Pagalbos reikia čia ir dabar
 
LTOK prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė prisimena, kad atstovaudama nedidelei federacijai savo gydytojo į stovyklas ir varžybas vežtis negalėjo. Tačiau prie buvusio Lietuvos olimpinio sporto centro veikęs Lietuvos sporto medicinos centras leisdavo federacijoms iš anksto užsakyti gydytojo, kineziterapeuto ar masažuotojo pagalbą. Bendra specialistų komanda lydėdavo kelių federacijų sportininkus, o Vilniuje pagalbą buvo galima gauti nedelsiant.
 
Panaikinus šią sistemą, atsakomybė už medicininį aptarnavimą teko pačioms federacijoms. D.Gudzinevičiūtės teigimu, tai tapo iššūkiu ne tik mažoms, bet ir daliai didesnių federacijų. Ji pati patyrė rimtą ilgainiui susiformavusią traumą, kurią, sportininkės vertinimu, iš dalies lėmė nepakankama priežiūra. Galiausiai prireikė operacijos ir reabilitacijos.
 

„Man keista girdėti, kad kažkas rūpinasi sportininkų teisėmis, tačiau tokia pamatine teise kaip teisė į sveikatos priežiūrą nėra pasirūpinama“, – sako LTOK prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė. Pasak jos, į kompleksines varžybas sportininkai kartais atvyksta turėdami užleistas traumas.

 
Pasak D.Gudzinevičiūtės, pajėgumų problema neapsiriboja gydytojų skaičiumi. Kelias savaites su rinktine išvykstantis specialistas turi palikti pagrindinę darbovietę ar privačius pacientus, todėl tokį darbą būtina tinkamai apmokėti. Jos siūlymas – atkurti centralizuotą tarnybą, turinčią nuolat didžiuosiuose miestuose dirbančius medikus ir mobilią komandą, galinčią lydėti kelių federacijų sportininkus. „Sportininkas turėtų galėti bet kada gauti pagalbą – ne rytoj ir ne po dviejų dienų“, – pabrėžia olimpinė čempionė.
 

L.S. skaičius
37
- tiek sporto medikų iš 45 licencijuotų specialistų per pastaruosius 12 mėnesių realiai teikė paslaugas.

 
Jaunus specialistus atbaido atlygis
 
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Komunikacijos skyriaus duomenimis, aštuoni licencijas turintys sporto medicinos gydytojai pagal specialybę nedirba. LSC Sporto medicinos departamento vyriausiojo gydytojo Pauliaus Petraičio pateiktais duomenimis, šeši iš jų – jauni specialistai. Dar du per pastaruosius penkerius metus rezidentūrą baigę gydytojai licencijos apskritai neišsiėmė.
 
„Mums ypač trūksta gydytojų ir slaugytojų. Jie nelabai ateina, nes siūlome pusę to, ką siūlo rinka. Jaunimo už tokį atlyginimą nepriviliojame. O regionai, galima sakyti, laikosi ant pensininkų“, – sako P.Petraitis.
 
Specialistui praktiškai lieka LSC arba privatus sektorius. Teisės aktai leidžia jiems dirbti ir poliklinikose, šeimos medicinos centruose bei ligoninėse, tačiau dėl riboto Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansavimo šios įstaigos jų beveik neįdarbina. Todėl valstybės apmokamos paslaugos už LSC ribų lieka sunkiai prieinamos.
 
LSMU Sporto medicinos rezidentūros programos direktorė doc. dr. Renata Žumbakytė-Šermukšnienė problemos pradžią mato dar specialistų rengimo etape. Sporto medicinai paprastai skiriama po vieną valstybės finansuojamą vietą Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetuose. Į vieną pretenduoja penki aštuoni gydytojai, o visos finansuojamos vietos pastaruosius penkerius metus buvo užimtos.
 
„Turime šiuolaikines mokymų bazes ir mokytojus, tačiau nepakankamą kiekį sporto medicinos rezidentūros vietų“, – teigia docentė. Jos vertinimu, kasmet reikėtų bent keturių valstybės finansuojamų vietų – po dvi abiejuose universitetuose.
 
Eilės trumpėjo, tačiau skirtinguose miestuose situacija nevienoda
 
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos patarėjos Rasos Povilaikės duomenimis, šiuo metu gydymo įstaigose įdarbinti 35 sporto medicinos gydytojai, užimantys 27,17 etato. Apie 80 proc. etatų sutelkta Vilniuje ir Kaune; už šių miestų ribų lieka tik 5,45 etato.
 
Šią vasarą pakeitus jaunųjų sportininkų tikrinimo tvarką, intensyviai sportuojančius nepilnamečius turi tikrinti sporto medicinos gydytojas, o sportuojančius mažesniu krūviu gali tikrinti šeimos gydytojas, papildomai paskirdamas elektrokardiogramą. Patikra dabar galioja metus, anksčiau – keturis mėnesius.
 
SAM Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėjos Kristinos Jokimaitės teigimu, eiles iš dalies sukėlė panaikinta išimtis, leidusi vietovėse be sporto medicinos gydytojo pažymą išduoti šeimos gydytojui. Būsimą pacientų srautą vertino LSC ir ŠMSM atstovai, tačiau dėl anksčiau galiojusios išimties jis buvo apskaičiuotas netiksliai.
 
Dabar eilės Vilniuje ir Šiauliuose siekia po penkias savaites, Kaune – keturias, Klaipėdoje – septynias, Panevėžyje – dvi savaites. Pasak P.Petraičio, jos jau 2–2,5 karto trumpesnės nei ankstesnių metų rudenį, kai tekdavo laukti du ar tris mėnesius. Vis dėlto tikrasis naujos tvarkos poveikis paaiškės po metų ar pusantrų, kai patikros pasiskirstys per visus metus.
 
Poreikis augs, pinigų daugiau nenumatyta
 
Valstybinė ligonių kasa 2027 m. preliminarų sporto medicinos gydytojo paslaugų poreikį vertina 5 259 paslaugomis – 105 proc. daugiau nei 2025 m., kai PSDF lėšomis buvo apmokėtos 2 562 paslaugos. Šie skaičiai neapima nei iš ŠMSM biudžeto finansuojamų LSC patikrų, nei privačiai apmokamų paslaugų.
 
ŠMSM Komunikacijos skyrius teigia, kad sporto medicinos paslaugų tinklas jau sukurtas, jo pagrindą sudaro penki LSC skyriai ir mobiliosios komandos. „Papildomas finansavimas šiuo metu nėra numatytas“, – informavo skyrius. Tačiau prognozuojamas PSDF paslaugų poreikis dvigubėja, o LSC 23 gydytojai dalijasi 18 etatų. P.Petraitis primena, kad svarbiausia centro funkcija nėra vien pažymų išdavimas: „Pagrindinė mūsų funkcija yra staigių mirčių prevencija sporte.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!