Siūlymas sulaukė kritikos
 
„Negaliu palaikyti šio įstatymo projekto, ir nesvarbu – dvidešimt, dešimt, penkis ar trisdešimt žmonių tai liestų, nes tai yra nurodymas arba paskyrimas, kur jie turi dirbti. Šiuo įstatymu mes grįžtame į praeitį, kai būdavo paskyrimai ir žmonės važiuodavo dirbti ten, kur liepdavo centras“, – Seimo posėdyje socialdemokratės Orintos Leiputės pristatytą projektą komentavo liberalė E.Rudelienė.
 
Projekte numatyta, kad kasmet apie dvidešimt papildomų rezidentūros vietų būtų finansuojamos valstybės su sąlyga: pradėdamas studijas jaunasis gydytojas pasirašytų sutartį ir įsipareigotų po rezidentūros atidirbti regioninėje gydymo įstaigoje tiek metų, kiek truko rezidentūra. Specialybių, kurių trūksta, sąrašą sudarytų sveikatos apsaugos ministras, remdamasis Ekspertų tarybos rekomendacijomis ir Valstybės užsakymo komisijos siūlymais.
 
„Šis projektas, kaip jau įprasta sveikatos srities projektams, neturi atlikto poveikio vertinimo, apie kurio būtinumą pasisakė, be kita ko, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų sausio septintosios sprendime. Kodėl nėra šio būtino elemento?“ – klausė Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji atkreipė dėmesį, kad Jaunųjų gydytojų asociacija kartu su kitomis septyniomis asociacijomis dar sausio mėnesį kreipėsi į atsakingas institucijas, tačiau praėjus keturiems mėnesiams dialogo taip ir nėra.
 
„Valdantieji nori įpareigoti jaunuosius gydytojus per prievartą atidirbinėti konkrečioje teritorijoje. Gydytojų trūkumą ligoninėse reikia spręsti sisteminiais būdais, o ne pažeidžiant žmogaus teises – laisvą darbo judėjimą“, – pridūrė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė.
 
„Regionuose trūksta ne tik gydytojų. Trūksta fizikos, chemijos mokytojų. Kodėl nusitaikėte tik į medikus? Ar ketinate tokias prievartines priemones taikyti ir kitų specialybių studentams? – ironizavo konservatorė Jurgita Sejonienė. – Ar jums neatrodo, kad būtų teisingiau, jeigu studentas, stodamas į pirmą kursą, žinotų sąlygą, kad turės atidirbti? Galbūt tos savivaldybės net motyvuotų studentą mokytis, skirdamos stipendijas ar panašius dalykus.“
 
Vadina galimybe
 
„Kodėl pasirinkti būtent medikai? Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra vienas prioritetinių sričių. Mes matome, kas vyksta regionuose – nėra kam teikti paslaugų“, – atsakė projektą pristačiusi O.Leiputė.
 
Ji nesutiko, kad siūlymas lygintinas su prievarta: „Tai papildomos dvidešimt vietų – ketvirtoji rezidentūros rūšis. Tai nebus prievarta, tai bus galimybė pasirinkti.“
 
Anot pranešėjos, šiuo metu egzistuoja trys rezidentūros rūšys: valstybės finansuojama be įsipareigojimų, valstybės nefinansuojama be įsipareigojimų ir nefinansuojama su įsipareigojimais, kai sutartį sudaro savivaldybė. Siūloma ketvirtoji – valstybės finansuojama su sutartiniu įsipareigojimu. „Šiai dienai apie septyniolika procentų baigusių gydytojų nelieka nei finansuojamų, nei nefinansuojamų vietų“, – skaičius pateikė O.Leiputė.
 
Socialdemokratų poziciją palaikė parlamentaras Vitalijus Šeršniovas, iš pradžių ketinęs balsuoti prieš: „Pritariu, kad per prievartą versti žmogų važiuoti ir dirbti, kur jam nepatinka, – ne šiems laikams. Bet su kolegomis pabendravome ir paveikslas toks: yra 385 rezidentų vietos, o čia kalba apie dvidešimt papildomų, kur žmonės patys gali apsispręsti. Pavyzdžiui, žmogus iš Utenos stoja mokytis ir galbūt nori grįžti į Uteną – jam tinka ta situacija. Nemanau, kad čia tragedija – geriau negu nieko.“
 
„Šis sprendimas turbūt neišspręs ilgam gydytojų pasilikimo regionuose, o tik laikinai užpildys spragą, – realybę konstatavo socialdemokratas Saulius Čaplinskas. – Tai gaisro gesinimas, kuris neišvengiamas, nes paprasčiausiai ilgą laiką, ne metais, o dešimtmečiais, šiai problemai nebuvo skiriama reikiamo dėmesio.“
 
Už pakeitimus balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 11. Projektą numatyta svarstyti birželio 16 dieną Sveikatos reikalų komitete.
 
Nori paskatų, ne prievolių
 
„Esam nustebę. Liūdim“, – iškart po balsavimo „Lietuvos sveikatai“ sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Laurynas Maciulevičius.
 
„Nors tikslas mažinti gydytojų specialistų trūkumą yra svarbus, toks sprendimas nėra tinkamiausias – ypač šiandienos kontekste, kai privalomo atidirbimo principų Lietuvoje buvo atsisakyta atkūrus Nepriklausomybę“, – teigia jis.
 
Pasak asociacijos vadovo, klausimas yra ne tik kiek gydytojų trūksta, bet ir kodėl jie nesirenka tam tikrų darbo vietų. „Be aiškaus šių priežasčių įvertinimo bet kokie įpareigojimai sprendžia pasekmes, bet ne pačią situaciją“, – pabrėžia L.Maciulevičius.
 
Anot jo, STRATA analizė prognozuoja reikšmingą specialistų trūkumą ateityje, tačiau 2024 metais apie septyniolika procentų medicinos absolventų negavo rezidentūros vietos Lietuvoje, nors buvo pasirengę tęsti profesinį kelią. „Vienoje pusėje kalbame apie trūkumą, o kitoje – ne visus parengtus specialistus įtraukiame į sistemą“, – sako asociacijos prezidentas.
 
Pasak L.Maciulevičiaus, jaunas specialistas, įpareigotas dirbti konkrečioje įstaigoje, netenka galimybės pats rinktis darbo vietą, derėtis dėl atlyginimo ar karjeros sąlygų – tai ilgam silpnina konkurenciją visoje sistemoje.
 
Kaip parodė 2024 metais Europos jaunųjų gydytojų asociacijos parengtas dokumentas „From Mandate to Motivation“, priverstinio atidirbimo modeliai mažina profesinį pasitenkinimą, o gydytojai tokiose sistemose rečiau lieka dirbti ilgam. „Tokie sprendimai gali turėti priešingą efektą – ne stiprinti motyvaciją likti sistemoje, o ją silpninti, ypač jei kartu nesprendžiamos priežastys, dėl kurių tam tikros darbo vietos nėra patrauklios“, – pabrėžia L.Maciulevičius.
 
Jo teigimu, alternatyvos jau egzistuoja: gydymo įstaigos ir savivaldybės gali sudaryti sutartis su rezidentais, finansuoti studijas ir pasiūlyti darbo sąlygas.
 

„Būtent šie veiksniai – darbo krūvis, komanda, atlyginimas, infrastruktūra – ir lemia gydytojų pasirinkimus. Paskatomis, o ne prievole grindžiami sprendimai yra tvaresni“, – įsitikinęs Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Laurynas Maciulevičius.

 
Nuomonės išsiskyrė
 
Regioninių įstaigų vadovai pateiktą projektą vertina skirtingai.
 

„Nemanau, kad jaunas gydytojas iškart po studijų gali tapti visiškai laisvas – juk jis vis tiek naudojasi valstybės resursu. Atidirbti turėtų būti jo pareiga, – sako Pasvalio pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas Vilius Povilionis. – Tarp jaunų gydytojų vyrauja nuostata „aš nieko nesu skolingas, darau, ką noriu“, tačiau taip neturėtų būti. Mes nesakome, kad jaunas gydytojas negalėtų važiuoti dirbti ten, kur jam norisi. Bet pirmiausia jis turėtų atidirbti, o po trijų penkerių metų jis gali būti laisvas rinktis.“

 
V.Povilionis sako, jog problema – informacijos trūkumas: „Jeigu studijų metu būtų bent viena paskaitėlė apie tai, kokiais resursais ruošiamas studentas, kad valstybė investuoja į jo rengimą, kad yra regioninė politika, galbūt jis pats norėtų ten atvykti dirbti. Kitu atveju, yra kaip yra.“
 

Visai kitaip situaciją vertina Zarasų sveikatos centro direktorė Aistė Sniečkuvienė. „Priverstinis darbas retai sukuria lojalų ir iniciatyvų specialistą. Jaunas gydytojas regioninėje ligoninėje turėtų jaustis vertinamas partneris, o ne „atidirbinėjantis“ skolą“, – sako ji. Anot direktorės, toks modelis gali paskatinti dar didesnę jaunų medikų emigraciją iš karto po studijų.

 
„Regionų problema nėra tik gydytojų trūkumas – tai ir darbo infrastruktūros, technologijų bei socialinių garantijų – būsto, vietos darželyje vaikams ir kiti – klausimas. Kol nebus sutvarkyta visa ekosistema, vienkartinės „prievolės“ spręs tik pasekmes, bet ne priežastis“, – pabrėžia A.Sniečkuvienė.
 
Itin svarbi, pasak jos, mentorystė: „Jei jaunas gydytojas bus paliktas vienas sudėtingoje situacijoje be patyrusio kolegos užnugario, nukentėti gali ir paslaugų kokybė, ir paties mediko psichologinė būsena.“
 
Vietoj prievolės ji siūlo eiti skatinimo keliu – dar didinti finansines paskatas, plėsti rezidentūros bazes regionuose, kurti aiškias karjeros perspektyvas.

---

 
Komentarai
 
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė:
 
- Norėčiau pabrėžti, kad dvidešimtojoje Vyriausybėje siekiame stiprinti sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose, ir tai susiję su medikų pritraukimu. Bendradarbiaujant su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pavyko gauti dvidešimt papildomų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų pernai ir dar dvidešimt šiemet. Tai svarbios valstybės politinės valios pastangos stiprinti regionus.
 
Be abejonės, rezidentūros studijos užtrunka, tikrasis poveikis pasireikš ne iš karto, visgi jau įstoję rezidentai galės daugiau laiko skirti darbui regionų bazėse. Tikiuosi, kad jaunųjų gydytojų suinteresuotos grupės prisijungs prie bendro mūsų plano.
 


Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus:
 
- Jeigu tai yra tikslinės papildomos vietos, kurias jaunieji studentai gauna dėl to, kad įsipareigoja dirbti rajonuose, tai viskas normalu. Valstybė, suteikdama sąlygas studijuoti rezidentūroje, tikisi, kad tie žmonės dirbs valstybinėse įstaigose – tai visiškai suprantama. Aišku, jauniesiems gydytojams baigus ne visada norisi vykti ten, kur ir įranga prastesnė, ir aplinka ne tokia, prie kurios jie įpratę. Bet jeigu žmonės pradėdami studijas žino, kad pasirašo tokį susitarimą, – viskas gerai. Jeigu nežino – žmogiškumo požiūriu tai nėra teisingas sprendimas.