Medikų trūksta jau dabar
 
KUL generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis susitikime priminė, kad didžiausia medikų koncentracija šiandien yra Vilniuje ir Kaune, o Vakarų Lietuva jau dabar jaučia specialistų stygių. Anot jo, nesiėmus veiksmų, situacija tik blogės: pacientų lauks ilgesnės eilės, sunkiau prieinamos paslaugos, didesnė našta sveikatos sistemai.
 
Ligoninės vadovas priminė, kad prieš pusantro mėnesio vykusiame pirmajame regioninės partnerystės forume jau skambėjo raginimai iš esmės keisti valstybės požiūrį į Vakarų Lietuvos medicinos infrastruktūrą.
 
„Vakarų Lietuvos stiprinimas yra kompleksinis uždavinys, reikalaujantis sistemingo Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės dėmesio. Tai apima ne tik glaudesnį įstaigų bendradarbiavimą ar efektyvų resursų naudojimą, bet ir esminį pokytį gydytojų rengimo procese. Klaipėdos universitetas kartu su mūsų ligonine turi visas sąlygas sėkmingai rengti rezidentus čia, vietoje“, – kalbėjo KUL vadovas.
 
Pasak jo, toks sprendimas padėtų mažinti specialistų pasiskirstymo netolygumus tarp regionų ir didmiesčių.
 
Laukia ministerijos atsakymo
 
KUL vadovas susitikime atskleidė, kad šeimos gydytojų rezidentūros programa jau parengta ir pateikta Sveikatos apsaugos ministerijai, tačiau oficialaus atsakymo iki šiol nesulaukta.
 
„Tai būtų pirmas ir itin svarbus žingsnis kuriant nepriklausomą rezidentūros centrą Klaipėdoje. Šį klausimą būtina iškelti į aukščiausią politinį lygį, todėl tikimės aktyvaus parlamentarų palaikymo įgyvendinant šią regionui gyvybiškai svarbią iniciatyvą“, – sakė prof. dr. A.Šimaitis.
 
KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas ir rezidentūros programą pristačiusi prof. dr. Lolita Rapolienė susitikime antrino KUL vadovui, kad studijų decentralizavimas yra efektyviausias būdas užtikrinti, jog jauni specialistai liktų dirbti regione. Jų teigimu, šiuo metu vienam šeimos gydytojui Klaipėdos krašte tenka gerokai daugiau pacientų nei šalies vidurkis, o tai tiesiogiai veikia paslaugų prieinamumą.
 
„Susitikime aiškiai įvardyta, kad mūsų (Klaipėdos – aut. pastaba) regione medikų yra gerokai mažiau nei didžiuosiuose miestuose, o tai reiškia ilgesnes eiles, sunkiau prieinamas paslaugas ir didesnę naštą pacientams. Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos universiteto ligoninė turi visas galimybes rengti gydytojus čia, Klaipėdoje, todėl sprendimai turi būti priimami jau dabar“, – idėją palaikė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.
 
Vilnius ir Kaunas nepritaria
 
Sostinės medikų rengėjai Klaipėdos iniciatyvai nepritaria.
 
„Mūsų požiūriu, atskiro rezidentūros centro steigimas Klaipėdos universiteto ligoninėje nėra tikslingas ir racionalu. Tam reikia didelio įdirbio bei pasiruošimo tiek žmogiškųjų išteklių prasme, tiek administraciniu požiūriu“, – „Lietuvos sveikatai“ yra sakęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis.
 
Savo abejones išsako ir Kaunas.

---

 
Komentaras

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto dekanas ir Universiteto ligoninės Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas prof. dr. Andrius Macas:
 
– Klausimas kompleksinis. Reikia pripažinti, kad dėstytojų kompetencija – jautrus dalykas. Mes patys, turėdami ilgametę patirtį, matome, kokio intensyvumo ir investicijų reikia, kad dėstytojų kvalifikacija išliktų aukšto lygio ir tokie specialistai būtų tinkamai ruošiami.
 
Klaipėdos universitetas, turintis dideles nišas sveikatos moksluose – ypač ten, kur mokslai siejasi su jūra ir regionu – tikrai turi ką pasiūlyti. Be to, tiek Vilniaus universitetas, tiek Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra įsteigę rezidentūros bazes Klaipėdos universiteto ligoninėje atskiriems ciklams. Ir tai daug metų gyvuojančios, sėkmingos bazės. Klaipėdos ir Žemaitijos krašto vaikai labai gabūs – galima tik džiaugtis, kad mūsų kolegos ten dirba ir yra ką veikti.
 
Bet, mano manymu, prisiimti visą integralią programą – pavyzdžiui, penkerių metų rezidentūrą – šiuo laikmečiu būtų tikrai per didelė atsakomybė. Kokybės kūrimas bei užtikrinimas yra ilgas procesas: reikia dešimtmečių darbo, nuolatinio dėstytojų kolektyvo priežiūros ir puoselėjimo. Pas mus yra aštuoni šimtai dėstytojų – ir mes matome, kokių investicijų ir didelių pastangų reikia, kad ta kokybė išliktų. Tai nėra atsakomybė žodžiais. Čia reikia atsakyti realiu rezultatu ir savo reputacija.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!