Ketverius metus ramybės ligoninėms nedavęs ir ant kortos jų veiklą statęs Intensyviosios terapijos klasterių projektas pagaliau pasiekė finalą. Dar 2022-aisiais priimtas ir ne kartą atidėtas klasterio klausimas pagaliau išlaisvino ligonines nuo nežinios. Paskelbtas naujas intensyviosios terapijos paslaugų teikimą regione organizuojančių ir klasterines intensyviosios terapijos paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų sąrašas.
Po daugiau kaip ketverius metus trukusio nuoseklaus darbo Plungės ligoninė pagaliau įtraukta į Klaipėdos universiteto ligoninės intensyviosios terapijos klasterį.
Vertę įrodė intensyviu darbu
„Ketveri metai darbo“, – skaičiuoja Plungės rajono meras Audrius Klišonis. Tiek Plungės ligoninei truko įrodyti vertę, siekiant patekti į intensyviosios terapijos klasterį.
Mero aiškinimu, jiems Sveikatos apsaugos ministerijai teko pateikti skaičius, kiek per metus į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvyksta pacientų, kiek ligoninė atlieka operacijų, taip pat, kiek pacientų patenka į Intensyviosios terapijos skyrių.
„Turime viską, kas yra reikalinga intensyviajai terapijai: tiek įrangą, tiek kvalifikuotą personalą. Jam ir mūsų ligoninės direktoriui Remigijui Mažeikai esu ypač dėkingas – jie stipriai darbavosi. Savo darbo rezultatais įrodėme, kad mūsų Intensyviosios terapijos skyrius yra ne „orinis“, bet realus. Šis skyrius mums be galo svarbus, nes suteikia galimybę teikti chirurgijos, traumatologijos paslaugas“, – skyriaus svarbą akcentuoja meras.
A.Klišonis pabrėžia, kad klasterį jie užsitarnavo sunkiu prakaitu, bet ne kalbomis.
„Nelipome kaip kai kurie ant statinės, o nuosekliai ir atkakliai dirbome darbą. Nors ne visada būdavome išgirsti, bet rezultatą, matyt, lėmė žemaitiškas užsispyrimas ir atkaklumas“, – sako Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
„Suprantama, kartais būna politiškai malonu tiek merui, tiek tarybos nariams viešai skųstis, kad kažkas kažko kažkaip neduoda ir taip pademonstruoti didelį rūpesnį, tačiau mūsų tikslas buvo ieškoti ne politinių balų, bet realiai dirbti, kad ligoninė iš tikrųjų turėtų intensyviąją terapiją. O kai kurios savivaldybės ėjo būtent pastaruoju keliu – skelbėsi visam pasauliui, kad čia juos liuoktelėjo. Mes tiesiog padarėme namų darbus, kad realiai atitiktume keliamus reikalavimus“, – vertę Plungei veikti intensyviosios terapijos klasteryje demonstravo A.Klišonis.
„Džiaugiuosi, kad mūsų darbas buvo įvertintas. Pasiekę rezultatą, manau, būsime pavyzdys ir kitiems, kad jeigu nuosekliai dirbi, tai ir turi rezultatą“, – tikina meras.
Skyrių tenka dengti
A.Klišonis pabrėžia skyriaus išlaikymo kaštus. Į intensyviosios terapijos klasterį nepatenkančios ligoninės negauna papildomo finansavimo, priešingai, nei ligoninės, kurios yra jo sudėtyje ir bazinį finansavimą gauna vien už buvimą klasterio sudėtyje.
„Taip turi galimybę mokėti solidesnį atlyginimą personalui. O jei nesi klasterio narys, negauni papildomo, vadinamojo bazinio, finansavimo ir galimybės išlaikyti specialistų komandą mažėja. O intensyvi terapija imli žmogiškiesiems ištekliams, įrangai ir kitoms priemonėms“, – kad išlaikyti intensyviąją terapiją gydymo įstaigai atsiėjo nemažus kaštus, aiškina A.Klišonis.
Mero aiškinimu, ypač reikalingo intensyviosios terapijos skyriaus kaštai neretai dengiami iš kitų skyrių, pavyzdžiui, terapinio, chirurgijos uždirbamų lėšų. „Kaip sakoma, su juo yra sunku, bet be jo neišeina“, – juokauja meras.
Žiniasklaidoje intensyviosios terapijos skyriaus svarbą akcentavo į klasterio sudėtį nepatekusios Raseinių ligoninės vadovas Gintaras Pikūnas. Jis patikina, kad įstaiga, nepaisant negaunamo finansavimo už pastarąsias paslaugas, skyrių savomis lėšomis ketina išlaikyti toliau.
„Reikėtų baigti kartą ir visiems laikams: paslaugas, kaip teikėme, taip teiksime“, – akcentavo vadovas.
Veikla pakibo
Dideles viltis patekti į klasterį puoselėjo ir Biržų ligoninė. Nors iš Akreditavimo tarnybos sulaukė patvirtinimo, kad jų teikiamos paslaugos atitinka reikalavimus, ministerijai vertės įrodyti nepavyko. Valdžiai patekti į klasterio sudėtį svarbą jie bandė įrodyti gyvo susitikimo su tuometine sveikatos apsaugos ministre Marija Jakubauskiene metu. Kaip tuomet aiškino įstaigos vadovas Petras Bimba, Biržai yra pats kraštinis rajonas – lyg už poliarinio rato, o periferiniai taškai nuo centrų nutolę per šimtą kilometrų, tad pervežti pacientų į didesnes įstaigas neužtenka laiko.
„Iki kitų ligoninių nuvežti pacientus – per didelis atstumas. Jei neturėtume reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus (RITS) paslaugų, pacientas galėtų laiku nesulaukti pagalbos. Todėl į klasterius patekti tikrai pretenduojame“, – kalbėjo P.Bimba. Negavus teigiamo atsakymo, kaip tuomet aiškino vadovas, lauktų itin liūdnos pasekmės: ligoninė netektų chirurgijos, neišlaikytų Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje budinčių chirurgų, traumatologų. Ruošiantis svarbiam tikslui, gydymo įstaigos kolektyvas ypač stengėsi, kad būtų atliekama kuo daugiau paslaugų. Deja, tas nepadėjo.
Klasterines intensyviosios terapijos paslaugas teikia įstaigos:
Viliaus regione: Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, Utenos, Ukmergės, Druskininkų Visagino ligoninės.
Kauno regione: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė, Alytaus apskrities S.Kudirkos, Marijampolės, Kėdainių, Jonavos, Jurbarko ligoninės.
Klaipėdos regione: Respublikinė Klaipėdos, Tauragės, Plungės ligoninės.
Šiaulių regione: Regioninė Telšių, Regioninė Mažeikių ligoninės.
Panevėžio regione: Rokiškio rajono ir Pasvalio ligoninės.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!