmis - intensyviai dirbant ir atsakingai skaičiuojant. Atsakinėdama į klausimą, dažnai akcentuoju, kad dirbame su minimalistiniu pagalbinio ir administracinio aparato skaičiumi bei kaštais. Visos lėšos yra skiriamos paslaugas teikiančiam sektoriui. Priešingu atveju, neįsivaizduoju, kaip kitaip funkcionuotume ir dar rastume resursų darbo aplinkai gražinti bei modernizuoti. Juokauju, kad įstaigoje dirba „multifunkcinės mergaitės“. Suprantama, ieškome ir papildomų resursų, rengiame įvairiausius projektus, esame kolegijos mokymo bazė, todėl papildoma darbo jėga yra praktiką atliekantys studentai, plečiasi savanorystės apimtys.

O ligoninės vadovo funkcija - išlaikyti teigiamą veiklos rezultatą. Maža to, turime neatsilikti nuo naujų technologijų, gydymo metodų diegimo įstaigos veikloje, infekcijų kontrolės, darbo saugos reikalavimų ir panašiai. Sveikatos priežiūros veikla yra sudėtinga kompleksinė veikla, griežtai reglamentuota, jos veikla reguliariai tikrinama įvairių institucijų.
Be to, norisi, kad įstaiga būtų šiuolaikiška, patraukli, funkcionali, kad tiek dirbantieji, tiek ligoniai ir jų artimieji visa tai jaustų ir gautų modernią ir kokybišką paslaugą.

Neatpažįstamas vaizdas
Devintus metus VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei vadovaujanti Violeta Grigienė sako, kad per šį laikotarpį institucijoje įvyko kardinalios permainos – nuo institucijos įvaizdžio pasikeitimo iki paslaugų apimties ženklios plėtros, nuo vidaus patalpų rekonstrukcijos iki teikiamų paslaugų kokybės pokyčių. Prieš kelis mėnesius ligoninės personalas pradėjo dirbti iš pagrindų renovuotoje ligoninėje. Vaizdas - nesulyginamas, tiksliau, neatpažįstamas. Pasak vadovės, ligoninėje atliktas vidaus kapitalinis remontas, pakeisti langai, inžineriniai tinklai, įsigyta medicininės ir slaugos įrangos, būtinos užtikrinti kokybišką slaugos procesą.

Nors dabar dažnai pasigirsta kalbų, kad ligoninių vadovai daugiau dėmesio skiria gydymo įstaigų remonto darbams, o ne darbuotojų atlyginimams, reikia pripažinti, kad dirbti modernioje gydymo įstaigoje kur kas maloniau. Maža to, kaip sako mokslininkai, tai net pagerina darbo našumą.

„Pagal dabartinius paslaugų įkainius slaugos ligoninės, taupydamos ir racionaliai naudodamos lėšas, manyčiau, gali išgyventi, jei teikiamas pakankamai didelis paslaugų kiekis. Jei būtume nedidelė ligoninė, vargu ar pajėgtume taip gyventi, kaip gyvename dabar. Lyginant su kitomis panašaus profilio ligoninėmis, pacientams užtikriname platų šiuolaikinių medikamentų ir medicinos priemonių pasirinkimą, kokybišką maitinimą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, materialinį bei moralinį jų skatinimą, kartu ir gydymo įstaigos rentabilumą“, - sako vadovė.
 

Apie žmones
„Norint, kad įstaiga dirbtų rentabiliai, visų pirma reikia būti jos patriotu tikrąja šio žodžio prasme ir mylėti darbą. Kai tavo darbo vieta tampa tarsi namais, mylimu vaiku, kūriniu, kurį tu nuolat puoselėji, esi atsakingas kolektyvui, pacientams – rezultatai negali būti blogi. Ir tai nėra tiesiog retorika. Kiekvienas žmogus, turintis ambicijų, darys viską, kad įstaiga gyvuotų“, - sako V.Grigienė.

Darbas slaugos ligoninėje – nelengvas ir atsakingas, nes vis dėlto tai - specifinė gydymo įstaiga, ir vadovas turi būti suinteresuotas didžiąsias lėšas sukoncentruoti į paslaugų teikimą. „Tiek administracija, tiek pagalbinis personalas, tiesiogine šio žodžio prasme, yra tik pagalbinis. O visas dėmesys turi būti skiriamas žmonėms, teikiantiems paslaugą. Šia kryptimi ir  nukreipti įstaigos pagrindiniai finansiniai srautai“, - pasakoja V.Grigienė.

Apie draugus
Ligoninės vadovės įsitikinimu, aplinka, kurioje dirbi, yra labai svarbi. Ir ne tik personalui, bet ir pacientams bei jų artimiesiems. „Stengiamės atitikti visus šiuolaikinius įstaigos reikalavimus. Kitaip neatlaikytume konkurencijos. Į apleistą įstaigą niekas nenorėtų važiuoti gydytis. Juk kiekvienas norime gauti modernias ir šiuolaikiškas paslaugas. Todėl investuoti į aplinką - būtina. Pastaruoju metu pas mus atvyksta pacientai ne tik iš Panevėžio, bet ir iš greta esančių rajonų. Tai, manau, yra įvertinimas“, - teigia V.Grigienė. 
 
Kad darbas vyktų nenutrūkstamai, ligoninėje dirba nemažas būrys savanorių, ne tik padedančių pralinksminti pacientus, bet ir teikiančių specializuotas paslaugas. Ligoninėje ne vienerius metus savanoriauja psichologė, teikianti paslaugas ne tik pacientams, artimiesiems, bet ir personalui. Padeda ir Panevėžio kolegijoje studijuojančios būsimosios slaugytojos, kurioms tokia praktinė patirtis - neįkainojama.
 
„Visuomet laikausi principo - ieškok draugų, kurie pagelbėtų. Labai geri santykiai su Juozo Miltinio dramos teatru. Gegužės mėnesį bus statomas spektaklis „Jaunystė ir senatvė“, už jo surinktas lėšas bus nupirkti deguonies koncentratoriai. Taip pat investuojame į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir kultūrinę veiklą. Šiemet kaip tik įkurtas darbuotojų Literatūros mėgėjų būrelis. Faktorių gerai administruoti įstaigą yra daug. Svarbu turėti svajonę, viziją ir ją realizuoti. Kaip sakoma, ieškosi ir atrasi, kalbėsi ir susikalbėsi“, - teigia V.Grigienė.

Apie viltis
Į klausimą, ar slaugai pakanka politikų, kurie rengia įstatymus, teisės aktus, dėmesio, ar visuomet išgirstami specialistai, V. Grigienė atsako, kad norint priimti sprendimus, ypač tokioje srityje kaip sveikatos apsauga, reikia gilaus jos išmanymo. „Kartais norisi politikams patarti, kad, prieš priimdami įstatymus, jie išeitų iš Seimo rūmų ir susipažintų su realybe.
 
Ko tikiuosi iš naujojo ministro? Norėčiau, kad jis pažvelgtų į visą sistemos veiklą iš vidaus, įsigilintų ir kalbėtų argumentuotai. Kad nebūtų teikiami prioritetai tik atskiroms sritims ar specialybėms, nes visa sistema funkcionuoja kaip organizmas susietai. Svarbu tiek slaugytojos, tiek gydytojai, tiek slaugytojų padėjėjai, valytojos ir administratoriai. Tikiuosi iš ministro daug. Jis – jaunas, veržlus žmogus, turintis idėjų, ar jas pavyks įgyvendinti, parodys laikas“, - sako V.Grigienė. 


Skaičiai ir faktai
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje pagal pasirašytas sutartis su teritorine ligonių kasa skirtos 180 lovų.
Lovadienio įkainis, priklausomai nuo paciento ligos svyruoja nuo 24 – 34 eurų. Imant didžiausią lovadienio įkainį 34 eurų per parą, per 30 dienų viena lova ligoninei uždirba 1020 eurų. Slaugytojų atlyginimai - 585, gydytojų – 1180.
 
Iš uždirbamos sumos reikia padengti ne tik darbo užmokestį, bet ir modernaus pastato išlaikymą, vaistus, pacientų maitinimą, skalbimą ir daugelį kitų privalomų dalykų. Kyla klausimas, ar nustatytas įkainis išties gali sukurti rentabilią sistemą, siekiančią kasmet didinti darbuotojų atlyginimus?


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių,...
    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica