Susiję abipusiai
 
Ryšys tarp priklausomybės ir psichikos sveikatos sutrikimų veikia abipusiai – taip paprastai aiškina JAV Nacionalinis psichikos sveikatos institutas (NIMH). Psichikos sutrikimai skatina žmogų elgtis rizikingai, taigi ir vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, tikintis bent laikinai palengvinti simptomus.
 
„Ryšys egzistuoja ir priešinga kryptimi: pats medžiagų vartojimas gali sukelti smegenų pokyčius, kurie didina kitų psichikos sutrikimų riziką“, – skelbia NIMH.
 
WADD, vienijanti gydytojus psichiatrus ir mokslininkus iš Europos, Amerikos bei Azijos, teigia, kad priklausomybė ir gretutinis psichikos sutrikimas turi bendrą kilmę, bendrus rizikos veiksnius ir vienas kitą skatina. Asociacija skelbia, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai sunkiomis psichikos ligomis sergančių žmonių turi ir kitą psichikos sutrikimą, dažnai – priklausomybę. Net 96 proc. patologinių lošėjų kenčia ir nuo kitos psichikos sveikatos bėdos, dažniausiai – depresijos.
 
Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į bendrus psichologinius bruožus, didinančius dviejų sutrikimų riziką. Vienas svarbiausių – impulsyvumas. Žmonėms, kuriems sunku valdyti emocijas ir impulsus, didesnė tikimybė tiek pradėti vartoti, tiek patirti nerimo ar nuotaikos sutrikimų.
 
Europos Sąjungos narkotikų agentūra (EUDA) savo apžvalgose pastebi, kad tokie pacientai kliniškai sunkesni ir socialiai pažeidžiamesni nei tie, kuriuos kamuoja tik viena problema. Jų gydymas tęsiasi ilgiau, atkryčiai kartojasi dažniau, savižudybės rizika didesnė.
 
Specialistai pastebi, kad priklausomybė ir kiti psichikos sutrikimai dažnai pasireiškia panašiais simptomais – miego sutrikimais, nerimu, nuotaikos svyravimais ar motyvacijos stoka. Dėl to vieną būklę atskirti nuo kitos klinikinėje praktikoje nėra paprasta.
 
Višta ar kiaušinis?
 
Dr. Nora Volkow, ilgametė JAV Nacionalinio narkomanijos instituto (NIDA) direktorė ir viena žinomiausių pasaulio priklausomybių tyrėjų, pripažįsta, kad mokslas į klausimą, kas ką lemia – ar vartojimas depresiją, ar depresija – vartojimą, tiksliai atsakyti negali.
 

„Vis dar nežinome pakankamai, kad galėtume numatyti, ar vienas sutrikimas sukels kitą, ar kaip apsaugoti žmogų nuo jų abiejų iš karto, – sako dr. Nora Volkow, ilgametė JAV Nacionalinio narkomanijos instituto (NIDA) direktorė ir viena žinomiausių pasaulio priklausomybių tyrėjų. – Kadangi tokių atvejų daug, mums reikia požiūrio, kuris atpažintų, įvertintų ir gydytų abu sutrikimus vienu metu.“

 
Kodėl priklausomybę taip dažnai lydi kitas psichikos sutrikimas, aiškina NIDA. Pamatą sudaro genai ir aplinka. Paveldėtas polinkis lemia beveik pusę rizikos tapti priklausomu ir kartu didina depresijos, nerimo ar šizofrenijos tikimybę. Prie to prisideda lėtinis stresas, skurdas, vaikystės traumos ar patirtas smurtas, kurie kenkia ir psichikai, ir savitvardai.
 
Neretai pirmiau pasirodo depresija ar nerimas. Negydant psichikos sutrikimo, žmogus ima ieškoti, kas palengvintų simptomus – alkoholio vakarui, raminamųjų nakčiai, narkotikų savaitgaliui. Specialistai tai vadina savarankiško „gydymosi“ hipoteze: žmogus alkoholiu ar kitomis medžiagomis bando slopinti nerimą, įtampą ar nemigą. Trumpam tai veikia, tačiau bėgant laikui toks „gydymas“ virsta nauja liga ir psichikos būklė blogėja.
 
Pasitaiko ir priešinga eiga. Dr. N.Volkow komandos pozitronų emisijos tomografijos tyrimai parodė, kad priklausomiems nuo alkoholio žmonėms smegenyse dopamino receptorių veikla sumažėjusi būtent tuose atlygio ir savikontrolės regionuose, kurie atsakingi ir už nuotaiką. Ilgainiui tai reiškia, kad depresiją sukelia jau pati priklausomybė.
 
Anot NIDA tyrėjų, gyvenime šie scenarijai retai prasilenkia. Vaikystėje patirta trauma išsivysto į depresiją, kurią paauglys bando slopinti psichoaktyviomis medžiagomis. Ilgainiui alkoholis pakeičia smegenis tiek, kad šios pačios ima gilinti depresiją, ir ratas užsidaro. Todėl klausimas, kuris sutrikimas buvo pirmas, praktikoje dažniausiai lieka neatsakytas. Kur kas svarbiau kitas – ar žmogus iš karto sulaukia pagalbos dėl abiejų.
 
Gydoma kartu
 
Ilgą laiką priklausomybių gydymas rėmėsi nuostata: pirmiausia – blaivybė, tik tada – kitos psichikos sveikatos problemos. Tačiau praktika byloja, kad nustojus vartoti, depresija ir nerimas ne atslūgsta, o paaštrėja.
 
Kaip pastebi JAV Nacionalinis alkoholio piktnaudžiavimo ir alkoholizmo institutas (NIAAA), ilgametis alkoholio vartojimas pažeidžia smegenų sritis, atsakingas už motyvaciją, atmintį ir sprendimų priėmimą, todėl nutraukus vartojimą žmogui sunku ne tik atsispirti potraukiui, bet ir rasti, kas jį pakeistų. Taip užsisuka atkryčių ratas, o pacientas nustoja tikėti gydymo sėkme.
 
Situaciją, kai pacientas, turintis du sutrikimus, neranda tinkamos pagalbos, WADD tyrėjai vadina „klaidingų durų sindromu“. Kreipęsis į priklausomybių specialistą, žmogus neretai nukreipiamas pirmiausiai gydyti depresiją, o psichikos sveikatos specialistai pirmiausiai ragina nutraukti vartojimą. Taip žmogus varsto „klaidingas duris“ ir tinkamos pagalbos nesulaukia.
 
Problema aktuali ne vienai šaliai. Europoje, pastebi EUDA, priklausomybes ir psichikos sveikatos problemas iki šiol gydo du atskiri tinklai, kuriuose kompetencijos dirbti su antruoju sutrikimu dažnai tiesiog trūksta.
 
Svetur situacija panaši. JAV Psichikos sveikatos ir priklausomybių tarnybos (SAMHSA) 2023 metų duomenimis, Jungtinėse Valstijose du psichikos sutrikimus turi apie 21 milijonas suaugusių gyventojų, tačiau dėl jų abiejų gydomi tik septyni procentai, o šeši iš dešimties nesulaukia jokio gydymo.
 
Integruotas gydymas veikia paprastai – abi būkles sprendžia ta pati specialistų komanda. Priimdamas pacientą, gydytojas teiraujasi ne tik apie vartojimą, bet ir apie miegą, slegiančias mintis, sunkias patirtis. Psichiatras, psichologas ir socialinis darbuotojas dirba kartu, o vaistai ir psichoterapija skiriami vienu metu.
 
Ragina kreiptis anksti
 
Dviguba diagnozė nėra retas reiškinys, o daugumos priklausomybę turinčių žmonių kasdienybė. Todėl, pabrėžia specialistai, pagalbos reikia ieškoti anksti ir abiem problemoms.
 
Artimiausias kelias – šeimos gydytojas arba savivaldybės psichikos sveikatos centras, kuriame dirba psichiatrų, psichologų ir socialinių darbuotojų komandos. Specializuotos priklausomybių konsultacijos teikiamos Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) filialuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, o kreiptis į juos galima nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
 
Nuo šių metų sausio savivaldybių psichikos sveikatos centrai perėmė ir elgesio priklausomybių – lošimų, probleminio interneto naudojimo – gydymą, o nuo 2027-ųjų jiems bus priskirta ir kitų priklausomybės ligų priežiūra.
 
Vis dėlto, kaip parodė šių metų rudenį RPLC užsakyta „Spinter tyrimų“ apklausa, pagalbos šiandien ieškotų vos 42 proc. susidūrusiųjų su priklausomybe, o iš tų, kurie nesikreiptų, beveik pusė – 44 proc. – netiki, kad gydymas gali padėti.
 
„Pagalba yra, ir jos kreiptis skatiname be kaltės ir be gėdos – toks yra priklausomybės ligų gydymo principas, kuris, tikiu, yra ir kelias į sėkmę“, – drąsina RPLC Šiaulių filialo direktorius dr. Modestas Grigaliūnas.

Projektas „Pagalbos tiltai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 10 tūkst. eurų




Partneriai: