- Šiemet neapmokėjus už viršsutartines paslaugas, gydymo įstaigos nerimauja, ar už pirmo ir antro metų ketvirčio viršsutartines bus apmokėta? 
 
- Per pirmą metų ketvirtį Privalomojo sveikatos draudimo fondas gavo tik 8 milijonus eurų daugiau nei planuota. Lėšos sutartiniams partneriams jau yra paskirstytos per sutartis, todėl papildomas viršsutartinių paslaugų apmokėjimas priklausys nuo galimybių panaudoti rezervo lėšas.
 
- Šios savaitės Seimo Sveikatos reikalų komiteto karščiausias klausimas – rezervo panaudojimas. Kiek realu jį pajudinti?
 
- Pagal Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas, rezervas turi būti naudojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui stabilizuoti. Dabartinis jo dydis yra daugiau negu pakankamas atlaikyti vidutinio dydžio krizėms, tad šiek tiek panaudoti rezervo poreikį matytume. Kai modeliavome pagal 2008 metų finansų srautų sumažėjimą ir ko galime laikinai atsisakyti, ir ko neįmanoma, ir kokio dydžio turime turėti finansinę pagalvę, manome, kad rezervas galėtų šiek tiek mažėti. Įvairioms paslaugoms finansuoti būtų galima taupiai išnaudoti apie 100-150 milijonų.
 
- Taigi, vadovai dėl viršsutartinių paslaugų apmokėjimo galėtų sulaukti gerų žinių…
 
- Apie viršsutartines paslaugas norėčiau pakalbėti plačiau: jos sudaro apie 4-5 procentus visų finansų, tad gydymo įstaigos turėtų koncentruotis į 95 procentus. Visos sutartinės paslaugos yra apmokamos pilnai, tad nereikėtų kalbėti apie 3-4 procentus viršijimų ir taip nukreipti visuomenės dėmesį į smulkmenas. Daug svarbiau kalbėti apie darbo našumą, efektyvumą, geras paslaugas pacientams teikiamas pagal sutartis. Yra daugybė gydymo įstaigų, kurios nevykdo sutarčių apimčių, o kai kuriose savivaldybėse jos net neteikiamos, nors esame jas patvirtinę sutartimis. Perdėtą akcentavimą apie neapmokėtas viršsutartines ir rūpestį, kokia tvarka jos bus apmokamos, matome kaip dėmesio nuo esminių problemų nukreipimą. O kur pasistengti, kiekviena įstaiga turi: prastokai dirba šeimos gydytojai – nėra koordinavimo su sveikatos centru, kas sukuria daug neišvengiamos hospitalizacijos ir tai Lietuvai kainuoja apie šimtą milijonų eurų per metus. Kitose – gydymo klaidos, paslaugos suteiktos nesavalaikiai, pavyzdžiui, kai kur mirtingumas nuo insulto yra dvigubai didesnis nei Europos vidurkis.
Susidaro įspūdis, kad, jei ligonių kasos būtų užmokėjusios už viršsutartines paslaugas, įstaigos būtų dirbusios pelningai. Netiesa. Tai visiškos manipuliacijos. Mes neturėjome pinigų. Fondas pasibaigė. Tiek, kiek piliečiai pinigų sumokėjo, tiek jų ir paskirstėme. Kadangi iš anksto žinojome, kad pinigų trūks, patvirtinome tvarką, jog tikrai sumokėtume už svarbias paslaugas, o už kitas – šiek tiek neprimokėsime ir apie tai visi žinojo iš anksto. Jei būtume turėję pinigų ir sumokėję už visas viršsutartines paslaugas, nuostolingai dirbančių įstaigų tai nebūtų išgelbėję. Iš 44 įstaigų yra tiktai 4, kurios iš mažo minuso būtų pavirtusios į mažą pliusą. Tai dėmesio nukreipimas, kuris susijęs su per dideliu vadovų susireikšminimu ir jų kalbėjimu apie save, o ne apie pacientus ir problemas, kuriomis jie gyvena. Užuot jas spręstų, kaltina, kad kažkas insulto klasteryje nesuveikia… Patys dirbkite. Ligonių kasos ir pačios turi visokios netvarkos, kurią tvarkome nepasakodami, kokie mes dėl to nuostabūs, o kažkas kitas kaltas. Mes – nelabai svarbūs. Mes – tik techninė agentūra, atidžiai prižiūrinti fondą.
Dabartinis kalbėjimo fonas yra nuvedęs į šoną. Tai panašu į fokusininką, spragtelėjusį ranka ir ištraukusį kiškį. Darbo kokybė nėra blizganti visoje Lietuvoje. Akcentai sudėti ne ten – ne tie trys procentai neapmokėtų viršsutartinių yra svarbu.
 
- Viešojoje erdvėje kalbama, kad sveikatos sistemą šalyje valdo ne ministerija, o ligonių kasos. Kiek tame tiesos? 
 
- Klausimas – kiršinantis. Net nemalonu girdėti... Valstybinė ligonių kasa yra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. Jos veikla ir funkcijos yra griežtai apibrėžtos teisės aktų. Todėl sprendimus priimame tik pagal savo kompetenciją. Elgiamės pagal patvirtintus reglamentus ir numatytas tvarkas.
Esame tik techninė agentūra, kuri prižiūri fondą, ar piliečių sumokėti mokesčiai išleisti tinkamai. Net kalbos negali būti, kad techninė agentūra užvaldytų politikos formavimą.
Vis dėlto toks įspūdis susidaryti gali, nes ligoninei milijono eurų pavedimą už jos suteiktas paslaugas padarė ligonių kasa. Tačiau, jei mūsų finansininkas paspaudžia mygtuką atlikdamas pavedimą, dar nereiškia, kad nuo mūsų priklauso tvarkos, įkainiai ar mokėjimo metodai. Sutarčių planavimą, paslaugų poreikių skaičiavimus tvirtina ministerija, vertinimas pereina per politikų rankas. Taip, turime daug informacijos, ką panaudojame parodydami įvairias iniciatyvas, ką galima būtų patobulinti finansavimo klausimais, tačiau visi esminiai pokyčiai yra politinės vadovybės rankose. Į tai jokiu būdu nepretenduojame. Ministerija į viską žiūri daug plačiau: jie orientuoti į ilgalaikį planavimą, Vyriausybės programą.
 
- Gydymo įstaigų vadovai tvirtina taip ir nesuprantantys, pagal kokius kriterijus yra paskirstomos sutarčių su gydymo įstaigomis sumos. Šiemet privačioms įstaigoms padidinusi sutartis pagal praėjusių metų faktą, ligonių kasa nesuprato, kad trūks pinigų viešajam sektoriui?
 
- Sutarčių sudarymo tvarka yra griežtai reglamentuota teisės aktų. Ji patvirtinta dar ankstesnio ministro ir galioja jau keletą metų. Sutarčių planavimo tvarka yra visiškai vienoda visoms gydymo įstaigoms, ar jos būtų privačios, viešos, universitetinės, ar valdomos savivaldybių. O sutartinės sumos, atsižvelgiant į poreikius, masto skaičiavimus, didėjo absoliučiai daugumai viešų ir privačių gydymo įstaigų. Nėra jokio pagrindo teigti, kad privačioms didėjo labiau. Sudarydami sutartis laikėmės lygiai tų pačių taisyklių.
 
- Vis dėlto didelė dalis gydymo įstaigų vadovų jaučia neteisybę dėl pinigų paskirstymo. Kaip ligonių kasų vadovas esate dėl to kritikuojamas. Jaučiate jų priešiškumą?
 
- Diskusijos, pasitarimai, derybos su sutarčių partneriais yra normalus darbinis dialogas. Atsakomybė už pokyčius sveikatos sistemoje yra bendras visų sistemos dalyvių įsipareigojimas. Kiekvienas dalyvis turi aiškiai apibrėžtą funkciją, o sisteminė pažanga įmanoma tik tuomet, kai visi nuosekliai vykdo savo vaidmenis.
Ligonių kasoms pirmoje vietoje yra pacientas: kad žmogus būtų kuo ilgiau sveikas, o jei susirgo, gautų paslaugas ir pasveiktų, o jei pasveikti neįmanoma, kad kančios būtų kuo mažesnės.
Antroje eilėje – fondo pinigai. Esame agentūra, kuri prižiūri, kad pinigai būtų išleidžiami kuo racionaliau. Žinome, kaip sunkiai jie uždirbami, tad sekame, kad surinkti mokesčiai – kiekvienas piliečio sumokėtas euras – būtų išleidžiamas atidžiai, maksimaliai efektyviai ir sukurtų kuo daugiau sveikatos. Sekame, kad nebūtų švaistymo: kažkas nesidarytų grožio procedūrų, nevaikščiotų pas gydytojus vien sugalvojęs, kad nori trečios specialisto nuomonės, o neturintys jokios motyvacijos keisti gyvensenos, nevartojantys šeimos gydytojo jam paskirtų vaistų, nesiveržtų pas profesorių kardiologą.
Trečioje eilėje mums – gydytojai, slaugytojai, technikai, laborantai ir kiti specialistai, kurie užtikrina, kad paslaugos būtų teikiamos. O gydymo įstaigos – tik ketvirtoje vietoje. Pačios ligonių kasos ir mūsų vidiniai procesai – ką nors viduje racionalizuoti, kad būtų patogiau dirbi – tik penktoje. Sau esame nelabai svarbūs. Nelabai svarbios mums ir gydymo įstaigos. Vyr. gydytojai, Kaišiadorių, Kretingos, Jonavos, Raseinių, neturėtų susireikšminti. O dabar visur pagrindinis akcentas – koks aš šaunuolis įstaigos vadovas. Tarsi tai būtų itin svarbu, o apie pacientus labai nedaug kalbama.
 
- Matau „Lietuvos sveikatos“ naujienas sekate akylai…
 
- Paskutinis straipsnis, kurį skaičiau – apie Raseinius. Kaip viskas gražiai sutvarkyta. O mirtingumas nuo insulto Raseiniuose yra 21 procentas, kai Lietuvos vidurkis 15, Europos – 7,5. Raseinių vyr. gydytojas turėtų ne pasakoti, koks jis šaunuolis arba kaip jis galėjo dirbti dar pelningiau gavęs pinigus už viršsutartines, kuriuos mums nežinia iš ko reikėtų paimti – gal apmokestinti piliečius papildomai? Jis turėtų pasirūpinti, kad 11 iš 46 Raseinių žmonių nuo insulto nenumirtų. 21 proc. mirtingumas nuo insulto per 30 dienų – skandalingas skaičius.
Nei aš, nei gydymo įstaigų vadovai – patys savaime nelabai svarbūs. Nereikėtų jiems susireikšminti. Tegul daugiau kalba apie pacientą ir esamas problemas.
 
- Kaip tik kitą savaitę esate kviečiamas atvykti į diskusiją su Lietuvos ligoninių asociacija Plungėje, kur gydymo įstaigų vadovai kels dvi jiems ypač svarbias temas: reanimacijos klasterio klausimą ir virškvotinių apmokėjimą. Dalyvausite?
 
- Gaila, turiu kitų svarbių, sunkiai pastumiamų įsipareigojimų, tad būtinai atsiųsime pakankamo rango žmogų. Sudalyvaučiau mielai, pokalbiai yra svarbūs. Apsikeistume nuomonėmis ir šiek tiek suartėtume... Būtų bjauriau, jei visi turėtume bendrą nuomonę. Greičiausiai ir aš esu neteisus, ką čia pasakiau. Kai skirtingos institucijos turi skirtingą požiūrį, pasikalbėjus visuomenė stumiama į priekį.
Vakare dalyvausiu ministerijos organizuojamuose medikų apdovanojimuose Klaipėdoje, kur bus progos pasikalbėti.
 

---

Dosjė

Išsilavinimas:
ISM vadybos ir ekonomikos universitetas / BI Norvegijos vadybos mokykla – vadybos ir verslo administravimo magistras.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – chirurgas.
Karjera:
1999-2014 m. – UAB „Tamro“ komercijos, vėliau generalinis direktorius.
2012-2014 m.– SIA „Tamro Baltic“ valdybos narys ir logistikos bei komercijos direktorius.
2014-2016 m. – UAB „Neptūno vandenys“ direktorius.
2016-2020 m. – UAB „Altameda“ direktorius ir valdybos pirmininkas.
2017-2019 m. – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ valdybos narys.
2017-2023 m. – UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdybos narys.
2018-2019 m. – UAB „Raminora“ / SPA VILNIUS generalinis direktorius.
2020-2023 m. – UAB „Vilniaus viešasis transportas“ audito komiteto pirmininkas.
2021-2024 m.– UAB „Optometrijos centras“ direktorius.
Nuo 2024 m. – VLK direktorius.