Dveji rinkimai vienu metu
 
Politologo Mažvydo Jastramskio teigimu, savivaldos rinkimai rinkėjui yra ir vietos valdžios pasirinkimas, ir galimybė įvertinti nacionalinę valdžią. Vis dėlto tiesioginiai merų rinkimai yra gerokai labiau suasmeninti negu Seimo rinkimai. Stiprus, gerai pažįstamas meras gali atsiriboti nuo nepopuliarios partijos ir būti vertinamas pirmiausia pagal darbus savivaldybėje.
 
Todėl socialdemokratų rezultatą, anot politologo, reikės matuoti ne vien išlaikytų merų skaičiumi. Net ir praradusi vieną ar du postus partija nebūtinai bus pralaimėjusi, jeigu liks pirmoji pagal tarybų mandatus ir išsaugos įtaką daugelyje savivaldybių.
 
Aiškaus varžovo, galinčio vienu ypu perimti socialdemokratų savivaldybes, M.Jastramskis kol kas nemato. Tam neužtenka palankaus nacionalinio politinio vėjo – reikia žinomų vietos kandidatų, stiprių skyrių ir komandų. Jo vertinimu, didesnė intriga gali kilti mažesnėse savivaldybėse, ypač ten, kur ilgametis vadovas nebekandidatuos.
 
Postas – pliusas, bet ne garantija
 
Ką merui suteikia jau užimamos pareigos, naujausioje disertacijoje tyrė politologas Audris Narbutas. Išanalizavęs 2015, 2019 ir 2023 metų tiesioginius merų rinkimus jis nustatė, kad Lietuvoje veikia esamojo atstovo pranašumas.
 
„Pareigų turėjimas yra pliuso veiksnys“, – sako A.Narbutas. Meras jau yra žinomas, nuolat matomas, gali pristatyti nuveiktus darbus, remiasi sukaupta politine patirtimi ir komanda. Vis dėlto politologas čia pat pabrėžia: „Vien savaime to neužtenka.“
 
Perrinkimą lemia palankių aplinkybių kombinacija: mero reputacija, konkurentų stiprumas, gyvenimo kokybės pokyčiai, savivaldybės tipas, politinė komanda ir gebėjimas telkti skirtingus rinkėjus. Ilgai dirbęs meras paprastai turi daugiau galimybių suburti patikimą komandą ir įtvirtinti savo įtaką, tačiau reputacijos krizė šį pranašumą gali panaikinti net ekonomiškai augančioje savivaldybėje.
 
Ši išvada socialdemokratams yra ir gera, ir bloga žinia. Platus žinomų merų tinklas didele dalimi veikia kaip apsauginis skydas nuo nacionalinės valdžios nepopuliarumo. Tačiau skydui pramušti gali pakakti vietos skandalo, susiskaldžiusios komandos ar stipraus konkurento.
 
A.Narbutas primena 2023 metų patirtį: buvimas nacionalinėje valdžioje regionuose ypač apsunkino konservatorių kandidatų padėtį, tačiau tos pačios koalicijos liberalų merams sekėsi geriau išsaugoti pozicijas. Vadinasi, rinkėjų bausmė nėra mechaniškai vienoda visoms valdančiosioms partijoms, o stiprus vietos politikas gali jai atsispirti.
 
Rinkėjai taip pat geba atskirai vertinti kandidatą į merus ir jo sąrašą. A.Narbuto minimas pavyzdys – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, surenkantis daugiau balsų negu jo sąrašas. Taigi mero asmeninis populiarumas nebūtinai persiduoda komandai.
 
Kur merams lengviausia?
 
Politologo tyrime palankiausiu savivaldybės tipu išsiskyrė kurortai. Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Birštono – Nijolė Dirginčienė, Neringos – Darius Jasaitis ir ilgametis Druskininkų vadovas Ričardas Malinauskas – ryškių ir ilgai vietos politikoje dominuojančių lyderių pavyzdžiai.
 
A.Narbutas kurortų vadovų atsparumą sieja su palankesne mokesčių baze, turistų srautų generuojamomis pajamomis ir didesnėmis galimybėmis investuoti į matomą infrastruktūrą. Sutvarkyta aikštė, gatvė ar viešoji erdvė rinkėjui yra aiškus rezultatas, kurį lengva susieti su meru.
 
R.Malinauskas šiuo metu dirba Druskininkų savivaldybės administracijos vyriausiuoju patarėju. A.Narbutas tokį jo pasilikimą savivaldybėje vadina politiniu „teritorijos ženklinimu“, galinčiu atgrasyti dalį potencialių varžovų.
 
Kita vertus, didmiesčiuose ryšys tarp mero ir rinkėjo silpnesnis, interesų grupių daugiau, o atsakomybė už sprendimus ne tokia aiški. Mažoje savivaldybėje gyventojas merą neretai pažįsta asmeniškai, gali tiesiogiai kreiptis dėl konkrečios problemos ir greitai įvertinti atsaką.
 
Sveikatos paslaugos gali tapti rinkimų tema
 
Šis skirtumas ypač svarbus kalbant apie gydymo paslaugų prieinamumą. Mažesnėje savivaldybėje ligoninės skyriaus uždarymas, gydytojų trūkumas ar ilga kelionė iki gydymo įstaigos gali būti tiesiogiai siejama su vietos valdžia, net jeigu dalis sprendimų priklauso valstybei. Didmiesčių rinkėjai valstybės ir savivaldybės atsakomybę dažniau atskiria.
 

Ar sveikata taps svarbia vietos kampanijos tema? „Tai priklauso nuo politiko profilio“, – teigia politologas Audris Narbutas. Medicinos srities kandidatas gali įtikinamiau sutelkti rinkėjus ten, kur gydymo įstaigos likimas tapo skaudžia vietos problema. Tačiau vien bendro pažado „pagerinti sveikatos apsaugą“ nepakaks – kandidatas turės parodyti, ką savivaldybė iš tiesų gali pakeisti.

 
Įdomiausia – kur neliks senojo mero
 
„Galime prognozuoti, kad didelė dalis pareigas einančių merų bus perrinkta“, – sako A.Narbutas. Tačiau tai nėra konkrečių pergalių prognozė: postas tik padidina galimybes, o galutinį rezultatą lemia visa aplinkybių visuma.
 
Todėl, politologo žodžiais, „didelė dalis įdomiausių rinkiminių kovų vyks ten, kur meras nekandidatuos“. Stebėti verta savivaldybes, kuriose po teismų sprendimų ar vadinamųjų čekiukų bylų dabartiniai vadovai negalės siekti naujos kadencijos, taip pat Pasvalį ir Marijampolę bei kitas vietas, liksiančias be ilgai dominavusio lyderio.
 
Savivaldos rinkimai socialdemokratams bus ne vien partijos populiarumo testas. Jie parodys, kas stipriau – rinkėjų noras bausti nacionalinę valdžią ar pasitikėjimas pažįstamu vietos meru. Kol kas politologų atsakymas atsargus: mero pareigos yra stiprus skydas, bet ne neliečiama šarvuotė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!