Vertėjo gali prireikti netikėtai
 
Viešai skelbtais 2026 m. duomenimis, Lietuvoje dirba apie 120 gestų kalbos vertėjų. Tačiau, kaip pabrėžia V.Rimkuvienė, svarbu ne tik bendras jų skaičius, bet ir tai, kiek specialistų dirba konkrečiuose regionuose bei ar jie gali atvykti žmogui reikalingu metu.
 
Vertėjų poreikis ypač didelis sveikatos priežiūros įstaigose, teisėsaugos institucijose ir švietimo srityje. Gydytojo konsultacijos metu būtina tiksliai suprasti informaciją apie diagnozę, gydymą ar tyrimų rezultatus, o policijos apklausose ir teismo procesuose nuo susikalbėjimo gali priklausyti žmogaus teisės bei interesai.
 

„Liga, nelaimė, policijos iškvietimas ar kita netikėta situacija ne visada gali būti suplanuota iš anksto“, – atkreipia dėmesį Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Virga Rimkuvienė. Nors nuotolinis vertimas gali padėti, jis ne visada pakeičia tiesioginį vertėjo dalyvavimą, ypač sudėtingose ar emociškai jautriose situacijose.

 
Vertėjų rengia vis mažiau
 
Gestų kalbos vertėjai Lietuvoje rengiami Vilniaus kolegijoje. Trejus metus trunkančiose lietuvių gestų kalbos vertimo studijose studentai mokosi gestų kalbos, vertimo metodikos, profesinės etikos ir kurčiųjų bendruomenės kultūros.
Vis dėlto naujų specialistų rengimas kelia susirūpinimą. Pasak V.Rimkuvienės, visuomenėje ši profesija vis dar nepakankamai žinoma. „Dažnai manoma, kad pakanka mokėti gestų kalbą, tačiau profesionalaus vertėjo darbas yra kur kas sudėtingesnis“, – pabrėžia ji.
 
Vertėjai turi gebėti greitai ir tiksliai perteikti prasmę, išmanyti skirtingų sričių terminiją, laikytis profesinės etikos ir dirbti didelės atsakomybės reikalaujančiomis aplinkybėmis.
 
Norint paskatinti jaunus žmones rinktis šią profesiją, anot V.Rimkuvienės, svarbu didinti jos žinomumą, sudaryti palankesnes studijų sąlygas ir užtikrinti konkurencingą atlygį. „Tai padėtų ne tik pritraukti naujų specialistų, bet ir išsaugoti jau dirbančius patyrusius vertėjus“, – teigia asociacijos prezidentė.
 
Susikalbėjimas padeda išvengti atskirties
 
Anglų kalbos mokytoja Agnė Domarkaitė-Sugintė su kurčiaisiais pradėjo dirbti dar studijuodama socialinį darbą. Tuomet jai buvo pasiūlyta įsidarbinti Kurčiųjų gestų kalbos vertėjų centre ir teikti socialines paslaugas kurtiesiems. „Kai kuriuos kandidatus gąsdino reikalavimas mokytis gestų kalbos, tačiau man, be galo mėgstančiai kalbas (mokiausi 8 kalbų), tai skambėjo kaip svajonių galimybė“, – prisiminė Agnė ir pridūrė, kad perpratus gestų kalbą netrukus susirado ir kurčiųjų draugų.
 
Dirbdama šiame centre ji suprato, kad susikalbėjimo problemos kyla ne vien dėl to, kad girdintieji nemoka gestų kalbos. „Girdintiesiems dažnai sunku suprasti, kad lietuvių kalba kurčiajam nėra gimtoji – tai antroji jo kalba, todėl rašytinis tekstas ne visiems yra lengvai suprantamas“, – sako A.Domarkaitė-Sugintė.
Ji prisimena prieš maždaug 18 metų lydėjusi neprigirdinčią klientę pas gydytoją. Ši, norėdama „paprovokuoti“, užsidengė lūpas popieriaus lapu ir kalbėjo tik su vertėja.
 
„Šis įvykis man atvėrė akis, kiek atstūmimo patiria kurtieji, juk sergančiam žmogui reikia pagalbos ir supratimo, o ne provokacijų“, – pasakoja pašnekovė.
Nors šioje srityje A.Domarkaitė-Sugintė nedirba jau daugiau nei dešimtmetį, moteris sako, kad galimybė susikalbėti kuria ryšį, o jos nebuvimas gali vesti į izoliaciją. Ji džiaugiasi iniciatyvomis, kai įmonėms organizuojami trumpi įvadiniai gestų kalbos mokymai. Net ir nedidelės žinios gali padėti nepasimesti susidūrus su kurčiuoju – pasisveikinti ar susirašyti telefonu.
 
A.Domarkaitės-Sugintės nuomone, palengvinti kurčiųjų kasdienybę nebūtinai reiškia, kad visi girdintieji turi išmokti gestų kalbą. Svarbiausia – noras susikalbėti ir ieškoti abiem pusėms tinkamo būdo.
 
„Nemanau, kad visi privalo mokytis gestų kalbos – svarbiausia yra požiūris ir noras rasti bendrą kalbą (raštu, gestais ar programėlėmis)“, – sako ji ir priduria, kad didelių vilčių teikia dirbtinis intelektas, kuris ateityje galės versti gestų kalbą realiuoju laiku ir taip suteikti kurtiesiems daugiau savarankiškumo kasdieniame gyvenime.
 
Kaip pagerinti paslaugų prieinamumą?
 
V.Rimkuvienės teigimu, norint pagerinti gestų kalbos vertimo paslaugų prieinamumą būtini kompleksiniai pokyčiai. Ir nors Lietuvoje jau veikia valstybės finansuojama vertimo paslaugų sistema, jos pajėgumai ne visada atitinka realius kurčiųjų poreikius.
 
„Pirmiausia reikėtų investuoti į naujų specialistų rengimą ir esamų vertėjų išlaikymą profesijoje. Jei kasmet parengiama per mažai naujų specialistų, o darbo poreikis nemažėja, ilgainiui paslaugų prieinamumo problema tik gilės“, – įspėja ji.
 
Svarbu užtikrinti, kad vertėjų paslaugos būtų prieinamos visuose regionuose, taip pat vakarais, savaitgaliais ir skubiais atvejais. Pasak V.Rimkuvienės, būtina tinkamai organizuoti paslaugas ir vertinti, kur jų labiausiai trūksta, kiek laiko tenka laukti ir kokios situacijos lieka neužtikrintos.
 
„Gestų kalbos vertimo paslauga nėra papildomas patogumas – daugeliui kurčiųjų tai būtina sąlyga savarankiškai gauti informaciją, priimti sprendimus ir visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Kurčiasis neturėtų atsisakyti gydytojo konsultacijos, mokymosi galimybės ar teisės apginti savo interesus vien todėl, kad tuo metu nėra prieinamo gestų kalbos vertėjo“, – pabrėžia V.Rimkuvienė.

---

 
Patirtis

Du klausimai architektui Donatui Počešiūnui, turinčiam klausos negalią.
 
- Kaip vertinate kurčiųjų ir girdinčiųjų bendravimo galimybes Lietuvoje?
 
- Man artimo australų autoriaus Paulo Jacobso knygoje „Neither–Nor: A Young Australian’s Experience with Deafness“ (2007) atskleidžiamas požiūris į žmogaus individualumą ir tapatybės paieškas tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų pasaulių. Jo patirtis primena, kad kiekvieno žmogaus poreikiai ir bendravimo galimybės yra skirtingi. Gestų kalba neabejotinai būtina tiems, kuriems ji yra natūraliausias bendravimo būdas, todėl vertėjų trūkumas gali riboti jų savarankiškumą. Tačiau tikroji įtrauktis reiškia ne vieno bendravimo būdo taikymą visiems, o pagarbą kiekvieno žmogaus pasirinkimui, orumui ir lygioms galimybėms.
 
- Ką, jūsų nuomone, atsakingos institucijos galėtų padaryti, kad klausos negalią turintiems žmonėms būtų lengviau savarankiškai gauti informaciją ir naudotis paslaugomis, ypač tais atvejais, kai gestų kalbos vertėjo nėra?
 
- Institucijos turėtų vadovautis universalaus dizaino principais, užtikrindamos galimybę rinktis gestų kalbą, subtitrus, rašytinę informaciją ar šiuolaikines komunikacijos technologijas. Svarbus ir žmogiškasis santykis – empatija, pagarba, kūno kalba bei gebėjimas įsiklausyti į individualius poreikius. Kaip leidžia suprasti P.Jacobso gyvenimo istorija, žmogaus tapatybės ir potencialo negalima apibrėžti vien pagal jo klausos galimybes. Manau, kad brandi visuomenė pirmiausia mato žmogaus gebėjimus, talentus ir vertę. Juk ne žmogus turi prisitaikyti prie sistemos – sistema turi būti kuriama taip, kad kiekvienas galėtų savarankiškai ir oriai dalyvauti visuomenės gyvenime.



Projektas „Nepasiduodantys negaliai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 9 tūkst. eurų



Partneriai: