Europiečiai griežtinti nenori
 
Komisija šiemet įvertino, kad Tabako gaminių ir Tabako reklamos direktyvos padėjo sumažinti rūkymą, tačiau jaunimo įsitraukimo ir internetinės rinkodaros problemos išlieka. Rengdama naujas taisykles, ji surengė viešąją konsultaciją – klausė piliečių ir organizacijų, ką jie mano apie siūlomus pokyčius. Rezultatai paskelbti spalio viduryje: Komisija sulaukė beveik 42 tūkst. atsakymų, iš kurių 95,4 proc. pateikė piliečiai. Jie griežtesniam reguliavimui dažniausiai nepritarė, o NVO ir viešosios institucijos, priešingai, jį palaikė. Pavyzdžiui, 59,1 proc. ES piliečių nesutiko, kad ES tabako kontrolės priemonės naudingos visuomenei, o NVO šiam teiginiui pritarė 77,8 proc. Paprastoms pakuotėms nepritarė 86,7 proc. ES piliečių, o NVO jas palaikė 64,4 proc.
 
Dalis piliečių, plačiau paaiškinusių savo poziciją, ir mokslo institucijos siūlė gaminius reguliuoti pagal tai, kiek jie kenksmingi: saugoti nepilnamečius, bet palikti suaugusiesiems galimybę rinktis mažiau žalingas alternatyvas. Vis dėlto Komisija pabrėžia, kad rezultatai neatspindi visų ES gyventojų nuomonės, o 34,6 proc. atsakymų buvo koordinuotų kampanijų dalis.
 
Ministrai spaudžia riboti
 
Visai ko kito iš peržiūrimų direktyvų tikisi aštuonių šalių – Nyderlandų, Belgijos, Suomijos, Prancūzijos, Vengrijos, Latvijos, Slovėnijos ir Ispanijos – sveikatos ministrai. Spalio pradžioje jie bendru laišku kreipėsi į eurokomisarą Olivérą Várhelyi. „Itin svarbu, kad direktyva sumažintų tabako, nikotino ir nikotino neturinčių gaminių patrauklumą, ypač jaunimui“, – rašo ministrai.
 
Jie siūlo „užšaldyti“ rinką, kad į ES niekada nepatektų nauji gaminiai su nikotinu ar panašų poveikį turinčiomis medžiagomis. Ministrai taip pat ragina visiems gaminiams nustatyti griežtas nikotino kiekio ribas, plačiai uždrausti skonius, standartizuoti gaminius ir įvesti paprastas pakuotes, o reklamos draudimus taikyti visiems tabako ir nikotino gaminiams bei jų įrenginiams. Be to, laiško autoriai nori, kad kiekviena valstybė galėtų taikyti dar griežtesnes priemones, pavyzdžiui, visiškai uždrausti nikotino maišelius. Anot jų, tokia peržiūra padėtų ES pasiekti savo tikslą – iki 2040 metų užauginti kartą be tabako.
 
Ragina nepamiršti rūkančiųjų
 
Ministrų laiške daugiausia kalbama apie jaunimą. Tačiau su jaunimo elgsena, prevencija ir priklausomybėmis dirbantis psichologas L.V.Sinkevičius pastebi, kad tokiose diskusijose vaikų apsauga ir suaugusių rūkančiųjų poreikiai dažnai aptariami kartu, ir siūlo juos atskirti. 
 

„Kai kalbame apie vaikus, turime kalbėti tik apie juos, o diskusijoje apie suaugusiuosius vaikų argumentų painioti nereikėtų. Elektroninės cigaretės skirtos tiems, kurie nori atsisakyti įprastų cigarečių. Kad jų nevartotų vaikai, turi pasirūpinti įstatymai ir jų priežiūra – tai visai kitas klausimas. Rūkymas išlieka viena labiausiai paplitusių suaugusiųjų priklausomybių pasaulyje, ir diena, kai niekas neberūkys, neateis, kad ir kaip kai kam to norėtųsi. Priklausomybę galima arba gydyti, arba pakeisti kuo nors mažiau žalingu“, – aiškina psichologas, LSMU Sveikatos psichologijos katedros lektorius Liudas Vincentas Sinkevičius.

 
Pasak jo, gydyti priklausomybę nuo nikotino sudėtinga: trūksta ir lėšų, ir specialistų. „Ji gydoma tais pačiais metodais kaip priklausomybė nuo alkoholio ar heroino, tad galima įsivaizduoti, kaip tai sunku. Todėl kita išeitis yra žalos mažinimas. Degančioje cigaretėje susidaro daug dervų ir kitų kancerogeninių medžiagų, tad perėjus prie elektroninių cigarečių, kaitinamojo tabako ar nikotino maišelių žala sumažėja. Raginimas „tiesiog sakyk ne“ čia nepadės, tačiau galima reguliuoti, ką žmogus vartoja“, – sako L.V.Sinkevičius.
 
Žalos mažinimo galimybes nagrinėja ir mokslininkai bei sveikatos institucijos. Pavyzdžiui, JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) šiemet atnaujino leidimą tam tikrus kaitinamojo tabako sistemos IQOS gaminius pristatyti kaip mažinančius kenksmingų cheminių medžiagų poveikį, jeigu rūkantysis visiškai atsisako įprastų cigarečių.
 
Šiaurė pasirinko užimtumą
 
Psichologo teigimu, vien draudimai neapsaugos ir jaunimo. Ne kiekvienas paauglys, kuris pabando nikotino, tampa priklausomas: priklausomybė dažniausiai susiformuoja tiems, kurie išgyvena emocinių ar psichologinių sunkumų ir kuriems medžiaga tampa savigyda.
 
Kaip sėkmingos prevencijos pavyzdį psichologas pateikia Šiaurės šalis: Islandijos nacionalinio tyrimo „Youth in Iceland“ duomenimis, 1998-2018 m. kasdien rūkančių dešimtos klasės moksleivių šalyje sumažėjo nuo 23 iki 2 proc.
 
„Šiaurės šalys daugelį metų rūpinosi tuo, kaip jaunimas leidžia laisvalaikį: vaikams pasiūlė sporto užsiėmimų, būrelių ir tik paskui ėmėsi socialinės reklamos. Lietuvoje viskas apsiriboja draudimais ir pagalbos linijomis, tačiau nė viena tokia priemonė nepasiekia šaknų. Jei iš tiesų norima, kad jaunimas nevartotų nikotino gaminių, reikia ieškoti priežasčių, o ne tikėtis ką nors pasiekti baudomis ir grasinimais. Tyrimai aiškiai rodo, kad tai neveikia“, – įsitikinęs L.V.Sinkevičius.
 
Lietuva draudžia, rinka nepaiso
 
Lietuvai jaunimo apsaugos klausimas ypač aktualus: 2024 m. Europos mokyklų tyrimo ESPAD duomenimis, elektronines cigaretes bent kartą gyvenime yra bandę 51 proc. apklaustų 15-16 metų moksleivių. Skonių draudimą, kurį dabar svarsto ES, Lietuva taiko jau kelerius metus: nuo 2022 m. liepos draudžiama prekiauti elektroninėmis cigaretėmis ir pildyklėmis, kurių skonis ar kvapas kitoks nei tabako, o nuo 2024 m. lapkričio jų skysčiuose draudžiama naudoti cukrų bei saldiklius.
 
JAV skonių draudimus įvedė septynios valstijos ir šimtai savivaldybių, todėl mokslininkai jau spėjo įvertinti jų pasekmes. Anot Jeilio universiteto tyrėjų, uždraudus skonius elektroninių cigarečių pirkta mažiau, tačiau įprastų cigarečių – gerokai daugiau. Ten, kur draudimai galiojo bent metus, suaugusiųjų mėgstamų cigarečių prekių ženklų parduota 10 proc. daugiau, o tų, kuriuos dažniau renkasi nepilnamečiai, – net 20 proc. daugiau. Tiesa, tyrėjai skaičiavo tik degalinių ir prekybos centrų pardavimus, o kiek parduota internetu, specializuotose parduotuvėse ar juodojoje rinkoje, nevertino.
 
Lietuvoje bėda kita – draudimų tiesiog nesilaikoma.
„Elektroninės cigaretės buvo sukurtos kaip žalos mažinimo priemonė tiems, kurie nori mesti rūkyti. Tačiau rinka ilgą laiką nebuvo tinkamai reguliuojama: atsirado ryškių pakuočių, žaismingų dizainų, saldžių skonių, ir tai patraukė vaikus. Šiandien Lietuvos elektroninių cigarečių rinkoje tikri laukiniai Vakarai: skoniai uždrausti, bet vis tiek parduodami. Vadinasi, įstatymų nesilaikoma“, – pastebi L.V.Sinkevičius.
 
Tai patvirtina ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) duomenys: apie 96 proc. jos patikrintų elektroninių cigarečių ir pildyklių neatitinka teisės aktų reikalavimų. Dažniausiai jose randama draudžiamų kvapiųjų medžiagų, gaminiai netinkamai ženklinami, neatskleidžiama visa jų sudėtis.
 
Šią problemą rugsėjį pabrėžė ir Vartotojų aljansas. Jis rėmėsi Jungtinės Karalystės laboratorijos tyrimu: ištyrus dešimt skirtingų Lietuvoje pirktų skysčių, visuose rasta dirbtinių saldiklių ar skonį formuojančių medžiagų.
 
„Ribojimai saugo jaunimą, bet per jį – ir visą visuomenę“, – sako advokatas, Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.
 
Vis dėlto, jo nuomone, Lietuvoje trūksta veiksmingos draudimų laikymosi kontrolės. Tai rodo ir pačios VVTAT praktika: ar gaminiuose nėra draudžiamų kvapų, ji tiria akredituotoje laboratorijoje Danijoje. „Patikrinti, ar gaminiai atitinka reikalavimus, sudėtinga dėl elementarių techninių kliūčių: Lietuvoje mažai laboratorijų, o tokiems tyrimams trūksta lėšų. Būtina skirti adekvačius išteklius priežiūrai, kad verslas tikrai laikytųsi reikalavimų. Tokia būtų pagrindinė pamoka visai Europai“, – įsitikinęs teisininkas.
 
Komisija savo pasiūlymą turėtų pateikti iki šių metų pabaigos. Tačiau jau dabar aišku, kad vien naujų draudimų nepakaks – jų veiksmingumas priklausys ir nuo to, kaip valstybėms seksis užtikrinti jų laikymąsi. Kartu lieka klausimas, kaip suderinti du tikslus: apsaugoti jaunimą nuo nikotino vartojimo ir suteikti jau rūkantiems suaugusiesiems galimybę rinktis mažiau žalingas alternatyvas. Būtent šios pusiausvyros teks ieškoti ES įstatymų leidėjams.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!