Moka už pasekmes
 

„Šiandien iš esmės mokame už tai, kad žmonės nesirūpina savo dantimis: protezavimui išleidžiame milijonus eurų, o prevencijai – labai mažai. Manau, esame viena paskutinių, o gal ir paskutinė šalis Europoje, kuri skelbia, kad dantis visiems gydo nemokamai. Bet nemokamas sūris būna tik pelėkautuose – ir tik antrajai pelei. Kai ribotais pinigais bandome aprėpti visus, galiausiai pakenkiame visiems“, – žodžių į vatą nevyniojo Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. dr. Vilma Brukienė. Jos įsitikinimu, Lietuva šiek tiek pasiklydo ir ją metas grąžinti į teisingą kelią.

 
„Jau penkerius metus su ministerija ginčijamės dėl vieno sakinio: nemokamų odontologijos paslaugų nėra. Yra paslaugos, kurias apmoka ar kompensuoja valstybė. Prieš rinkimus politikams patrauklu sakyti, kad gydymas nemokamas, bet iš tiesų tai – mūsų pačių pinigai“, – profesorei antrino diskusiją moderavęs Odontologų rūmų tarptautinio bendradarbiavimo specialistas Bronius Einars.
 
Renginyje dalyvavusi Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė Odontologų rūmus pavadino stipriu socialiniu partneriu, o senstančią visuomenę – vienu didžiausių iššūkių. „Dabar turime galimybę pasukti nuo gydymo prie prevencijos ir pirmuosius žingsnius jau žengėme: pirminei odontologinei pagalbai skiriame daugiau lėšų ir žmonių, daugiau darbo su vaikais patikime burnos higienistams. Tačiau žmonės vis dar apie 30 procentų išlaidų sveikatai sumoka iš savo kišenės. Šią naštą norime mažinti ir teisingiau paskirstyti tarp paciento ir valstybės“, – sakė ji.
 
Žada gydyti visus
 
Europos odontologų tarybos prezidentas dr. Freddie Sloth-Lisbjergas Lietuvos kolegoms įteikė simbolinę dovaną – saulėgrąžą. „Pasaulyje dabar tiek daug tamsos. Prancūziškai saulėgrąža vadinama tournesol – besisukanti į šviesą. Atsigręžkime į šviesą ir mes“, – pozityvumo nestokojo svečias iš Danijos.
 
Danų odontologija, anot jo, suka kita kryptimi nei Lietuvos. Šiuo metu suaugę danai už dantų gydymą iš savo kišenės sumoka apie 85 proc. kainos, tačiau birželį susiformavusi nauja vyriausybė pažadėjo, kad iki 2035-ųjų dantis visiems gyventojams gydys valstybės lėšomis. Pirmieji pokyčiai įsigalios jau sausį: be vaikų ir jaunuolių iki 22 metų, valstybės lėšomis gydysis ir beveik pusė milijono lėtinėmis ligomis sergančių bei socialiai pažeidžiamų žmonių.
 
Danijoje profilaktinius vizitus valstybė kompensuoja pagal riziką. „Žaliesiems“, kurių dantys sveiki, o rizikos veiksniai suvaldyti, kompensuojama viena patikra per metus. „Geltoniesiems“, kurių dantys jau pažeisti, tačiau riziką dar įmanoma sumažinti pakeitus higienos įpročius ar mitybą, apmokami du keturi vizitai. „Raudonųjų“ grupei priskiriami pacientai, kurių rizikos suvaldyti nepavyksta, pavyzdžiui, sergantieji nekontroliuojamu diabetu. Už papildomus vizitus pacientas moka pats.
 
Plombų ar protezų kainas danų odontologai nustato patys, tačiau privalo jas skelbti laukiamajame, internete ir valstybiniame portale. „Kainos nešokteli į padangę, nes pacientas jas gali lengvai palyginti su kitų miesto klinikų kainomis. Be to, Vokietija, kur gydymas maždaug penktadaliu pigesnis, visai šalia. Rinka veikia. O laisva kainodara leidžia mums investuoti į mokymąsi ir įrangą, todėl šiandien visos Danijos klinikos modernios ir skaitmenizuotos“, – aiškino dr. F.Sloth-Lisbjergas.
 
Prevencija atsiperka
 
Vokietijos patirtimi konferencijoje dalijosi šios šalies Odontologų rūmų atstovas teisininkas Florianas Lemoras. Jis pristatė pernai paskelbtą šeštąjį nacionalinį burnos sveikatos tyrimą, kurio duomenimis, nuo 1989-ųjų dvylikamečių dantų ėduonies atvejų sumažėjo 90 proc., o 78 proc. šio amžiaus vaikų ėduonies neturi visai. Valstybei tai atsiperka: dantų gydymas ir protezavimas anksčiau sudarydavo daugiau nei devynis procentus privalomojo sveikatos draudimo išlaidų, o dabar – mažiau nei šešis. Šį daugiau nei penkis milijonus eurų kainavusį tyrimą finansavo patys odontologai, o dabar jie jau kaupia lėšas septintajam.
 
Į profilaktiką vokiečiai viliojami vadinamąja premijų knygele. Kasmet apsilankęs pas odontologą pacientas knygelėje gauna spaudą. Kuo daugiau spaudų žmogus sukaupia, tuo didesnę dalį protezavimo kainos jam vėliau kompensuoja draudimas.

„Metų pabaigoje klinikose netrūksta žmonių, kurie skuba gauti spaudą. Pas odontologą reguliariai lankosi 80 procentų vokiečių, nors naudą jie pajus tik po dvidešimties ar trisdešimties metų. Žinau ir politikų argumentą: prevencija brangi, rezultatų tenka laukti ilgai, o jos vaisius skins jau kitas politikas. Tačiau prevencija, kurios niekada nepradėsi, niekada ir neatsipirks“, – sakė Vokietijos Odontologų rūmų atstovas teisininkas Florianas Lemoras.

 
Vis dėlto ir Vokietijos sistema patiria finansinį spaudimą. Kai kūrėsi šalies sveikatos draudimas, vieną pacientą išlaikydavo maždaug aštuoni mokesčių mokėtojai, o dabar – vos du. Vyriausybės sudaryta komisija svarsto, už kurias paslaugas pacientai galėtų mokėti patys, kad nenukentėtų mažiau uždirbantys. Odontologai savo ruožtu ne vienerius metus ragina apmokestinti saldintus gėrimus. Spalio viduryje toks įstatymo projektas pagaliau pateiktas, o Lietuva šį mokestį įvedė jau sausį.
 
Pinigai baigiasi rudenį
 
Estijos odontologų asociacijos atstovės dr. Katrin Metstak ir Helen Lang neslėpė, kad jų šalies sistema dosni tik popieriuje. Vaikų ir jaunuolių iki 19 metų gydymą apmoka valstybė, tačiau kai kurios klinikos vaikams skirtus pinigus išleidžia jau rudenį ir tėvams tenka laukti sausio. Suaugusiajam valstybė per metus padengia pusę sąskaitos, bet ne daugiau kaip 60 eurų, o protezus kompensuoja tik nuo 63-ejų, nors jų prireikia jau 45-55 metų žmonėms. Skaičiuojama, kad dantims estai išleidžia trečdalį visų savo pinigų sveikatai, beveik tris kartus daugiau nei vidutiniškai ES gyventojai.
 
Pranešėjos siūlo sudaryti daugiametį odontologijos biudžetą ir profilaktikai skirti atskirą eilutę, tačiau pripažįsta, kad bėda – ne vien pinigai. „Jei per vizitą atliekamos tik profilaktinės procedūros, pacientas išeina ir sako, kad gydytojas nieko nepadarė. Žmonės nori plombos – ko nors, ką galima pamatyti ir pajusti. Lygiai taip pat mąsto ir politikai“, – pastebėjo jos.
 
Dar sunkiau verčiasi Latvija, kuri odontologijai skiria mažiausiai iš visų diskusijoje dalyvavusių šalių. Anot Latvijos odontologų asociacijos atstovių dr. Irenos Delle ir dr. Intos Zepa, beveik visa latvių odontologija nuo 1993-iųjų yra privati, o valstybė apmoka tik vaikų iki 18 metų gydymą. Tam skiriama suma – 34 milijonai eurų – nesikeičia jau trejus metus, todėl Rygoje vaikai vizito pas valstybės apmokamą odontologą kartais laukia ilgiau nei metus. Valstybė į apmokamų paslaugų sąrašą kartkartėmis įtraukia naujų procedūrų, pavyzdžiui, krūminių dantų silantavimą, tačiau klinikoms papildomų lėšų neskiria. Taigi kuo daugiau dantų silantuojama, tuo mažiau pinigų lieka plomboms. Pranešėjų teigimu, suaugę latviai už gydymą moka patys, o pinigų ieško kaip išmano: ima paskolas, moka dalimis ar net renka aukas internete.
 
Latvės ragina ne tik didinti finansavimą, bet ir permąstyti, ką veikia burnos higienistai. „Mūsų higienistai per daug laiko skiria dantų valymui ir per mažai – mokymui. Vaikas penkiolika metų kasmet lankosi pas higienistą ir vis tiek nemoka išsivalyti dantų. Taip neturėtų būti“, – stebėjosi jos.
 
Už gydymą moka patys
 
Lenkijoje, kaip pasakojo dr. Ewa Siewierska-Chomeniuk, Nacionalinis sveikatos fondas burnos sveikatai kasmet skiria vis mažesnę biudžeto dalį: 2008 metais – 4,4 proc., o 2023-iaisiais – vos 1,87 proc. Už procedūras fondas moka taip mažai, kad vis daugiau klinikų atsisako su juo dirbti, tad lenkai už dantų gydymą daugiausia moka iš savo kišenės.
 
Norvegijos odontologų asociacijos vyriausioji patarėja Hilde Nordgarden priminė, kad net turtingoje jos šalyje valstybės lėšomis gydomi tik vaikai ir jaunuoliai iki 28 metų, slaugos įstaigų gyventojai ir žmonės su intelekto negalia. Kiti suaugusieji apie 70 proc. išlaidų dantims apmoka patys, o daugiau nei 350 tūkst. norvegų prisipažįsta, kad pas odontologą neina, nes jiems per brangu. Spalio viduryje Sveikatos ir slaugos paslaugų ministerija pateikė viešai aptarti didelę odontologijos reformą, kuri turėtų glaudžiau susieti burnos sveikatą su visa sveikatos sistema.
 
Kolegoms pranešėja parodė iliustraciją iš oficialios vyriausybės ataskaitos. Ligoninės ir pirminė sveikatos priežiūra joje pavaizduotos kaip namas, o odontologija – kaip šalia stovintis garažas su atskiru įėjimu. „Taip iš tiesų ir yra: odontologija gyvuoja atskirai nuo visos medicinos. Apie 80 procentų norvegų savo burnos sveikatą vertina gerai, tačiau likę 20 procentų pagalbos nesulaukia. Manome, kad gydymą reikėtų skirti ne pagal amžių, o pagal tuos pačius kriterijus kaip ir kitose medicinos srityse: pagal ligos sunkumą ir gydymo naudą“, – sakė H.Nordgarden.


 
Nežino, už ką moka
 
Lietuvos situaciją pristačiusi teisininkė Saulė Bernotienė priminė Higienos instituto duomenis: sveikus dantis turi tik kas trečias Lietuvos vaikas, o septyniolikmečių – mažiau nei ketvirtadalis. Valstybė ir privalomasis sveikatos draudimas padengia tik maždaug dešimtadalį išlaidų dantims, beveik tris kartus mažiau nei vidutiniškai ES.
 
„Pirmiausia turime paklausti, už ką sistema iš tiesų atsiskaito: už išrašytų sąskaitų skaičių, už vizitų skaičių ar už tai, kad mažiau žmonių kenčia nuo ligų, kurių buvo galima išvengti. Atsakymas atrodo savaime suprantamas, tačiau tai, ką žada įstatymas, už ką iš tiesų mokama ir ką patiria pacientas, ne visada sutampa. Pati esu pacientė: prieš tris mėnesius gavau siuntimą pas burnos chirurgą, valstybės apmokamų vietų vis dar nėra, tad kitą savaitę gydysiuosi už savo pinigus“, – pasakojo ji.
 
Sudėtingiausia, pasak teisininkės, atsakyti į klausimą, kiek Lietuva iš tiesų skiria prevencijai. „Pirminės grandies odontologams mokama fiksuota suma už kiekvieną prisirašiusį pacientą, todėl neįmanoma atskirti, kiek pinigų tenka gydymui, o kiek prevencijai. Aiškiai matome tik kelias eilutes, ir jos iškalbingos: protezams kompensuoti per metus išleidžiame maždaug dvidešimt kartų daugiau nei ligų prevencijai. Nesakau, kad lėšos protezams nereikalingos. Žmogui, netekusiam dantų, jie grąžina galimybę valgyti, kalbėti, oriai jaustis tarp žmonių. Tačiau negalime leisti, kad šios išlaidos būtų matomos, o pinigai, kurie padėtų išvengti naujų išlaidų ateityje, liktų nepastebimi“, – sakė S.Bernotienė.
 
Tiesa, pastarųjų metų ministerijos sprendimus teisininkė įvertino palankiai: daugiau lėšų skirta burnos higienai, vaikų burnos ligų prevencijai ir suaugusiųjų patikrai, nuo sausio apmokestinti saldinti gėrimai, o dantis dabar galima gydyti ir paciento namuose. Vis dėlto, jos įsitikinimu, skaičiuoti reikia ne išleistus pinigus, o rezultatus.
 
„Įrašyti naują paslaugą į apmokamų sąrašą – tik pradžia. Turime žinoti, kiek vaikų ją iš tiesų gavo, ar ji pasiekė šeimas, kurios pas odontologą iki šiol neidavo, ir ar burnos sveikata pagerėjo. Atsakinga politika negali rinktis, ar gydyti žmogų, kuriam skauda šiandien, ar apsaugoti vaiką, kad tas pats neskaudėtų rytoj. Turime daryti abu“, – pabrėžė teisininkė.
 
S.Bernotienė siūlo pirmiausia atlikti nepriklausomą odontologijos išlaidų auditą, o naujus apmokėjimo modelius išbandyti keliuose regionuose ir plėsti tik tai, kas pasiteisina.
 
Seimo narė Jurgita Sejonienė atkreipė dėmesį, kad diskusijoje stigo tų, nuo kurių priklauso sprendimai: „Išgirdome daug vertingų pranešimų ir patirčių, kurias verta apsvarstyti. Tačiau šioje salėje daugiausia profesionalų, o sprendimų priėmėjų – vos keli. Todėl klausiu Sveikatos apsaugos ministerijos: kokie mūsų planai artimiausiems metams?“
 
Odontologai ruošiasi krizėms
 
Daugiausia dėmesio sulaukė ką tik iš Ukrainos grįžusio Norvegijos odontologų asociacijos prezidento prof. dr. Hemingo Olseno-Bergemo, tarnaujančio šalies ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnyboje, pranešimas. Profesorius kalbėjo apie tai, kokį vaidmenį odontologams numato NATO ir kodėl verta ruoštis jau dabar.
 
„NATO medicinos planus daugiausia rengia gydytojai, o jie, galiu jus patikinti, apie odontologus galvoja nedaug. Ryšių tarp kariuomenės ir civilių odontologų šiandien trūksta bet kurioje šalyje. Tačiau kalbame ne vien apie karą. Kalbame apie pasirengimą bet kokiai krizei, nesvarbu, ar tai būtų sveikatos krizė, klimato pokyčiai ar pabėgėlių banga“, – sakė jis.
 
Anot profesoriaus, karo atveju sveikatos sistemos ištekliai bus riboti. Iš dešimties tūkstančių Norvegijos ligoninių lovų septynis tūkstančius užimtų kariai, o visiems civiliams liktų vos trys tūkstančiai.
 

„Problemos, apie kurias šiandien kalbėjote, iš esmės susijusios su atsparumu. Apie jį kalba ir NATO: reikia tvirtos visuomenės, kuri karo metu neapsunkintų sveikatos sistemos. Tai mums puiki proga parodyti, kad burnos sveikata svarbi ne tik kiekvienam žmogui, bet ir visos šalies pasirengimui, – sakė Norvegijos odontologų asociacijos prezidentas prof. dr. Hemingas Olsenas-Bergemas. – Prevencijos programas reikia kurti dabar, kad karo metu visi odontologai galėtų gydyti jo padarinius, o ne tai, ko buvo galima išvengti.“

 
Pasak pranešėjo, veido traumos sudaro apie penktadalį karių sužalojimų, o skaičiuojant kartu su dantų traumomis ir infekcijomis – beveik trečdalį. Tokius karius odontologas į rikiuotę gali grąžinti greitai: pašalinęs dantį, paskyręs antibiotikų ar sutvarkęs žandikaulio lūžį.
 
Civilių laukia kitokie sunkumai. Karo metu pasikeitus mitybai, daugėja ėduonies ir infekcijų, atsinaujina seniai pamirštos ligos. Civilius gydys ne kariuomenė, o civilinė sveikatos sistema, taigi daugiausia privatūs odontologai. Tačiau, profesoriaus teigimu, bent jau Norvegijoje valstybė su jais beveik nebendrauja, tad prireikus nebūtų aišku, kaip juos pasitelkti.
 
Ne mažiau pažeidžiamos ir tiekimo grandinės, nuo kurių priklauso kasdienis odontologų darbas. „Apie 90 procentų antibiotikų sudedamųjų dalių pagaminama Kinijoje, o iš Azijos atkeliauja ir pirštinės, kaukės, protezai. Per pandemiją Norvegijoje atsirado vietos gamintojų, tačiau po metų kitų jie užsidarė, nes odontologai vėl ėmė pirkti pigiau. Karas Europoje net nebūtinas – užtektų konflikto tarp Kinijos ir Taivano. Kolegoms jau sakiau: tik laiko klausimas, kada nebegalėsime sriegti implantų“, – perspėjo jis.
 
Svarbiausia – valdymas
 
Konferenciją apibendrinęs Europos odontologų tarybos prezidentas dr. Freddie Sloth-Lisbjergas pabrėžė, kad prevencija – visos odontologo komandos darbas. „Visos diskusijos galiausiai sukasi apie pinigus, todėl turime išdrįsti paklausti savęs, kokius darbus galėtume perleisti burnos higienistams ir padėjėjams. Juk esame mokesčių mokėtojai, patys išlaikome sistemą, tad mums turėtų rūpėti, kad pinigai būtų leidžiami protingai“, – kalbėjo jis.
 

Dr. F.Sloth-Lisbjergas atkreipė dėmesį, kad Danijoje už dantų gydymą daugiausia moka patys pacientai, o Vokietijoje – draudimas, tačiau rezultatai abiejose šalyse beveik nesiskiria. „Vieno visiems tinkančio sprendimo nėra. Sveikatos sistema – kaip žmogaus kūnas: jai reikia ne tik skeleto, bet ir širdies, kraujotakos, raumenų, smegenų. Tačiau iškilus problemai dažniausiai sudaroma nauja darbo grupė, kuri vėl perstato skeletą, tai yra struktūrą. Galbūt bėda ne struktūra, o tai, kaip sistemą valdome. Rinka – gerai, tačiau vienos jos neužtenka. Mums reikia socialinės rinkos ekonomikos, ir tada struktūra nebėra tokia svarbi“, – baigė jis.

 
Konferencijos metu prieita prie išvados, kad investicijos į prevenciją ir profilaktiką yra naudingos ne tik paciento sveikatai, bet ir valstybės biudžetui.