Apskritį pasirinktų prieš studijas
 
Birželio 18 dieną priimtas Medicinos praktikos įstatymo pakeitimas įsigalios kitų metų sausio 1 dieną. Numatoma skirti papildomų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų. Jas pasirinkę gydytojai po studijų turės penkerius metus dirbti pagal įgytą specialybę apskrityje, kurioje trūksta tokių specialistų.
 
Šis įsipareigojimas taikomas tik tokias vietas pasirinkusiems rezidentams. Įstatymas numato galimybę rinktis ir įprastas valstybės finansuojamas bei mokamas vietas. Apskritis turės būti nurodyta jau priėmimo metu ir įrašyta studijų sutartyje, o sutartį su konkrečia gydymo įstaiga reikės sudaryti iki rezidentūros baigimo dienos.
 
Pasirengimas pokyčiams praėjusią savaitę aptartas Seime. Diskusijos iniciatoriai – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Busila ir prezidento patarėja profesorė Sonata Jarmalaitė. Pasak jos, susitikime pristatytas ministro įsakymo projektas. Jame siūloma papildomų rezidentūros vietų planavimo ir skirstymo tvarka diskusijos dalyviams pasirodė pernelyg paini. Vis dėlto ji tikisi, kad konsultuojantis su jaunųjų gydytojų ir studentų organizacijomis iki metų pradžios ją pavyks tinkamai parengti.
 
Daugiau finansavimo ar daugiau gydytojų?
 
Vienas esminių klausimų – ką reiškia papildomos rezidentūros vietos. Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentas Laurynas Maciulevičius teigia, kad pagal anksčiau pristatytą planą finansuojamų vietų daugėtų atitinkamai mažinant mokamas, todėl bendras numatytų vietų skaičius nedidėtų. Jo vertinimu, viešai pristatant pokyčius šis skirtumas turi būti aiškiai įvardytas.
 

Prezidento patarėja prof. Sonata Jarmalaitė. Jos nuomone, papildomi krepšeliai turėtų didinti bendrą rezidentūros vietų skaičių, todėl būtinas Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų susitarimas. Profesorė mano, kad jį pasiekti pavyks, tačiau galutinio sprendimo dar neįvardija.

 
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai „Lietuvos sveikatai“ patvirtino, kad konkretus valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičius 2027 metams dar nenustatytas. Jis priklausys nuo SAM įvertinto gydytojų poreikio, finansinių galimybių ir įgyvendinamųjų teisės aktų. Vietos universitetams bei studijų programoms būtų paskirstomos pagal SAM pateiktą specialistų poreikį.
 
ŠMSM dar nepatvirtino, ar papildomos valstybės finansuojamos vietos pakeistų dalį mokamų vietų, ar leistų priimti daugiau rezidentų. Pasak ministerijos, galutiniai skaičiai paaiškės patvirtinus įgyvendinamuosius teisės aktus ir 2027 metų priėmimo planus.
 
Terminas praėjo, konsultacijos tęsis
 
Įstatyme nustatyta, kad sveikatos apsaugos ministras įgyvendinamuosius teisės aktus turi priimti iki 2026 metų spalio 1 dienos. Tačiau, pasak prof. S.Jarmalaitės, spalio 22 dieną diskusijos dalyviams pristatytas dar nepatvirtintas ministro įsakymo projektas. JGA teigimu, dalis reikalingų teisės aktų iki šiol nepatvirtinta.
 
L.Maciulevičius pabrėžia, kad konsultuotis būtina, tačiau klausia, kodėl esminės sąlygos ir galimos rizikos sprendžiamos jau pasibaigus įstatyme nustatytam terminui.
 
SAM po aptarimo pranešė, kad nuspręsta dar kartą peržiūrėti nuostatas ir vykdyti išplėstines diskusijas su specialistų bei studentų organizacijomis, universitetais ir kitomis suinteresuotomis šalimis.
 
„Šių konsultacijų trukmės šiuo metu negalime prognozuoti. Po jų ministerija galės pateikti poziciją nurodytais klausimais“, – rašoma SAM atsakyme.
 
ŠMSM galutines priėmimo sąlygas taip pat sieja su SAM patvirtintais įgyvendinamaisiais teisės aktais. Kada jos bus paskelbtos, nenurodo. Apie sprendimą keisti įstatymo įsigaliojimo datą SAM nepraneša.
 
VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, kad universitetams priėmimo sąlygas būtina žinoti iki sausio 1 dienos. Tačiau jis abejoja, ar iki tol pavyks jas suderinti. Profesoriaus teigimu, išsamiau vertinti būsimą tvarką bus galima priėmus ją nustatantį ministro įsakymą.
 
Kokios garantijos gydytojui?
 
JGA palaiko siekį mažinti gydytojų trūkumą regionuose, tačiau pasigenda pasirinktos priemonės pagrindimo: kodėl nustatytas būtent penkerių metų laikotarpis, kokios alternatyvos svarstytos ir kokio poveikio tikimasi?
 
L.Maciulevičius pabrėžia, kad tarp apskrities pasirinkimo ir darbo pradžios praeitų keleri studijų metai. Per juos gali pasikeisti šeiminės aplinkybės, profesiniai interesai, gydymo įstaigų veikla bei specialistų poreikis. Todėl asociacija klausia, kokias garantijas dėl būsimų darbo sąlygų, infrastruktūros ir profesinio tobulėjimo gaus gydytojas.
 
Įstatymas numato, kad nesudarius įsipareigojimo sutarties arba neišdirbus nustatyto laikotarpio reikėtų grąžinti studijų kainai skirtas lėšas. Nustatytos išimtys dėl negalėjimo atlikti profesinių pareigų dėl sveikatos būklės ar mirties. Į penkerių metų laikotarpį įskaitomos ir vaiko priežiūros, nėštumo bei gimdymo, tėvystės atostogos, laikinasis nedarbingumas bei kiti įstatyme nurodyti laikotarpiai.
 
Asociacijos prezidentas primena, kad rezidentai kartu studijuoja ir dirba: gydo pacientus, budi, teikia paslaugas. Todėl, jo vertinimu, valstybės finansuojamos rezidentūros nederėtų pristatyti vien kaip asmeninės privilegijos, už kurią reikia papildomai atidirbti.
 
Reikia ir stabilios ligoninės
 
Prof. S.Jarmalaitės vertinimu, papildomos rezidentūros vietos turėtų būti derinamos su regionų ligoninių finansinio tvarumo užtikrinimu. Bazinis regionui svarbių paslaugų finansavimas padėtų planuoti paslaugas ir darbuotojų poreikį.
 
„Stiprios, stabiliai finansuojamos ligoninės lengviau pritrauktų medikus į regioną“, – teigia profesorė. Ji taip pat pabrėžia mentorystės, savarankiškumo, aiškių karjeros galimybių, būsto ir viešųjų paslaugų prieinamumo svarbą.
 
Darbo ir gyvenimo sąlygas akcentuoja ir JGA: svarbūs konkurencingas atlyginimas, pakankama specialistų komanda, tinkamas krūvis ir galimybės tobulėti. Kokybiškos rezidentūros rotacijos regionuose padėtų anksčiau pažinti būsimą darbo aplinką.
 
„Kas paskatins gydytoją pasilikti pasibaigus įsipareigojimui?“ – klausia L.Maciulevičius.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!